- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 2-843-996/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11556-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „TRANSTIRA“ (toliau – ieškovė, įmonė, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 2–4), prašydama priteisti jai iš V. M. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 720 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 720 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu 2014-05-06 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju–ekspeditoriumi, atsakovo darbas buvo susijęs su tarptautinių krovinių pervežimu. Teigė, kad įdarbinimo dieną atsakovas išklausė instruktažą, kurio metu jis buvo supažindintas su svarbia informacija ir pareigybėmis darbo bei komandiruočių metu, t. y. instrukcijomis apie kuro pylimą ir kelių mokesčius, automobilio priėmimą–perdavimą, CMR važtaraščių pildymą, darbo–poilsio rėžimo laikymąsi, naudojimąsi navigacine sistema, sąskaitų tikrinimą ir išrašymą, nelegalių asmenų ir vagysčių prevenciją, ataskaitų pildymą bei kita svarbia informacija, atsakovas pasirašytinai patvirtino, jog instruktažas pravestas jam suprantama kalba, jį išklausė ir įsipareigojo vykdyti. Nurodė, kad įmonės direktoriaus 2014-11-13 įsakymu atsakovas išvyko į komandiruotę transporto priemone MAN TGX 18.400 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), darbuotojui buvo išmokėtas 600 Lt (173,77 Eur) avansas komandiruotės reikmėms ir pagal poreikį papildomai reiso reikmėms (draudimui, kelių mokesčiui, degalų įsigijimui ir kitoms išlaidoms). Pažymėjo, kad išvykstant į komandiruotę buvo surašytas automobilio priėmimo–perdavimo aktas, taip pat atsakovui buvo perduotas instrukcijų segtuvas, kuriame surašyta visa informacija būtina komandiruotės metu, atsakovas pasirašytinai patvirtino gavęs instrukcijų segtuvą. Nurodė, kad transporto priemonėje yra sumontuotas Austrijos kelių aparatas GO–BOX, apie šio aparato naudojimo instrukcijas atsakovas buvo informuotas instruktažo metu, taip pat visa informacija apie jo naudojimą buvo perduota atsakovui instrukcijų segtuve. Teigė, kad 2015-03-05 vairuotojas–ekspeditorius P. B. (P. B.) vairuodamas transporto priemonę kirto Italijos–Austrijos sieną, važiuodamas Austrijos teritorijoje P. B. (P. B.) atkreipė dėmesį į aparato GO–BOX įspėjimus, nuvažiavęs į artimiausią GO punktą susimokėjo už pravažiuotus kelius, tačiau buvo sustabdytas eismo kontrolės pareigūnų, kurie paskyrė 720 Eur baudą už nesumokėtus kelius nuo 2014-11-15 iki 2014-11-17. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-11-15 iki 2014-11-17 transporto priemonę vairavo atsakovas, kuris įmonės direktoriaus įsakymu buvo komandiruotėje. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2014-11-15 iki 2014-11-17 važiavo Austrijos keliais. Teigė, kad transporto priemonės sekimo sistemos (GPS) pagalba nustatyta, jog atsakovui patikėta transporto priemonė 2014-12-06 palikta be priežiūros Italijoje, o atsakovas be žinios pasišalinęs nenustatyta kryptimi, todėl 2014-12-11 į įvykio vietą atvyko kitas vairuotojas S. S. bei iškvietė policiją. Teigė, jog dėl automobilio palikimo be priežiūros ir pasišalinimo darbuotojui 2014-12-08 skirta drausminė nuobauda, 2014-12-17 ir 2015-01-19 jam išsiųsti raginimai atvykti į darbą bei pateikti pasiaiškinimą, 2015-09-04 iš darbo jis atleistas. Pažymėjo, kad atsakovas tyčia netinkamai atliko darbines pareigas, pagal darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį buvo įsipareigojęs pilnai atlyginti padarytą žalą, todėl mano, kad jo padaryta 720 Eur žala turi būti priteista.
Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2014-05-06 sudarė darbo sutartį Nr. 2130, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi (t. I, b. l. 36–38, 81–83), ieškovė ir atsakovas 2014-05-06 pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 2130 (t. I, b. l. 39, 84), 2014-05-07 atsakovas išklausė vairuotojo–ekspeditoriaus instruktažą (t. I, b. l. 90–91), įmonės direktoriaus 2014-11-13 įsakymu Nr. 18169 atsakovas komandiruotas nugabenti krovinius (t. I, b. l. 73), ieškovė ir atsakovas 2014-11-13 pasirašė transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą (t. I, b. l. 85–89), ieškovei pagal transporto priemonę LT/(duomenys neskelbtini) Austrijoje buvo skirta 720 Eur kelių mokesčio bauda (t. I, b. l. 60–69), 2014-12-08 tarnybiniu pranešimu ieškovės ES transporto skyriaus vadovas G. A. informavo, kad atsakovas būdamas komandiruotėje 2014-12-07 pasišalino iš darbo vietos, prašė skirti atsakovui drausminę nuobaudą ir forminti pravaikštas nuo 2014-12-07 iki dienos, kai atvyks raštiškai pasiaiškinti (t. I, b. l. 76), ieškovės direktoriaus 2014-12-17 raginimu atvykti į darbą bei reikalavimu pasiaiškinti atsakovas įpareigotas iki 2014-12-23 atvykti į darbovietę bei pateikti pasiaiškinimą, kodėl komandiruotės metu paliko automobilį ir neatvyksta į darbą nuo 2014-12-07 (t. I, b. l. 77), ieškovės direktoriaus 2015-01-19 raginimu atvykti į darbą bei reikalavimu pasiaiškinti atsakovas įpareigotas iki 2015-01-25 atvykti į darbovietę bei pateikti pasiaiškinimą, kodėl komandiruotės metu paliko automobilį ir neatvyksta į darbą nuo 2014-12-07 (t. I, b. l. 79), ieškovės darbuotojas P. B. (P. B.) 2015-03-09 surašė tarnybinį pranešimą dėl paskirtos baudos (t. I, b. l. 59).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Akcentuotina, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalą numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, atsakovas šias sutartis pasirašė tą pačią dieną (t. I, b. l. 36–39, 81–84), vadinasi, šalys pasiekė bendrą susitarimą, atsakovas pasirašydamas darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį su jų sąlygomis jų pasirašymo dieną sutiko, visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį jų neginčijo. Kadangi į atsakovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo ieškovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės automobiliu, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš aiškaus visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties turinio (t. I, b. l. 36–39, 81–84) akivaizdu, kad atsakovas suprato, už ką jis yra materialiai atsakingas.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-11-13 atsakovas, vykdydamas savo darbo funkcijas, išvyko į komandiruotę jam perduota ieškovei priklausančia transporto priemone, jam buvo išmokėtas avansas komandiruotės reikmėms (t. I, b. l. 73, 85–89), laikotarpiu nuo 2014-11-15 iki 2014-11-17 atsakovas važiavo Austrijos keliais (t. I, b. l. 74–75), tačiau kelių mokesčių už Austrijos kelius nesumokėjo, dėl to ieškovės darbuotojui P. B. (P. B.) buvo paskirta 720 Eur bauda (t. I, b. l. 60–69), kurią P. B. (P. B.) apmokėjo iš ieškovės lėšų (t. I, b. l. 59, 70).
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas buvo išklausęs vairuotojų–ekspeditorių instruktažą, kurio metu buvo supažindintas su kuro pylimo ir kelių mokesčių instrukcija ir kitomis įmonės vidaus taisyklėmis, tiesiogiai susijusiomis su jo atliekamų pareigų tinkamu vykdymu, bei savo parašu patvirtino, kad viską suprato ir įsipareigojo nustatytus reikalavimus vykdyti (t. I, b. l. 90–91), atsižvelgęs į tai, kad apie transporto priemonėje sumontuoto Austrijos kelių aparato GO–BOX naudojimo instrukcijas atsakovas buvo informuotas instruktažo metu, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, konstatuoja, kad darbuotojas žinojo ir suprato, kokia tvarka turi sumokėti kelių mokesčius Austrijoje, tačiau šios tvarkos nesilaikė, kelių mokesčių už laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2014-11-17 Austrijoje nesumokėjo, vadinasi, pats sau prisiėmė galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).
Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis elementarių DK 35 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnyje, 228 straipsnyje įtvirtintų darbuotojo pareigų dirbti dorai ir sąžiningai, paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerūpestingai, neatsakingai, nepakankamai apdairiai, neužtikrino, kad kelių mokestis už Austrijos kelius būtų sumokėtas nustatyta tvarka, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Darbuotojas suprato ir suvokė, kad būtent jo pareiga yra užtikrinti, jog už ieškovei priklausančią transporto priemonę laiku būtų sumokėti kelių mokesčiai, o to jam nepadarius, jam kils pareiga atsakyti materialiai už paskirtas baudas. Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs darbdavį apie tai, jog nesumokėjo kelių mokesčio Austrijoje, geranoriškai paskirtų baudų ar jų dalies neatlygino, priešingai, būdamas komandiruotėje 2014-12-07 pasišalino iš darbo vietos palikdamas įmonei priklausančią transporto priemonę Italijoje ir į darbą daugiau neatvyko, į įmonės direktoriaus raginimus atvykti į darbą bei pateikti pasiaiškinimą nereagavo, teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Taigi, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 720 Eur žalos atlyginimą.
Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 720 Eur sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 720 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, tai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji sumokėjo jį atstovavusiam advokatui Zigmantui Benečiui (t. I, b. l. 10, 13), bei 249,38 Eur vertimo išlaidas, kurias ji sumokėjo vertimų biurui „Randesta“ (t. II, b. l. 30, 31). Be to, ieškovas už ieškinio pateikimą yra sumokėjęs 21,60 Eur žyminį mokestį (t. I, b. l. 57).
Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 770,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) iš atsakovo V. M. (gim. 1971-04-05) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 770,98 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.