Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. J. prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos baudos termino nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme, 2015 m. gegužės 18 d., gautas nuteistojo K. J. prašymas, kuriuo prašoma Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos baudos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesniam laikotarpiui, tai yra 24 mėnesiams.

Skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepilnai ir nevisapusiškai išanalizavo ir įvertino pateiktus argumentus bei įrodymus, kad jis per du mėnesius negali sumokėti paskirtos baudos, o tik formaliai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis negali sumokėti paskirtos baudos. Pagal susiformavusią teismų praktiką pripažįstama, kad bausmės vykdymas pirmiausia yra savanoriškas, todėl nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytas terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, nėra skirtumo. Teigia, kad pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nepakeičiama. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės - baudos - įvykdymo terminą. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės - baudos - įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą paskirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis yra nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, tačiau šiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu labai sunku jį surasti. Pragyvenimui lėšų neturi, šiuo metu jam padeda ir jį išlaiko tėvai. Taip pat neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino ir sutinka su jam paskirta bausme – bauda bei jos dydžiu, tačiau negali jos sumokėti per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą. Jis nevengia sumokėti paskirtos baudos, tačiau jo turtinė padėtis yra labai sunki, jis siekia kuo greičiau susirasti darbą ir įvykdyti jam paskirtą bausmę – baudą. Mano, jog nustatytas ilgesnis bausmės – baudos įvykdymo terminas, atitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.

Nuteistasis K. J. prašo nustatyti ilgesnį terminą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos baudos sumokėjimui.

Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. rašytiniu įspėjimu nuteistajam K. J. buvo išaiškinta apie baudos sumokėjimo terminą ir savanoriško nesumokėjimo pasekmes (t. 6, b. l. 116).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu K. J. paskirta galutinė bausmė – 11960 Lt (kas atitinka 3466 Eur) bauda, teismas nenustatė kito baudos sumokėjimo termino (t. 6, b.l. 34-66), todėl nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeitė, K. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė K. J. kito baudos sumokėjimo termino (t. 6, b.l. 99-108). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis (pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną – 2015 m. balandžio 20 d. Šiuo atveju nuteistasis K. J. paskirtą baudą privalėjo sumokėti iki 2015 m. birželio 20 d. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi, iš pirmiau aptartų teisės normų matyti, kad nei baudžiamojo proceso, nei baudžiamasis, nei bausmių vykdymo kodeksas nenumato teismui galimybės pratęsti įstatymų nustatyto dviejų mėnesių ar kito teismo nuosprendžiu nustatyto baudos sumokėjimo termino. Nuosprendžio vykdymo metu nustačius, kad nuteistasis K. J. neturi lėšų baudai sumokėti, bauda galėtų būti pakeista kita bausme. Kartu pažymėtina, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą, nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą ar ne. Šiuo atveju iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, skundą nagrinėjantis teismas negali konstatuoti, kad nuteistasis neturi galimybės savanoriškai sumokėti nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) (Lietuvos Respublikos BVK 24 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, tai yra baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui, dėl baudos išieškojimo išdėstymo, pats kreipsis į teismą.

Skunde teisingai nurodyta, kad Baudžiamojo proceso bei Bausmių vykdymo kodeksuose numatyta teismo teisė nustatyti kitą nei dviejų mėnesių laikotarpį, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti baudą, tačiau tai turi būti daroma nuosprendžio priėmimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje, nei jį pakeitusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendyje nenurodytas kitas, nei įstatyme numatytas, terminas K. J. paskirtai baudai sumokėti. Šie nuosprendžiai yra įsiteisėję. Nors Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tačiau nagrinėjamu atveju, paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpio pakeitimas pakeistų pačią nuosprendžio esmę. Įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, šiuo konkrečiu atveju jokių abejonių ir neaiškumų dėl nuosprendžių nekyla, nes aiškus ir baudos dydis, ir jos sumokėjimo terminas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją pakeisti ar panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. J. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.