Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-382/2014

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01121-2013-7

2014 m. balandžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 2 dalį keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – trisdešimt parų arešto bausmė. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. 2013 m. liepos 21 d., apie 12.30 val., policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio vyresniesiems patruliams Alvydui Mažonui ir Arūnui Žukauskui – tiesiogiai davė 200 Lt kyšį, padėdamas pinigus į peleninę ir prašydamas nefiksuoti jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus bei išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą automobilį neturint teisės vairuoti ir būnant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundu apeliantas A. G. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir jo kvalifikacijos neginčija, prašo tik sušvelninti paskirtąją bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnis).

BK 54 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir BK 61 straipsnio pagrindu skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Šių reikalavimų teismas nepažeidė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę A. G. parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir visas kitas bylos aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. A. G. ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos vieneriems metams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Visa tai jį charakterizuoja neigiamai ir parodo, kad jis nedaro išvadų, nepasitaiso, net ir laukdamas vaiko gimimo, daro teisės pažeidimus, todėl yra pavojingas visuomenei ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dėl nuteistojo galėtų būti pasiekti švelnesnės rūšies bausme nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas A. G. pagrįstai paskyrė keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šią paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar sumažino vienu trečdaliu. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje be arešto bausmės yra numatyta ne tik švelnesnė bausmės rūšis – bauda, bet ir griežtesnė – laisvės atėmimas. Pažymėtina, jog BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą ir nuteistojo asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam A. G. apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.