Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas,

1. 2013-05-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, bausme laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams.

2. 2014-04-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu, bausme laisvės atėmimu 10 metų. Bausmę atliko 2023-06-12. Turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų.

A. L. 2024-09-20, apie 19.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,89 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė į kairį šoną nukentėjusiajam R. B. ir tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam R. B. padarė nekiauryminę durtinę – pjautinę apie 2 cm ilgio ir apie 7-10 cm gylio žaizdą nugaros kairėje pusėje, kurios kanalas nueina link raumenų ir kryžkaulio, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad viskas įvyko 2024-09-20, apie 19.00 val. Gavosi automatiškai. Jis netyčia peiliu dūrė R. B.. Jis pjaustė daržoves ir sukosi su peiliu rankoje, o R. B. kėlėsi iš lovos, stovinčios prie stalo, kaip tik tuo metu ir taip gavosi, įsibedė tas peilis. Jis nenorėjo sužaloti R. B. Čia pirmas kartas, kai įvyko toks konfliktas. Apsižodžiuoja, bet, kad rankas kilnoti, tai nebuvo taip nei karto. Jie toliau kartu gyvena. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, jis (R. B.) jam atleido. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 201,03 Eur sumai sutinka atlyginti ir prašo jį išdėstyti, atsižvelgiant į jo itin mažas gaunamas pajamas – 200 Eur neįgalumo pašalpą.

3. Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną miegojo. Parėjo A. L. ir pradėjo pjaustytis daržoves – „barškinti“. A. L. nusisukęs ant stalo pjaustė. Kai atsisuko į jį (R. B.), rankoje laikė peilį. Tada jis vėl atsigulė miegoti. Atsikėlęs pamatė, kad patalynė kruvina ir suprato, kad A. L. jam peiliu įdūrė. Iškvietė Greitąją medicinos pagalbą ir viskas tuo baigėsi. Jie visą laiką kartu gyvena. Abu yra neįgalūs. Dėl konflikto ant A. L. nepyksta. Jis tai padarė netyčia. Jeigu paėmęs peilį nieko nedaręs būtų, jis suprastų, kad tyčia smeigė. Jis su peiliu rankose pasisuko į jį (R. B.), o jis kaip tik kėlėsi ir peilis į šoną įsmigo. Jokios tragedijos nėra, jis geras žmogus. Ligoninėje jam žaizdą susiuvo ir tą pačią dieną abudu grįžo ir vėl toliau gyvena kartu. A. L. jokių turtinių pretenzijų dėl šio įvykio neturi.

4. 2024-09-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas R. B. parodė, kad 2024-09-20, apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir neblaivaus jo draugo A. L. kilus žodiniam konfliktui, pastarasis vieną kartą peiliu dūrė jam į kairį šoną ir jį nežymiai sužalojo. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo skyriuje jam užsiuvo žaizdą ir paleido gydytis namo. Prašo ištirti šį įvykį (b. l. 1).

5. 2024-09-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Rastas ir paimtas atlenkiamas peilis, kuris supakuotas į voką Nr. 1. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos daugiau nieko nepaimta (b. l. 2, 12-19).

6. 2024-09-20 Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užfiksuotas 2024-09-20, 19.08 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. B. pranešimas, kad prieš kelias minutes gatvėje jį užpuolė jam nepažįstamas vyras ir dūrė į nugarą peiliu. Vyras pasišalino, pranešėjas grįžo namo (b. l. 25-26).

7. 2024-10-15 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės. Akivaizdžiai matosi, kad A. L. yra neblaivus. R. B. patvirtina, kad tai jis – A. L., jam įdūrė peiliu. R. B. nurodo, kad jis gulėjo lovoje, o A. L. darėsi valgyti. Jie susiginčijo, R. B. atsikėlė ir jis iš karto jam peiliu į nugarą dūrė. Medikė apžiūri R. B.. A. L. sako, kad jis jau antra diena pykstasi su R. B.. Jis salotas pjaustė, o prie jo lindo R. B.. Rodo pareigūnui ant stalo į peilį ir sako, kad su tuo peiliu jam įdūrė. A. L. paaiškina, kad R. B. pasimaišė. Kai jis pjaustė salotas, jis nedūrė. Jeigu jis durtų, būtų lavonas. Apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 30-32).

8. 2024-10-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas ir apibūdintas rastas atlenkiamas peilis, kurio bendras ilgis 20.5 cm, peilio geležtės ilgis 9 cm, peilio rankenos ilgis 11.5 cm (b. l. 33-37).

9. 2024-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis R. B. teigė, kad jį peiliu sužalojo kartu su juo butą nuomojantis draugas A. L., kuriam nustatytas 1,89 promilių girtumas. Jis neadekvatus, todėl su juo procesiniai veiksmai neatlikti. R. B. nustatytas 2,56 promilių girtumas. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos alkotesterio parodymų fotonuotraukos (b. l. 62-65).

10. 2024-10-02 VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pateiktoje R. B. GMP kvietimo kortelėje bei Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad R. B. pažįstamas bendranuomininkas namuose sužalojo peiliu. R. B. diagnozuota nugaros apatinės dalies dubens žaizda (b. l. 71-77).

11. 2024-10-03 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pateikta specialisto išvada, kad R. B. padaryta durtinė - pjautinė apie 2 cm ilgio ir apie 7-10 cm gylio žaizda nugaros kairėje pusėje, kurios kanalas nueina link raumenų ir kryžkaulio. Žaizda padaryta duriančiu - pjaunančiu daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 79-80).

Motyvuojamoji dalis

12. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Nors A. L. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau iš esmės papasakojo visas kaltinime nurodytas aplinkybes, tik neigdamas, kad veiksmus padarė tyčia. Teismas daro išvadą, kad tokius teismo posėdyje parodymus kaltinamasis duoda tikslu švelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip pat švelnino savo poziciją kaltinamojo veiksmų atžvilgiu. Tačiau pagrindo padaryti priešingą nei kaltinime nurodytą išvadą dėl tyčios pagrindo nėra. Posėdžio metu teismas peržiūrėjo filmuotą medžiagą po įvykio, iš kurios matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau konfliktavo, buvo pikti vienas ant kito, abu buvo girti, o nukentėjusysis aiškiai sakė, kad jis buvo sužalotas peiliu dėl kilusio ginčo, o ne netyčia. Nukentėjusysis parašė pareiškimą dėl sužalojimo ir neminėjo, kad buvo sužalotas peiliu netyčia. Po įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau gyvena kartu, kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis jam padeda, todėl suprantama ir jo pozicija dėl kaltinamojo padėties švelninimo. Visgi kaltė nėra grindžiama tik jų parodymais – byloje yra specialisto išvada, iš kurios matyti, kad žaizda buvo 7-10 cm gylio, kas rodo, kad peiliu buvo durta, o ne tik įpjauta ir dūris buvo pakankamai gilus ir tik dėl jo lokalizacijos buvo išvengta sunkesnių pasekmių.

14. A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų. Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, R. B. pareiškimu (b. l. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 2, 12-19), Body kameros vaizdo įrašu (vokas Nr. 1 prie bylos viršelio), daiktų apžiūros protokolu (b. l. 33-35, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 25-26), specialisto išvada (b. l. 79-80), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 74-76).

15. Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

16. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

17. Kaltinamasis A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas (b. l. 122-142), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų (b. l 145-149), nedirba (b. l 143-144). Teismo posėdžio metu sutiko atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai padarytą žalą pagal pateiktą civilinį ieškinį, kurio mokėjimą prašė išdėstyti dalimis.

18. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

19. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam skirtina viena griežtesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. arešto bausmė. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje arešto bausmės dydis nenumatytas. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Bausmės dydis nustatomas įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad jis vis nusikalsta ir nekeičia savo elgesio. Todėl bausmės dydis nustatomas didesnis nei bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje – 60 parų arešto. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

20. Nors kaltinamasis A. L. buvo ankščiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis kartu ir šiuo metu su juo gyvena, jie sutaria, nukentėjusysis labai teigiami atsiliepė apie kaltinamąjį: jis jam padeda, gaminą maistą ir pan., kaltinamasis turi sveikatos problemų, o nusikaltimas buvo padarytas, kai abu buvo girti, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, pačios griežčiausios bausmės - laisvės atėmimo nėra tikslinga skirti.

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

22. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 38057 baudžiamojoje byloje 201,03 Eur sumai (2023-10-26 gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. 2G-9180/AS) (b. l. 84-87). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos žalos neatlygino, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

23. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 201,03 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

24. A. L. teisme prašė išdėstyti civilinio ieškinio mokėjimą dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011).

25. Kaltinamasis, prašydamas išdėstyti žalos mokėjimą dalimis, nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 200 Eur (neįgalumo pašalpa), jis nedirba, dėl turimo neįgalumo yra apribotos jo galimybės gauti papildomas pajamas, gyvena socialiniame būste, duomenų apie registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones byloje nėra. Civilinė ieškovė prieštaravimų dėl skolos išdėstymo nepateikė. Įvertinus priteistos neturtinės žalos dydį (201,03 Eur), A. L. turtinę padėtį, kad jis objektyviai neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti priteistą skolą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis per dešimt mėnesių, mokant kas mėnesį po 20,10 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 20,13 Eur.

26. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vieką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę areštą 60 parų.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. L. 201,03 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nustatyti A. L. 10 mėnesių terminą žalai sumokėti, mokant po 20,10 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 20,13 Eur.

Daiktus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-peilį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, PADIS kodas 00000239839, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

-kompaktinį diską su Body kamerų vaizdo įrašu Voke Nr. 1, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. L., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3–4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai (tel. Nr. +370 346 56442, el. paštu pravieniskes@kalejimai.lt) pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.