Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Alytaus pataisos namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vadovaujantis CPK 74 straipsnio 7 dalimi, terminas nelaikomas praleistu, jei skundas įteikiamas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Apeliantas nurodo, kad skundą jis įteikė paskutinę termino dieną Alytaus pataisos namų 2-ojo būrio viršininkui, tačiau pašto įstaigai skundas, kaip matyti iš bylos duomenų, įteiktas 2014 m. kovo 4 d., taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neužkirto kelio pirmosios instancijos teismui spręsti termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiant į vėlesnius procesinius apelianto veiksmus. Pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia teisę teismui pačiam pasinaikinti ginčijamą nutartį, todėl gavęs apelianto atskirąjį skundą, kuriame dėstomos apeliacinio skundo išsiuntimo teismui aplinkybės, taip pat aiškiai išreiškiama apelianto valia ginčyti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas neturėtų apsiriboti konstatavimu, kad apeliantas nėra suformulavęs prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo įstatymo nustatyta tvarka, ir vien šiuo pagrindu nesvarstyti termino praleidimo aplinkybių, kadangi tai neatitiktų proceso koncentruotumo principo reikalavimų. Kadangi atskiruoju skundu prašoma išspręsti klausimą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas vertina apelianto nurodomas apeliacinio skundo pateikimo aplinkybes tuo aspektu, ar jos yra pakankamos praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimui.

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti tai, ar terminas praleistas nedaug, taip pat pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug, iš esmės sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).Šiuo atveju apeliacinis skundas teismui pateiktas praėjus keturioms dienoms nuo termino skundui pateikti pabaigos. Pažymėtina, kad dvi iš šių dienų (kovo 1,2 dienos) buvo ne darbo dienos. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad apeliantas R. K. apeliacinio skundo pateikimo momentu buvo Alytaus pataisos namuose, ir dėl šios priežasties jo galimybė išsiųsti procesinius dokumentus buvo apsunkinta. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, praleistas terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo paduoti atnaujinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį.

Atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo paduoti. Bylą gražinti pirmosios instancijos teismui spęsti apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo klausimą.