Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-267-368/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-24Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
2A-267-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01448-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
T. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-267-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01448-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1768-304/2015 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui T. V., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. M. prašė nustatyti dukters U. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo T. V. išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur nuo 2015-07-22 iki vaiko pilnametystės.

Nurodė, kad duktė gyvena su ja, su atsakovu gyveno iki (duomenys neskelbtini), atsakovas geranoriškai vaikui išlaikyti skyrė po 90 Eur kas mėnesį. Teigia, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 320 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. V. išlaikymą dukteriai U. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 110 Eur nuo 2015-07-22 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė administruoti vaiko motinai S. M.. Nustatė nepilnametės gyvenamąją vietą su motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą, įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir tai, kad vaikas neturi ypatingų specialių poreikių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) S. M. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir visiškai tenkinti jos reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismas nepakankamai argumentavo, kodėl prašyta priteisti kasmėnesinė vaikui išlaikyti 160 Eur suma yra nepagrįsta.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas T. V. prašo skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo.

Atsakovas dažnai globoja dukterį ir ja rūpinasi, ir ieškovė šių aplinkybių neneigė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) S. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia aplinkybe, kad teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius.

Teismas sutinka su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 24 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 (šis nutarimas įsigaliojo 2015 m. liepos 1 dieną) nustatyta 325 Eur minimalioji mėnesinė alga. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neginčijo aplinkybių, jog vaikas neturi specialių poreikių ir nors vaikas gyvena kartu su ja, atsakovas taip pat rūpinasi vaiku, perka vaikui rūbus ir pan., geranoriškai teikė vaikui kasmėnesinį 90 Eur išlaikymą.

Prieš tai minėta, kad išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ir vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, tačiau atsakovo kasmėnesinis darbo užmokestis daugiau nei du kartus mažesnis už ieškovės, atsakovas turi kitų finansinių įsipareigojimų bankui.

Teismas pažymi, kad ieškovės 2015-10-13 sąmata apie vaiko kasmėnesines išlaidas nėra visiškai pagrįsta įrodymais. Nors į sąmatą įtraukti komunaliniai mokesčiai, ieškovė neįrodė, kokia šių išlaidų dalis tenka vaikui. Ieškovė taip pat neįrodė, kad išlaidos vaistams ir nurodytos išlaidos priešmokyklinės įstaigos reikmenims patiriamos kas mėnesį, o vaiko maistui nuolat išleidžiama būtent sąmatoje nurodyta suma. Taip pat sąmatoje nemotyvuotos kitos – kuro išlaidos ir jų poreikis.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normos ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius