Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1078-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2S-1078-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Atsakovas: V. P., J. P., I. M.
Ieškovas: Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Žygvilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Imprex consult“, E. A., V. A., L. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1078-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00747-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.8; 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P., J. P., I. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. P., J. P., I. M. dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žygvilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Imprex consult“, E. A., V. A., L. M. firma „Gerduva“ ir Ko, J. V. J., D. J., V. V., A. K., V. B.-Č., T. Č., mažoji bendrija „Elegantis“, A. B., Z. B., A. S., I. S., uždaroji akcinė bendrovė „Intuva“, uždaroji akcinė bendrovė „E77“, G. S., I. Š., A. Š., J. R., B. R., A. P., V. P., E. S., L. S., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „SportIN grupė“, A. Z., valstybės įmonė Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą už akių, juo buvo tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinys atsakovams V. P., J. P. ir I. M. dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo ir panaikintas 2021 m. balandžio 22 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 4, versijos Nr. 1 (toliau –ir Deklaracija) galiojimas.

2. 2023 m. rugpjūčio 4 d. teisme gautas atsakovų atstovo advokato O. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašoma panaikinti 2023 m. liepos 21 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimo pagrindu nurodoma tai, kad buvo pagrindas atmesti ieškinį, nes Inspekcija praleido vienerių metų naikinamąjį terminą ieškiniui pateikti. Be to, buvo pažeistos proceso teisės nuostatos, susijusios su bylos šalių teisėmis ir pareigomis, kiek tai susiję su jų informavimu apie bylos procesą bei byloje pateiktus procesinius dokumentus. Taip pat nurodė, kad ieškinys grindžiamas formaliais pagrindais ir taip pažeidžia turinio pirmenybės prieš formą principą. Atsakovai yra sąžiningi ginčo statinių įgijėjai, notarine tvarka įsigiję statinius su ieškinyje konstatuotais parametrais, kuriais neva iš esmės nukrypta nuo projekto, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju ieškiniu teigiama, kad statinys pažeidžia esminius išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendinius. Atsakovų vertinimu, buvo būtina įrodinėti ir įrodyti, kad toks leidimas negalėjo ir negali būti išduotas, o esamas statinys pažeidžia saugomos kultūrinės zonos nustatytus reikalavimus ar apribojimus, o tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statinys yra pastatytas projekte numatytoje vietoje, kad jo ilgis (ilgiausia dalis) ir plotis (plačiausia dalis) atitinka statybą leidžiantį dokumentą.

Atsiliepimas

3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes teismo sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai ir yra teisėtas. Papildomai nurodė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, jam ginčyti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ginčijama Deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Inspekcijoje, ieškinio reikalavimui dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo pareikšti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, jis nėra praleistas. Taip pat vertino, kad atsakovų teiginiai, jog nagrinėjant civilinę bylą buvo pažeistos bylos šalių teisės, tinkamai jų neinformuojant apie bylos procesą bei byloje pateiktus procesinius dokumentus, neatitinka tikrovės ir tėra savaip pateikiama bylos proceso interpretacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovų V. P., J. P. ir I. M. pareiškimo dėl 2023 m. liepos 21 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismo nutarties motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Inspekcija statytojų surašytos Deklaracijos netvirtino ir neregistravo. Tai reiškia, jog tarp Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, ir statytojų nesusiklostė teisiniai santykiai, susiję su žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pastatytais statiniais – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas), ir terasa. Taip pat dėl šių ginčo statinių nėra priimtų sprendimų ar atliktų kitų viešojo administravimo veiksmų, todėl Deklaracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 3 dalimi, yra vienašalis sandoris, kurią parengia ir pasirašo statytojas, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas. Kadangi ginčijama Deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Inspekcijoje, todėl ieškinio reikalavimui dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo pareikšti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, jis nėra praleistas.

4.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovų atstovas nepateikė teisinių paslaugų sutarties, patvirtinančios, kad jis yra ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų atstovas, galintis ginti tariamai trečiųjų asmenų byloje pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškimas šiuo pagrindu net negali būti grindžiamas ar vertinamas.

4.3. Teismas dėl argumentų, kad nesudaryta reali galimybė 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdyje dalyvauti atsakovų ir kelių trečiųjų asmenų atstovui advokatui L. P., pažymėjo, kad advokato L. P. 2023 m. liepos 18 d. prašymo turinys patvirtina, jog jam buvo žinoma apie 2023 m. liepos 18 d. teisme vyksiantį teismo posėdį. Kaip nurodo atsakovų atstovas (advokatas O. M.), advokatui L. P. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti ne tik atsakovus, bet ir trečiuosius asmenis, tai reiškia, kad nepaisant to, jog byloje nebuvo informacijos apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą su atsakovų atstovu, jis turėjo pateikti prašymą dėl prisijungimo nuorodos, jeigu ketino dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykti į teismo posėdį ir dalyvauti gyvai, arba informuoti teismą apie tai, kad dalyvauti teismo posėdyje negali bei nurodyti svarbias priežastis. Be to, atstovavimo sutartyje nėra nurodytas konkretus civilinės bylos numeris, kuriose pavesta atstovauti advokatui L. P., tad šiuo atveju patys atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovai arba patys proceso dalyviai turėjo imtis iniciatyvos ir aiškintis, kuris atstovas ir kam šioje nagrinėjamoje byloje atstovaus bei apie tai informuoti bylą nagrinėjantį teismą tiek teikiant prašymą, tiek susisiekiant telekomunikacijos priemonėmis. Teismas vertino, kad pasyvus rezultato laukimas yra nesuderinamas su tinkamu proceso šalies elgesiu.

4.4. Teismas pažymėjo, kad byla teisme iškelta 2022 m. rugpjūčio 29 d., byloje buvo paskirti keturi teismo posėdžiai, tarp jų ir taikos sutarčiai sudaryti. Atsakovų atstovui buvo žinoma, kad Inspekcija yra pateikusi atsakymą, kuriame nurodyta, jog Inspekcija nepritaria pateiktoms taikos sutarties sąlygoms. Pažymėta, kad atsakovai (ar jų atstovas) byloje nepateikė atsiliepimo į Inspekcijos patikslintą ieškinį, teismo vertinimu, tai patvirtina šios proceso šalies neatsakingą, pasyvų, atmestiną elgesį procese. Teismas vertino, kad procesas akivaizdžiai buvo vilkinamas, nes ir po neigiamo atsakymo ginčą spręsti taikiai ši proceso šalis nesiėmė jokių veiksmų, kad nagrinėjamoje byloje būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas, tačiau veikė priešingai.

4.5. Teismas pripažino, kad atsakovų atstovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.

4.6. Teismas konstatavo, kad į 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdį atsakovų V. P. ir I. M. atstovas advokatas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai per EPP sistemą 2023 m. birželio 9 d., atsakovei J. P. įteiktas teismo šaukimas 2023 m. birželio 15 d. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nei atstovas, nei atsakovė J. P. nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad į posėdį neatvyko atsakovai ar jų atstovas ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, 2023 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą už akių. Pripažinta, kad buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi.

4.7. Teismas pažymėjo, kad pakeitus esminius statinio projekto „Keturių dviejų butų ir aštuonių vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2016 (toliau – Projektas) sprendinius, statytojai privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi šiuo atveju, padidinus Gyvenamojo namo išorės matmenis daugiau kaip 1 m, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 48 punkte nurodytos išimtys, kai naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, netaikytinos.

4.8. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statinio ar jo dalių paskirties keitimas yra priskiriamas prie esminių statinio projekto sprendinių keitimo, todėl turi būti išduotas naujas statybos leidimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atskirai įregistruotas butas (paskirtis – gyvenamoji), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atskirai įregistruota poilsio patalpa (paskirtis – poilsio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią norint įregistruoti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, todėl deklaracija negalėjo būti surašyta bei jos pagrindu atlikta registracija Nekilnojamojo turto registre.

4.9. Pažymėta, kad, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Gyvenamasis namas įregistruotas su terasa „Tr4“ – 18 kv. m. Projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, terasa nėra numatyta. Terasa „Tr4“, esanti prie Gyvenamojo namo, Projekto A laidoje pažymėta pilkos spalvos brūkšniniu žymėjimu, tačiau nei eksplikacijoje, kad tai terasa, nei pačioje Projekto A laidoje terasa nėra aprašoma (Projekto A laidos 15 psl. (lape dešiniame kampe žymimas skaičiumi 13)). Iš 2021 m. balandžio 19 d. kadastro bylos matyti, kad prie Gyvenamojo namo pristatyta lauko terasa „Tr4“ – 18 kv. m ploto. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Pažymėta, kad, vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d.) 3 priedo 1.1 papunkčiu, leidimas statyti naują statinį privalomas statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje. Vadovaujantis Reglamento STR 1.01.03.2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4 punkto 4.1. papunkčiu terasa „Tr4“ – 18 kv. m priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai kultūros vietovėje, teritorijoje, kurorte yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Statytojai neturėdami terasai „Tr4“ statyti privalomo statybą leidžiančio dokumento, neturėjo teisės šios terasos kartu su Gyvenamuoju namu Deklaracijos pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registre. Statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas pagal Projektą, kuriame terasa nėra numatyta, jos statybai leidimas nebuvo išduotas.

4.10. Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad statytojai, pažeisdami Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Reglamento STR 1.05.01:2017 (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d.) 48 punktą, 3 priedo 1.1. papunktį, neteisėtai surašė Deklaraciją ir pateikė VĮ „Registrų centras“, t. y. Deklaracija registruota neteisėtai, todėl teismas nusprendė, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Peržiūrėjus byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinus atsakovų atstovo nurodytas aplinkybes dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padaryta išvada, kad atsakovai nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti 2023 m. liepos 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

4.11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, dėstydami aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, neįrodė aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškimą patenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai V. P., J. P. ir I. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį, peržiūrėti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantų nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai ir nesistemiškai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 2 straipsnio 84 dalies, nuostatas, esminį teisės principą, jog įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit), dėl to nepagrįstai konstatavo esant pagrindą panaikinti 2021 m. balandžio 22 d. Deklaracijos galiojimą.

5.2. Apeliantai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė imperatyviąsias CPK normas, reglamentuojančias procesą, t. y. neišsiuntė patikslinto ieškinio daliai trečiųjų asmenų (A. K., D. J., A. B., Z. B., A. Z.). Taip pat vertina, kad teismas netinkamai įteikė, t. y. neįteikė, patikslinto ieškinio tretiesiems asmenims J. V. J., A. S., I. S., G. S., A. P., V. P., nes byloje nurodyta, kad šiems asmenims patikslintas ieškinys įteiktas per EPP. Taip teismas pažeidė CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatas, kadangi duomenų, patvirtinančių apie šių asmenų sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, byloje nėra.

5.3. Be to, teismas neinformavo ir neišsiuntė nė vienam trečiajam asmeniui atsakovų atstovo advokato O. M. 2023 m. liepos 14 d. pateikto prašymo dėl Palangos miesto savivaldybės įtraukimo į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir nesudarė galimybės jiems pasisakyti dėl šio prašymo. Be to, teismas neįteikė trečiajam asmeniui A. Z. šaukimo su pranešimu apie 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdį. Taip pat teismas priėmė sprendimą už akių nedalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „SportIN grupė“, nors šio asmens dalyvavimą nutartimi buvo pripažinęs būtinu.

5.4. Apeliantų vertinimu, teismo argumentas, kad atsakovų atstovas negali grįsti savo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šiuo pagrindu, nes neatstovauja nurodytų trečiųjų asmenų, yra nepagrįstas. Teismas iš esmės buvo šališkas, nes nesilaikė esminių proceso teisės normų ir paneigė patį trečiųjų asmenų institutą. Teismas pats nusprendė minėtus asmenis įtraukti į bylą, kaip trečiuosius suinteresuos asmenis, ir vėliau nesilaikė CPK nuostatų, reglamentuojančių jų dalyvavimą procese bei informavimą apie bylą. Apeliantų vertinimu, taip teismas sudarė prielaidas ateityje galbūt užkirsiančias galimybę atsakovams remtis teismo sprendimu, kaip prejudiciniu faktu, nes minėti tretieji asmenys, ypač A. Z., gali teigti, kad nors formaliai buvo įtraukti į bylą, bet faktiškai nebuvo tinkamai informuoti apie bylos procesą.

Atsiliepimas

5.5. Atsakovai nesutinka su sprendime už akių ir Inspekcijos ieškinyje išdėstytais argumentais, jog parengus Projekto A laidą buvo pakeisti kokie nors Projekte numatyti esminiai statinio sprendiniai.

Šalies argumentai

5.6. Apeliantai nurodo, kad Projekto A laida buvo parengta 2020 m. vasario mėn. Teismas sprendime už akių nurodydamas, kad pastatas pastatytas nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, nes buvo užfiksuota, kad patalpa pailginta daugiau nei 1 m, todėl privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tokį sprendimą nepagrįstai grindė Statybos įstatymo redakcija, kuri negaliojo Projekto A laidos parengimo metu, todėl taip pažeidė vieną esminių teisės principų, jog įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit).

5.7. Apeliantai nurodo, kad, pagal 2020 m. sausio 1 d. redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statinio išorės matmenimis buvo laikomi statinio aukštis, ilgis, plotis ir pan., vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 48.4 punktu, tik šiuos pastato matmenis pakeitus daugiau kaip 1 metru būtų buvę būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Projekto A laida nebuvo padidintas daugiau nei 1 metru bendras Pastato plotis. Ta aplinkybė, kad Projekto A laida galėjo būti padidintas pastato dalies, t. y. 2 aukšte pagal Projektą suprojektuotos patalpos, plotis, nedidinant paties Pastato bendro pločio, jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad buvo keičiami Projekte numatyti esminiai statinio sprendiniai, susiję su pastato pločio didinimu.

5.8. Teismas sprendime už akių nepagrįstai konstatavo, kad pakeitus dalies pastato patalpų paskirtį turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi Statybos projekto A laida suteikus daliai pastate formuojamų kambarių poilsio patalpų statusą, pastato paskirtis nepasikeitė, t. y. jis išliko gyvenamasis namas. Be to, dėl šios priežasties nekilo poreikis ir iš esmės perprojektuoti visą pastatą bei siekti užtikrinti, kad jis atitiktų visai kitus normatyvinius statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, nei tie, kurie buvo taikomi rengiant Projektą.

5.9. Teismas sprendime už akių nepagrįstai konstatavo, kad buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi gauti statybos leidžiančius dokumentus yra privaloma tik statinių statybai. Pažymi, kad Projekto A laidoje nebuvo numatyta jokių terasų, kaip statinių, statyba. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Inspekcija kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prie pastato įrengtos terasos atitinka statinio požymius. Priešingai, ta aplinkybė, kad terasa nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojama kaip atskiras statinys, patvirtina, jog ji nėra nekilnojamas daiktas ir / ar neatitinka kitų statiniui būdingų savybių. Inspekcija, teigdama, jog prie pastato įrengta terasa yra atskiras statinys, privalo įrodyti tokios savo pozicijos pagrįstumą. Deklaracija nebuvo surašyta jokių terasų, kaip statinių, statybos užbaigimui įforminti. Pačioje Deklaracijoje yra aiškiai nurodyta, jog ja yra fiksuojama tik pastato statybos pabaiga. Vertina, kad teismas be pagrindo pripažino, jog Deklaracija esą yra neteisėta ir naikintina ir dėl to, jog buvo statomos atitinkamos terasos, kurių statybai nebuvo gautas tariamai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymi, kad teismas sprendime už akių dėl nurodytų teiginių niekaip nepasisakė ir į juos neatsižvelgė, o procesinį sprendimą grindė išskirtinai pakartodamas ieškinyje nurodytą inspekcijos poziciją.

5.10. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai nevertino, kad patenkinus ieškinį bus pažeisti atsakovų kaip sąžiningų asmenų, t. y. sąžiningo turto įgijėjo, turto savininko (atsakovų) interesai, jų įgytas turtas bus išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir atsakovai neteks nuosavybės teisės į turtą, o bet koks atsakovų interesų gynimas bus negalimas, nes turto pardavėja BUAB „SportIN grupė“ yra bankrutavusi. Teismas nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, tai papildomai pagrindžia sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

5.11. Inspekcija ieškiniu reikalauja dėl savavališkos statybos panaikinti 2021 m. balandžio 22 d. Deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą. Apeliantų vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 13 dalimi, ieškovė akivaizdžiai praleido terminą kreiptis su ieškiniu dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, dėl to tai yra atskiras pagrindas ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

6.1. Inspekcija palaiko pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus, dėl kurių atsakovų argumentai dėl trečiųjų asmenų, analogiškai buvę išdėstyti ir prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atmesti. Akcentuoja, kad atsakovai, patys neatvykę į teismo posėdį, nepateikę atsiliepimo į patikslintą ieškinį, taip pat neturėdami tam teisinio pagrindo, ėmėsi ginti neva pažeistas trečiųjų asmenų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas motyvavo ir teisėtai atmetė tokius atsakovų reiškiamus argumentus kaip nepagrįstus.

6.2. Pažymi, kad atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nekėlė abejonių, jog sprendimas galbūt buvo grįstas Statybos įstatymo redakcija, kuri, jų manymu, turėjo būti taikoma statybos projekto A laidos parengimo metu, o taikytoji tuo metu negaliojo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo grindžiamas ir tuo, kad, neva, teismas nepagrįstai konstatavo, jog pakeitus dalies pastato patalpų paskirtį turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymi, kad atsakovai dėl to nėra pateikę net atsiliepimo, kurį, priimdamas sprendimą už akių, teismas būtų galėjęs įvertinti. Be to, atsakovai atskirajame skunde nurodo dar vieną papilomą motyvą, kad statinio projekto A laidoje nebuvo numatyta jokių terasų.

6.3. Inspekcija nurodo, kad vertinant statybos teisėtumą yra aktualus statinio statybos laikotarpis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo statinio statybai leidimas buvo išduotas 2017 m. gruodžio 18 d., Projekto A laidos parengimo metai 2020 m., o statyba užbaigta 2021 m. balandžio 22 d. surašius Deklaraciją ir pateikus ją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Statybos įstatymo, redakcijos, tiek galiojusios statybos pradžioje, tiek ir statybos užbaigimo metu, 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. 2021 m. gegužės 20 d. pakeistoje Statybos įstatymo redakcijoje 2 straipsnio 11 dalis išliko iš esmės tokia pati, papildyta, tuo, kad statinio vieta ne tik žemės sklype, tačiau papildomai skliausteliuose įrašyta ir teritorijoje. Tad Inspekcija nesutikina, kad taikyta negaliojanti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies redakcija.

6.4. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento STR 1.05.01:2017 48.4 punkte nurodyta esminių statinio projekto sprendinių keitimo išimtis, nereikalaujanti naujo statybą leidžiančio dokumento, taikoma, kai iki 1 m didinami statinio išorės matmenys. Tuo tarpu šioje byloje pirminiu Projektu suprojektuota patalpa (pažymėta indeksu 4-4) buvo prailginta – ilgis buvo pakeistas nuo 3,70 m iki 6,17 m, padidinus Projekte pažymėtus indeksu 4-4 patalpos ilgį buvo pakeisti Gyvenamojo namo išorės matmenys apie 2,47 m; pertvarkius, Projekte indeksu 3‑8 žymima patalpa buvo prailginta – ilgis buvo pakeistas nuo 3,70 m iki 6,19 m, padidinus Projekte pažymėtos indeksu 3-8 patalpos ilgį buvo pakeisti Gyvenamojo namo išorės matmenys apie 2,49 m. Tai reiškia, kad daugiau negu 1 metru padidinti statinio išorės matmenys. Šiuo atveju statinio išorės matmenų pasikeitimo konstatavimui neturi reikšmės tai, ar dėl to keičiasi ir viso statinio išorės plotis– statinio išorės matmenys gali pasikeisti ir tuomet, kai dėl naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimo ar perstatymo bendri statinio rodikliai, pvz. absoliutus statinio aukštis, ilgis, plotis, nesikeičia (pvz. įrengus tūrinį švieslangį stogo šlaite, įrengus rūsį ir t.t.). Gyvenamojo namo statybai išduotas statybos leidimas pagal Projektą. Pakeitus esminius statinio Projekto sprendinius statytojai privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi šiuo atveju, padidinus Gyvenamojo namo išorės matmenis daugiau kaip 1 m, Reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkte nurodytos išimtys, kai naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, netaikytinos, tad tik parengti naują Projekto A laidą nebuvo pakankama.

6.5. Atsakovų atskirojo skundo argumentus, kad jiems pakeitus pastato patalpų paskirtį nebuvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, paneigia Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, kurioje aiškiai nurodoma, kad statinio ar jo dalių paskirties keitimas yra priskiriamas prie esminių statinio projekto sprendinių keitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra būtina keisti viso pastato paskirtį, užtenka to, kad yra pakeista dalies patalpų paskirtis. Pakeitus statinio dalies paskirtį yra laikoma, kad keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, todėl parengti kitos projekto laidos nepakanka, turi būti išduotas naujas statybos leidimas.

Šalies argumentai

6.6. Ieškovė dėl atsakovų teiginių, kad Nekilnojamojo turto registre kartu su Gyvenamuoju namu įregistruota terasa, pažymėta „Tr4“ – 18 kv. m, nėra nekilnojamasis daiktas, pažymi, kad Projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, terasa nėra numatyta. Terasa „Tr4“, esanti prie Gyvenamojo namo, Projekto A laidoje pažymėta pilkos spalvos brūkšniniu žymėjimu, tačiau nei eksplikacijoje, kad tai terasa, nei pačioje Projekto A laidoje terasa nėra aprašoma, tačiau ji pavaizduota ir aprašyta, nurodant konkrečius terasos išmatavimus, 2021 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Statytojai, neturėdami terasai „Tr4“ statyti privalomo statybą leidžiančio dokumento, neturėjo teisės šios terasos kartu su Gyvenamuoju namu Deklaracijos pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registre. Statybos leidimas yra išduotas pagal Projektą, kuriame terasa nėra numatyta, jos statybai leidimas nebuvo išduotas. Jeigu terasa būtų kilnojamasis daiktas, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį nebūtų kadastro objektas bei negalėtų būti įrašyta į kadastro bylą, taip pat registruota Nekilnojamojo turto registre. Statytojai, užsakydami nekilnojamojo daikto kadastro bylą, kurioje pateikiami terasos išmatavimai, Gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos pagrindu (kuri teikiama kartu su kadastro byla) registravo kartu su terasa, pažymėta „Tr4“, t. y. patys patvirtino faktą, kad terasa nėra kilnojamas daiktas, o priešingai, yra nekilnojamasis daiktas.

6.7. Pažymi, kad nesudėtingasis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2019 m. spalio 22 d., kaip įregistravimo pagrindą nurodant 2019 m. spalio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, ir šio statinio kadastro duomenys dar ne kartą po to buvo atnaujinti. Pažymi, kad patys statytojai V. P. ir J. P., po 9 mėnesių nuo turto įgijimo, o I. M. – po 6 mėnesių, atliko pakeitimą deklaruodami statybos užbaigimą jų pačių surašytos 2021 m. balandžio 22 d. Deklaracijos pagrindu (įrašas galioja nuo 2021 m. gegužės 19 d.). Be to, 2021 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje fiksuoti statybos pabaigos 2021 metai, t. y. metai, kada ginčo objektą nuosavybės teise jau valdė atsakovai. Nurodo, kad net ir nuginčijus Deklaraciją, ginčo statinys nebus išregistruotas. Panaikinus Deklaracijos galiojimą Gyvenamojo namo statyba bus laikoma neužbaigta, o atsakovai turės pašalinti pažeidimus ir užbaigimą deklaruoti naujai surašyta deklaracija.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atskiruoju skundu byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

10. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

11. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

12. Apeliantų teigimu, priimant sprendimą už akių buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai ir paneigtas trečiųjų asmenų institutas. Atskirajame skunde apeliantai nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų informavimą apie bylos procesą bei procesinius dokumentus, nesilaikymo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovų atstovas negali grįsti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šiuo pagrindu, nes neatstovauja nurodytų trečiųjų asmenų. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas ateityje galbūt užkirsiančias galimybę atsakovams remtis teismo sprendimu, kaip prejudiciniu faktu. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis apie bylos proceso eigą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus.

13. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai gali būti priimamas sprendimas už akių – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalyje, apibendrinant atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

14. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai nesiremia tokiais argumentais, jog būtent apeliantai buvo netinkamai informuoti apie bylos procesą ar procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimas už akių buvo priimtas CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, esant ieškovės prašymui, kadangi atsakovė J. P. ir atsakovų V. P. ir I. M. atstovas advokatas O. M., kuriems tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neatvyko į 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nei atstovas, nei atsakovė J. P. nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė.

15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovų nurodytus argumentus, jog nebuvo sudaryta galimybė 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdyje dalyvauti atsakovų ir kelių trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui L. P.. Šiuo aspektu, pirma, pažymėtina, kad apeliantai neginčija aplinkybės, jog atsakovų atstovas advokatas O. M. buvo tinkami informuotas apie nurodytą teismo posėdį. Byloje nėra duomenų, kad atstovavimo sutartis su nurodytu advokatu būtų nutraukta. Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino duomenis, kad iš advokato L. P. 2023 m. liepos 18 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės turinio matyti, jog ir jam buvo žinoma apie 2023 m. liepos 18 d. teisme vyksiantį teismo posėdį, tačiau jis nurodo, jog prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis neteikė. Pastebėtina, kad iš advokato L. P. 2023 m. liepos 18 d. prašymo turinio taip pat matyti, jog jis matė, kad byloje nėra pateikta informacijos apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą su advokatu O. M., taip pat įvertino tai, jog byloje yra kitas atstovas. Gindami kliento interesus advokatai turi kooperuotis tarpusavyje ir bendradarbiauti su teismu (CPK 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuoti atsakovams atstovaujantys abu advokatai.

16. Apeliantai atskirajame skunde nenurodo nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentai dėl atsakovų teisės bylą vesti per savo atstovą galimo pažeidimo. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas, įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų procesinę pareigą CPK nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pasyvus rezultato laukimas yra nesuderinamas su tinkamu ir rūpestingu proceso šalies elgesiu. Taip pat atsikreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodo motyvų, kad apie teismo posėdį jiems pranešta netinkamai, taip pat nesiremia tokiais argumentais, jog į nurodytą teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.

17. Pažymėtina, kad apeliantai remiasi argumentais dėl netinkamo proceso teisės nuostatų taikymo, kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis (aplinkybėmis dėl patikslinto ieškinio, atsakovų atstovo prašymo išsiuntimo ir įteikimo, trečiojo asmens informavimo apie teismo posėdį ir kito trečiojo asmens, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, nedalyvavimu teismo posėdyje). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantų atstovas advokatas O. M. nepateikė teisinių paslaugų sutarties, patvirtinančios, kad jis yra ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie akcentuojami pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde, atstovas, galintis jiems atstovauti bei ginti jų teises ir teisėtus interesus.

18. Svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), taip pat apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tretiesiems asmenims, kaip byloje dalyvaujantiems asmenims, neribojama galimybė susipažinti su byloje pateiktais procesiniais ir kitais dokumentais.

19. Nagrinėjamu atveju argumentus dėl galbūt netinkamo proceso teisės nuostatų taikymo, kiek tai susiję būtent su trečiaisiais asmenimis, kelia ne tretieji asmenys, o atsakovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių, kuris priimtas prieš atsakovus, peržiūrėjimo atsakovų nurodytų argumentų pagrindu negali būti grindžiamas ir pagrįstai šiuo pagrindu pareiškimo nevertino (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 ir 4 punktai). Pažymėtina, kad apeliantų motyvai dėl nurodytų argumentų galbūt galimos įtakos atsakovams (ateityje galimybės remtis teismo procesiniu sprendimu) grindžiami prielaidomis.

20. Apeliantų pažymima aplinkybė, kad sprendimas už akių priimtas nedalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „SportIN grupė“, nors šio asmens dalyvavimą teismas buvo pripažinęs būtinu, nelaikytina turinčia esminės teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių CPK nustatyta tvarka buvo priimtas dėl atsakovų. Be to, apeliantai nurodytos aplinkybės nesieja su aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, esminių ginčo aplinkybių nustatymu ir / ar netinkamu nustatymu.

21. Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai, ir teigia, kad teismas privalėjo priimti priešingą sprendimą, t. y. ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Reikšminga pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-826/2023, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 27 punktas).

23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino ir motyvuotai atmetė atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip pagrindą atmesti ieškinį, nurodytus argumentus, jog Inspekcija praleido vienerių metų naikinamąjį terminą ieškiniui pateikti, kuris reglamentuotas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijama Deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Inspekcijoje, todėl ieškinio reikalavimui dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo pareikšti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Pažymėtina, kad nors atskirajame skunde apeliantai pažymi šį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytą argumentą, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neginčija. Atskirajame skunde apeliantai nenurodo savarankiškų nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šios pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dalies vertinimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų papildomai nekartoja. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai konkrečių nesutikimo argumentų nenurodė, dėl šių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

24. Šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad, vadovaujantis CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktu, būtent pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

25. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, numatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą; apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos taisyklės taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį ir atskirojo skundo turinį, nustatė, kad atskirajame skunde apeliantai, nurodydami argumentus dėl bylos esmės, remiasi naujais motyvais ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šias aplinkybes teisingai ir pagrįstai pažymi ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą.

28. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad teismas sprendimą už akių nepagrįstai grindė Statybos įstatymo redakcija, kuri negaliojo Projekto A laidos parengimo metu, tačiau atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tokių argumentų nenurodė, jais nesirėmė ir nekėlė abejonių dėl to, jog sprendimas už akių galbūt buvo grįstas Statybos įstatymo redakcija, kuri atsakovų vertinimu, negaliojo statybos projekto A laidos parengimo metu. Tokiais argumentais nebuvo grindžiamas ir atsakovų 2022 m. spalio 18 d. pateiktas atsiliepimas į pradinį ieškinį. Be to, atskirajame skunde apeliantai nurodo argumentus, kad teismas sprendime už akių nepagrįstai konstatavo, jog pakeitus dalies pastato patalpų paskirtį, turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Šiais argumentais pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nebuvo grindžiamas, atsakovai dėl tokių argumentų atsiliepimo byloje nepateikė. Šiuo aspektu papildomai pastebėtina, kad, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, esminiai statinio projekto sprendiniai, be kita ko, yra ir statinio ar jo dalių paskirtis.

29. Apeliantai taip pat nurodo argumentus, kad Projekto A laidoje nebuvo numatyta jokių terasų, kaip statinių, statyba ir Deklaracijoje aiškiai nurodyta, jog ja yra fiksuojama tik pastato statybos pabaiga. Pirma, pažymėtina, kad tokio pobūdžio argumentus atsakovai nurodė 2022 m. spalio 18 d. atsiliepime į pradinį ieškinį, tačiau šiais argumentais atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo grindžiamas. Antra, pastebėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, jog terasa „Tr4“, esanti prie Gyvenamojo namo, Projekto A laidoje pažymėta pilkos spalvos brūkšniniu žymėjimu, tačiau nei eksplikacijoje, kad tai terasa, nei pačioje Projekto A laidoje terasa nėra aprašoma, tačiau ji pavaizduota ir aprašyta, nurodant konkrečius terasos išmatavimus, 2021 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, o statytojai, užsakydami nekilnojamojo daikto kadastro bylą, kurioje pateikiami terasos išmatavimai, Gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos pagrindu (kuri teikiama kartu su kadastro byla) registravo kartu su terasa, pažymėta „Tr4“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas su poilsio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. balandžio 22 d. Deklaracijos ir 2021 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, įregistruotas su terasa, pažymėta „Tr4“ – 18 kv. m.

30. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog nurodytų naujų atskirojo skundo argumentų pateikimą lėmė pirmosios instancijos teismo nutartyje pirmą kartą nurodyti motyvai, kadangi iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendime už akių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos proceso eigą, yra pagrindas vertinti, kad naujų argumentų nurodymas ne pačiame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet tik atskirajame skunde apeliacinės instancijos teisme, iš esmės neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tokie argumentai atmetami kaip nesudarantys pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

31. Apeliantai nurodo argumentus, kad priimant sprendimą už akių nepagrįstai neįvertinta, jog patenkinus ieškinį bus pažeisti atsakovų, kaip sąžiningų asmenų (sąžiningų turto įgijėjų) turto savininkų, interesai. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nurodė, kad jie yra sąžiningi įgijėjai, notarine tvarka įgiję statinius su ieškinyje nurodytais konstatuotais parametrais.

32. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo apie įregistruotą turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas su poilsio patalpomis, su terasa, pažymėta „Tr4“ – 18 kv. m, adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 2017 m., statybos pabaiga – 2021 m., baigtumas – 100 proc. Minėtas pastatas – gyvenamasis namas su poilsio patalpomis įregistruotas 2021 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir ginčo 2021 m. balandžio 22 d. Deklaracijos pagrindu. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovų V. P. ir J. P. nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota 2020 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-6478 pagrindu ir ginčo 2021 m. balandžio 22 d. Deklaracijos pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, atsakovės I. M. nuosavybės teisė į butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota 2020 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JŠ‑9612 ir ginčo 2021 m. balandžio 22 d. Deklaracijos pagrindu.

33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų surašytos ir tiesiogiai VĮ Registrų centrui pateiktos Deklaracijos teisėtumo. Byloje sprendžiamas ginčas ne dėl pačios ginčo pastato statybos teisėtumo, bet dėl ginčo Deklaracijos duomenų tikrumo ir pačios Deklaracijos atitikties teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, kad minėti atsakovų argumentai neturi įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

34. Apeliantai nurodo argumentus, kad Projekto A laida pastato bendras plotis nebuvo padidintas daugiau nei 1 metru. Apeliantų teigimu, ta aplinkybė, kad Projekto A laida galėjo būti padidintas pastato dalies, t. y. 2 aukšte pagal projektą suprojektuotos patalpos, plotis, nedidinant paties pastato bendro pločio, nereiškia, kad buvo keičiami Projekte numatyti esminiai statinio sprendiniai, susiję su pastato pločio didinimu. Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė argumentus, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog statinys yra pastatytas projekte numatytoje vietoje, kad jo ilgis (ilgiausia dalis) ir plotis (plačiausia dalis) atitinka statybą leidžiantį dokumentą.

35. Vertinant nurodytus atsakovų argumentus pažymėtina, kad byloje pateiktame Inspekcijos patikrinimo akte Nr. UTA-44 konstatuotas Deklaracijos neatitikimas esminiams statinio projekto sprendiniams ir nustatyta, kad vieno buto gyvenamasis namas (II gr. nesudėtingas statinys), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas nukrypstant nuo esminių statinio Projekto sprendinių. Inspekcijos patikrinimo akte Nr. UTA-44 ir 2022 m. liepos 18 d. išvadoje dėl nustatytų pažeidimų Nr. 4D-3859, be kita ko, pažymėta, kad padidinus patalpos, pažymėtos Projekte indeksu 4-4, ilgį buvo pakeisti Gyvenamojo namo išorės matmenys apie 2,47 m, o antrame aukšte padidinus patalpos, Projekte pažymėtos indeksu 3-8, ilgį buvo pakeisti Gyvenamojo namo išorės matmenys apie 2,49 m, tai atitinka po patikslinto skaičiavimo vietoje nurodyto išorės matmens 2,59 m akte UTA-42. Nustatyta, kad priimant Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą už akių buvo įvertintas ne tik Statybos įstatymo (redakcijos galiojusios statybos ir deklaracijos surašymo metu) 2 straipsnio 11 dalies, kurioje apibrėžiami esminiai statinio projekto sprendiniai, reglamentavimas, bet ir Reglamento STR 1.05.01:2017 (redakcijos, galiojusios 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d.) 48 punkto reglamentavimas, numatantis, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka. Taip pat buvo įvertinti Reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkte išskiriami atvejai, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, naujas statybos leidimas yra neprivalomas, ir vienas iš tokių atvejų, t. y. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys (48.4 papunktis). Taigi buvo įvertintas teisinis reglamentavimas tiek dėl esminių statinio projekto sprendinių, jų pakeitimo pasekmių, tiek dėl galimybės taikyti numatyto reglamentavimo išimtis, nereikalaujant naujo statybą leidžiančio dokumento.

36. Atsakovų argumentai iš esmės grindžiami byloje jau pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad įtaka priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui gali būti nustatoma ne tik tais atvejais, kai sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Tačiau net ir atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių nurodyti argumentai nelaikytini pakankamu pagrindu abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju, net atliekant formalų įrodymų byloje vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nebuvo įvertinta įrodymų visuma.

37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, ir kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė