Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Office City“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Office City“ 53 027,49 Eur draudimo išmokos, 1 307,53 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022-06-05 ieškovė draudėjui UAB „Dviračių arena“ (toliau – ir draudėjas) išdavė Įmonių turto draudimo liudijimą GJELT 3700608, liudijimo Nr. 3283731630, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2022-06-06 iki 2023-06-05 buvo apdraustos draudėjo atsargos, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš draudėjo buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2022-08-17 įvyko vagystė, t. y. iš sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtos draudėjo atsargos. Apie vagystę draudėjas pranešė policijai. Buvo nustatyta, jog ieškovės draudėjui 2022-08-17 atvykus į sandėlį, buvo pastebėtas jame aiškiai matomas prekių (atsargų) trūkumas bei didelė netvarka, išmėtyti dviračiai, daug tuščių palečių, uždengti signalizacijos davikliai, ant žemės pastebėtas ir nudaužtas pakeliamų vartų magnetinis daviklis. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė 2022-08-17 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 106 054,97 Eur (išskaičiavus 115,00 Eur išskaitą iš 106 169,97 Eur sumos) draudimo išmoką. Ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, paaiškėjo, jog būtent atsakovei buvo kilusi pareiga apdrausti ieškovės draudėjo atsargas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės draudėjo UAB „Dviračių arena“ (nuomininko) ir atsakovės UAB „Office City“ (nuomininko) buvo sudaryta 2021-02-04 Patalpų nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis, Nuomos sutartis), pagal kurios 3.1-3.2 punktus būtent nuomotojas buvo įsipareigojęs apdrausti ieškovės draudėjo (nuomininko) atsargas. Tad susidarė situacija, kai žalą dėl vagystės atlygino ne atsakovės (nuomotojo) UAB „Office City“ draudikas, o ieškovė (nuomininko UAB „Dviračių arena“ draudikas). Kadangi ieškovė atlygino žalą savo draudėjui (kuris pagal Sutartį buvo nuomininkas), todėl subrogacijos pagrindu ieškovė įstojo į draudėjo vietą ir tapo Sutarties šalimi (kaip nuomininkas). Tad ieškovei subrogacijos pagrindu taikomos visos Sutarties nuostatos santykyje su atsakove. Remdamasi tuo bei Sutarties 3.1-3.2 punktais, ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, o teikdama ieškinį teismui, per pusę sumažino reikalavimo sumą atsakovei, t. y. vietoje 106 054,97 Eur sumos ieškovė iš atsakovės reikalauja tik 53 027,49 Eur. Taip ieškovė elgiasi, nes, iš vienos pusės, ieškovė buvo apdraudusi draudėjo UAB „Dviračių arena“ atsargas, o iš kitos pusės, atsakovei pagal Sutarties 3.1-3.2 punkto nuostatas buvo kilusi pareiga apdrausti atsargas. Taigi, tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo atsiradusi pareiga atlyginti žalą nuomininkui UAB „Dviračių arena“, o kadangi visą žalą atlygino tik ieškovė, todėl ieškovė mano, jog pusę žalos atlyginimo turi atlyginti ir atsakovė (pagal Sutarties 3.1-3.2 punktus). Be to, ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio kompensuojamąsias (1307,53 Eur) ir procesines palūkanas už prievolės atlyginti žalą nevykdymą.

3. Atsakovė UAB „Office City“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jei Sutarties galiojimo metu UAB „Dviračių arena“ manė, kad atsargos turėtų būti apdraustos atsakovės, būtent UAB „Dviračių arena“ turėjo pareigą pateikti atsargų sąrašą ir vertes, kurias manė, kad atsakovė galėtų apdrausti, tačiau jokios informacijos ar pretenzijų iš UAB „Dviračių arena“ atsakovė nebuvo gavusi nei iki Sutarties galiojimo pabaigos, nei vėliau, kas lemia, kad ieškovė paprasčiausiai bando išreikalauti lėšas, kurias išmokėjo, iš nesusijusių asmenų. Atsakovė pažymėjo, kad iš esmės UAB „Dviračių arena“ yra atsakinga už informacijos apie prekių atsargas nepateikimą ieškovei, be to, UAB „Dviračių arena“ buvo pateikusi atsakovei informaciją, kad pati draus savo turtą. Visgi, atsakovei Sutarties galiojimo metu buvo išduoti įmonių turto draudimo liudijimai: Nr. 3185861, kuris galiojo nuo 2020-06-04 iki 2021-06-03, ir Nr. 2810639737, kuris galiojo nuo 2021-06-04 iki 2022-06-03, bei 2022-06-02 buvo išduotas ieškovės draudimo liudijimas Nr. 3699002, kuris galiojo nuo 2022-06-04 iki 2023-06-03. Šiais liudijimais atsakovė apdraudė atsargas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), vyną ir kitas atsargas, todėl atsakovė buvo apdraudusi ne tik savo bei ir kitas atsargas, laikomas Patalpose. Atsakovė atsiliepime taip pat akcentavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai remiasi Nuomos sutarties nuostatomis, nes atsakovės su UAB „Dviračių arena“ sudaryta Sutartis vagystės metu negaliojo (buvo pasibaigusi ir nebuvo šalių rašytinio susitarimo dėl Sutarties pratęsimo), taip pat ir dėl to, kad Sutartis nesukelia teisinių padarinių ieškovei, nes Sutarties pagrindu tik UAB „Dviračiu arena“ turėjo tokią teisę. Kitaip aiškinant Lietuvoje įtvirtintą uždarumo principą, kuris nusako, kad tik asmuo, esantis sutarties šalimi, gali pareikšti ieškinį dėl tos sutarties, būtų pažeistas fundamentalusis sutarties uždarumo principas. Uždarumo principas, kitaip - riboto poveikio principas, draudžia ieškovei savo reikalavimą grįsti Sutarties pagrindu, kadangi teisių ir pareigų UAB „Dviračių arena“ ieškovei neperleido. Atsakovė laiko, jog šiuo atveju vertinant Sutarties 3.2 p. nuostatas, jei Sutarties sąlygos galiotų, jos būtų taikomos tik nesant išmokai, t. y. jei UAB „Dviračių arena“ nebūtų apdraudusi savo turto ir būtų pateikusi atsakovei saugomų atsargų sąrašą ir vertes, o išmoka nebūtų išmokėta dėl nuomotojo kaltės, tačiau UAB „Dviračių arena“ nurodė, kad jos prekės buvo apdraustos, neteikė jokių duomenų apie saugomą turtą, todėl atsakovė neturėjo jokių galimybių apdrausti UAB „Dviračių arena“ turto. Dėl UAB „Dviračių arena“ veiksmų nagrinėjamu atveju atsakovė pati negalėjo inventorizuoti UAB „Dviračių arena“ turto, negalėjo numatyti, kas yra konkrečiai saugoma Patalpose, taip pat atsakovė visą laiką turėjo Patalpose esančių atsargų draudimą, todėl UAB „Dviračių arena“ nenurodžius, kokias atsargas reikia apdrausti ir pačiai apdraudus turtą, neliko jokios pareigos atsakovei savo sąskaitą apdrausti prekių, apie kurias atsakovė nežinojo. Atsakovė mano, kad subrogacijos taikymas apskritai nėra įmanomas šiuo atveju, nes šiame santykyje egzistuoja trys subjektai – draudikas, draudėjas ir žalą padaręs asmuo, tuo tarpu ieškinyje ieškovė net neužsimina, kad atsakovė būtų žalą padaręs asmuo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu būtų kaip nors prisidėjusi prie tyčinės nusikalstamos veikos (vagystės) įvykdymo. Šiuo atveju vagystė padaryta 2022-08-17, todėl atsakovė mano, kad ieškinys, kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, galėjo būti pareikštas iki 2023-08-17, todėl yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje.

4. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad nors Nuomos sutartyje ir nurodyta, jog sutarties pratęsimas turi būti rašytinis, tačiau šalys savo konkliudentiniais veiksmais pratęsė šios Nuomos sutarties galiojimą, kadangi ieškovės draudėjas (nuomininkas) ir toliau mokėjo nuomos mokestį, o atsakovė (nuomotojas) ir toliau išrašydavo sąskaitas-faktūras už nuomą bei priimdavo nuomos mokestį iš nuomininko (ieškovės draudėjo). Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog pati atsakovė (nuomotoja) neginčija aplinkybės, jog nuomininkas (ieškovės draudėjas) ir toliau (po Sutartyje numatyto nuomos sutarties pabaigos termino) naudojosi atsakovės patalpomis sandėliuoti savo atsargas ir prekes įvykio (vagystės) metu. Taigi, akivaizdu, jog 2022-08-17 įvykio (vagystės) metu šalis (atsakovę ir ieškovės draudėją) siejo sutartiniai Nuomos sutarties santykiai, ši sutartis galiojo, ieškovės draudėjas naudojosi atsakovės patalpomis, o atsakovė išrašydavo sąskaitas-faktūras už nuomą bei priimdavo nuompinigius, todėl ieškovė gali remtis šia Nuomos sutartimi. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės draudėją UAB „Dviračių arena“ ir atsakovę sieja Nuomos sutartis, o ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė savo draudėjo teises ir pareigas, tame tarpe, numatytas ir Nuomos sutartyje, tad atsakovės atsakomybės klausimui išspręsti būtina šios Nuomos sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė. Kadangi ieškovė subrogacijos pagrindu įstojo į savo draudėjo vietą, tai reiškia, jog ieškovė tapo šios Nuomos sutarties šalis ir gali remtis šios sutarties nuostatomis. Atskirai ieškovė pažymėjo, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog pagal atsakovei ieškovės išduotus draudimo liudijimus atsakovė buvo apdraudusi ne tik savo, bet ir kitas atsargas, laikomas patalpoje, nes atsakovės turimas draudimo liudijimas apėmė tik atsakovės, o ne trečiųjų asmenų (UAB „Dviračių arena“) prekes ir atsargas. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė nepagrįstai prašo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, nes subrogacijos atveju yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

5. Triplike atsakovė papildomai nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais dėl 2021-02-04 patalpų nuomos sutarties (toliau – Sutartis) galiojimo, t. y. kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais pratęsė Sutarties galiojimo terminą. Nagrinėjamu atveju Sutarties galiojimo terminas buvo apibrėžtas 5.1. p. – vieneriems metams. Vėliau buvę šalių santykiai, t. y. išrašomos sąskaitos, negali patvirtinti Sutarties sąlygų pratęsimo pilna apimtimi. Šiuo atveju po Sutarties galiojimo termino pasibaigimo buvę teisiniai santykiai galėjo būti kvalifikuoti kaip nuomos, tačiau Sutarties sąlyga dėl draudimo nebuvo pratęsta, kadangi rašytinė sutartis pratęsta nebuvo, nes nėra privalomo rašytinio pratęsimo. UAB „Dviračių arena“ neišreiškė jokios valios dėl draudimo sąlygos, t. y. po Sutarties sudarymo UAB „Dviračių arena“ neteikė jokių prašymų dėl draudimo, neteikė jokių duomenų, koks turtas buvo, neteikė duomenų dėl draudimo sumos, neteikė jokios inventorizacijos daiktų, kurie būtų laikomi atsakovės turte, todėl akivaizdu, kad UAB „Dviračių arena“ neišreiškė jokios valios dėl nuomotojo pareigos apdrausti UAB „Dviračių arena“ prekes, kurios buvo laikomos atsakovei priklausančiame turte. Taip pat būtina paminėti, kad atsakovė neturėjo jokios teisės apžiūrėti ir inventorizuoti patalpų, tokios teisės nuomos sutartis nesuteikė, tokios teisės nesuteikė ir UAB „Dviračių arena“, todėl lieka neaišku, kokiu būdu atsakovė galėjo apdrausti UAB „Dviračių arena“ prekes. Be to, akivaizdu, kad UAB „Dviračių arena“ pačiai apdraudus savo prekes, UAB „Dviračių arena“ nesinaudojo Sutarties sąlygomis dėl turto draudimo, todėl nebuvo visiškai jokio tikslo du kartus drausti tą patį. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, grįsdamas atsakovės sutartinę atsakomybę, nurodo, kad ji kyla pagal Sutarties 3 p., tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad ieškovė buvo apdraudusi UAB „Dviračių arena“ turtą, todėl kokiu būdu atsakovė galėjo antrą kartą drausti tą patį turtą, dėl kurio net nebuvo informuota, nėra suprantama. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami atlygintos žalos dydžiui pagrįsti.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti remiantis ieškinyje ir kituose ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, remiantis argumentais ir motyvais, išdėstytais atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2022 m rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pavogtos UAB „Dviračių arena“ priklausančios prekės (dviračiai, paspirtukai). Dėl šio įvykio (vagystės) Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31204-22, kuris šiuo metu yra sustabdytas, vagystę įvykdę asmenys iki šiol nenustatyti. UAB „Dviračių arena“ (draudėjas) 2022-06-05 su ieškove buvo sudaręs Įmonės turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. GJELT Nr. 3700608), kuria remiantis laikotarpiu nuo 2022-06-06 iki 2023-06-05 buvo apdraustos draudėjo atsargos, esančios adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovė, vadovaudamasi su UAB „Dviračių arena“ sudaryta draudimo sutartimi, įvykį (2022-08-17 vagystę iš sandėlio (duomenys neskelbtini)) pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo draudimo išmokos dydį bei 2023 m. kovo 13 d. draudėjui UAB „Dviračių arena“ išmokėjo 106054,97 Eur dydžio draudimo išmoką. Atitinkamai ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, pateikė atsakovei ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, nes laiko, kad atsakovė yra atsakingas už kilusią žalą asmuo. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš atsakovės su UAB „Dviračių arena“ 2021-02-04 sudarytos Patalpų nuomos sutarties 3.1-3.2 punktų nuostatų, pagal kurias pareiga apdrausti UAB „Dviračių arena“ prekių atsargas, laikomas nuomojamose patalpose, buvo kilusi būtent atsakovei kaip nuomotojai ir kurios atsakovė nebuvo įvykdžiusi.

10. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutarties neįvykdymo, tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kuriomis taisyklėmis (pagal įstatymą ar sutartį) vadovautųsi naujasis kreditorius, skolininkas gali atsikirsti naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 straipsnio nustatyta tvarka. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir įrodymus, pranešti draudikui duomenis, reikiamus įgyvendinti reikalavimo teisės perėjimą ir šios (perėjusios) teisės įgyvendinimą (CK 6.1015 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-02-04 tarp UAB „Dviračių arena“ ir atsakovės UAB „Office City“ buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis, Sutartis), kurios 1.1 punktu UAB „Dviračių arena“ (nuomininkui) atsakovė (nuomotojas) išnuomojo 150 kv. m. bendro ploto komercinės paskirties patalpas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, jog Nuomos sutartis sudaroma vienerių metų terminui. Sutarties 7.9 punktas numatė, kad šios Sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Vadovaujantis Sutarties 3.1 punktu, nuomotojas įsipareigojo savo sąskaita apdrausti nuomininko prekes sandėlyje nuo gaisro, vandens, tyčinės trečiųjų asmenų veiklos bei kitų veiksnių, galinčių padaryti žalą prekėms. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, nuomotojas įsipareigoja savo jėgomis atlikti visus veiksmus, reikalingus draudiminiam įvykiui įforminti, o iš draudiko gautą draudimo išmoką panaudoti įvykio padariniams likviduoti; jeigu dėl nuomotojo kaltės draudikas neišmoka išmokos, nuomotojas privalo savo lėšomis pašalinti tokių įvykių padarinius arba atlyginti tokių padarinių pašalinimo išlaidas.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog ji, atlyginusi žalą savo draudėjui (nuomininkui pagal su atsakove sudarytą sutartį), subrogacijos pagrindu įstojo į draudėjo vietą ir tapo Sutarties šalimi (kaip nuomininkas). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad susidarė situacija, kai žalą dėl vagystės atlygino ne atsakovės (nuomotojo) UAB „Office City“ draudikas, o ieškovė (nuomininko UAB „Dviračių arena“ draudikas), todėl ieškovė laiko, jog ji turi teisę reikalauti pusės draudėjui atlygintos žalos sumos (draudimo išmokos), t. y. 53 027,49 Eur, iš atsakovės, kuriai pagal Nuomos sutarties 3.1-3.2 punkto nuostatas buvo kilusi pareiga apdrausti nuomininko atsargas ir kurios atsakovė nebuvo įvykdžiusi.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju žala, kurią atlygino ieškovė išmokėdama draudėjui UAB „Dviračių arena“ draudimo išmoką, kilo iš neteisėtų tyčinių trečiųjų asmenų, įvykdžiusių vagystę, veiksmų, t. y. iš delikto. Ieškovė byloje neįrodinėja, kad atsakovė kokiu nors būdu (veikimu ar neveikimu) būtų prisidėjusi prie įvykdytos vagystės, t. y. žalos nuomininkui (jo turtui) atsiradimo pagrindas (deliktas) nagrinėjamu atveju niekaip nesusijęs su tuo, ar nuomininko turtas buvo apdraustas, ar ne. Visgi esant turto draudimui, vagystės atveju pavogto turto savininkas įgyja teisę gauti žalos atlyginimą iš turtą apdraudusios bendrovės. Taigi nagrinėjamu atveju nuomininko UAB „Dviračių arena“ dėl vagystės patirtą žalą ir draudimo išmokos išmokėjimą sąlygojo ne atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas, bet vagystę įvykdžiusių nenustatytų trečiųjų asmenų tyčiniai veiksmai. Teismas pažymi, kad atsakovės su UAB „Dviračių arena“ sudarytos Nuomos sutarties 3.1-3.2 punktų nuostatų esmė ir tikslas buvo ne žalos išvengimas, bet nuomininko turto (prekių) draudiminės apsaugos galiojimas žalos padarymo atveju, t. y. kad žalos nuomininko turtui padarymo atveju nuomininkas įgytų teisę reikalauti ir gautų žalos atlyginimą iš jo turtą apdraudusios draudimo bendrovės. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo išmoka būtų neišmokama dėl nuomotojo kaltės, nuomininkas įgytų teisę reikalauti žalos, patirtos konkretaus įvykio padarinių pašalinimui, iš nuomotojo (atsakovės) (Sutarties 3.2 punktas).

14. Byloje tiek atsakovės vadovo A. S. teisme (2024-02-28 teismo posėdžio metu) duotais paaiškinimais, tiek liudytoju teisme (2024-02-28 teismo posėdžio metu) apklausto UAB „Dviračių arena“ vadovo R. J. parodymais, kurie iš esmės sutapo tarpusavyje ir kuriuos patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, nustatyta, kad UAB „Dviračių arena“ vagystės metu pati buvo apdraudusi savo iš atsakovės nuomotame sandėlyje buvusį turtą (prekes). UAB „Dviračių arena“ vadovas R. J., apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdžio metu, nurodė, kad jo vadovaujama įmonė po Nuomos sutarties su atsakove sudarymo nebuvo atsakovei nurodžiusi konkrečių nuomojamame sandėlyje laikomų prekių, jų vertės, taip pat nei iki vagystės, nei po vagystės nebuvo atsakovei pareiškusi jokių pretenzijų, susijusių su Nuomos sutarties 3.1 ir 3.2 punktų netinkamu vykdymu. Liudytojas R. J. nurodė, kad UAB „Dviračių arena“ taip pat atsakovei niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl UAB “Dviračių arena” lėšomis apdraustų prekių draudimo išlaidų kompensavimo. Liudytojas R. J. parodė, jog jo vadovaujama įmonė UAB „Dviračių arena“ kiekvienais metais pati draudžia savo prekes; sudarius Nuomos sutartį su atsakove, jis nesiteiravo atsakovės, kaip bus vykdoma Nuomos sutarties 3.1 punkto sąlyga, pažymėjo, kad jis nematė prasmės kreiptis dėl to į nuomotoją (atsakovę), nes turėjo savo draudimą, taip pat nuomotojui nebuvo nurodęs, kokiai sumai prekes reikėtų apdrausti, nuomotojo papildomai apdrausti UAB „Dviračių arena“ prekių neprašė. Be to, atsakovės vadovas A. S. nurodė, jog atsakovė Nuomos sutarties sudarymo metu buvo apdraudusi patalpose laikomą vyną ir kitas atsargas 60 000 Eur sumai; atsakovė laikė, jog tokiu būdu ji buvo apdraudusi ne tik savo, bet ir kitas atsargas, laikomas patalpose. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė pateikė į bylą įmonių turto draudimo liudijimus: Nr. 3185861, kuris galiojo nuo 2020-06-04 iki 2021-06-03, Nr. 2810639737, kuris galiojo nuo 2021-06-04 iki 2022-06-03, bei 2022-06-02 draudimo liudijimą Nr. 3699002, kuris galiojo nuo 2022-06-04 iki 2023-06-03. Apie šį atsargų draudimą atsakovė buvo informavusi nuomininką, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas D. J., tačiau jis kartu pažymėjo, kad jis detaliau atsakovės turimo draudimo sąlygomis nesidomėjo, nes nuomininkas pats kiekvienais metais draudė savo prekes, apie tai informavo ir atsakovę. Nors ieškovė į bylą pateikė vertinimą (kuris atliktas jau po draudiminio įvykio), kad atsakovei išduoti draudimo liudijimai (kurie buvo išduoti taip pat ieškovės) trečiųjų asmenų (taigi ir nuomininko) prekių neapima, tačiau tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytų aplinkybių, kad atsakovė komunikavo su nuomininku prekių draudimo klausimu ir iš nuomininko konkrečių prašymų ar nurodymų dėl prekių draudimo (konkrečios draudimo sumos dydžio ir pan.) negavo, taip pat negavo ir jokių pretenzijų, kad atsakovės turimas draudimas yra netinkamas, todėl, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog nuomininkas iš jos Nuomos sutarties 3.1 punkto pagrindu nereikalauja atlikti jokių papildomų veiksmų dėl prekių draudimo.

15. Kaip nustatyta, nors pagal Sutarties 3.1 punktą pareiga apdrausti nuomininko iš atsakovės nuomojamose patalpose laikomas prekes teko nuomotojui, t. y. atsakovei, tačiau ši Sutarties sąlyga buvo įvykdyta paties nuomininko. Atsižvelgiant į nustatytą, darytina išvada, kad nuomininkas, pats už nuomotoją įvykdęs pareigą apdrausti visą savo turtą (prekes), neturėjo teisės reikalauti dar kartą įvykdyti tą pačią pareigą (t. y. dar kartą apdrausti tas pačias prekes nuo tų pačių rizikų) iš nuomotojo, nes tai niekaip neįtakotų draudiminės apsaugos dydžio (vadovaujantis CK 6.997 straipsnio 2 dalimi, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės)). Pažymėtina, kad šalys Nuomos sutartyje nebuvo aptarusios nei nuomininko nuomojamose patalpose laikomo turto vertės, nei įvardijusios konkrečios draudimo sumos, kuriai turi būti apdraudžiamas nuomininko turtas (prekės), dydžio, taip pat nebuvo pasirinkusios ir konkrečios draudimo bendrovės, kurioje turėtų būti apdraustas turtas (prekės). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė turėjo teisę apdrausti UAB „Dviračių arena“ prekes pasirinktoje bendrovėje. Taigi tokia bendrove galėjo būti ir ieškovė. Pažymėtina, kad atsakovei siekiant apdrausti tą patį turtą dėl tų pačių rizikų, dėl kurių turtas jau apdraustas kito asmens, draudimo sutartis negaliotų dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 straipsnio 1 dalis), todėl akivaizdu, kad atsakovei žinant, jog nuomininkas yra apdraudęs savo prekes, atsakovei nebuvo tikslo dar kartą drausti tą patį turtą. Akcentuotina, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta jos šalių interesais, o ne konkrečios draudimo bendrovės, nebuvusios šios Sutarties šalimi, interesų užtikrinimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Dviračių arena“ buvo apdraudusi visas savo nuomojamose patalpose laikomas prekes nuo visų Nuomos sutarties 3.1 punkte numatytų rizikų, todėl nebuvo pagrindo papildomam draudimui, kurį numato CK 6.1000 straipsnis, taigi UAB „Dviračių arena“ neturėjo teisės reikalauti papildomo to paties turto draudimo iš atsakovės. Iš esmės jei atsakovė visgi būtų apdraudusi tą patį, UAB „Dviračių arena“ pas ieškovę jau apdraustą turtą nuo tų pačių rizikų antrą kartą ne pas ieškovę, o kitoje draudimo bendrovėje, tik tuomet įvykus draudiminiam įvykiui ieškovei galimai sumažėtų išmokėtinos draudimo išmokos dydis, nes draudimo išmoka atitinkamomis proporcijomis būtų mokama abiejų tą patį turtą apdraudusių draudimo bendrovių (CK 6.1001 straipsnio 4 dalis), tačiau tai būtų reikšminga tik draudimo bendrovėms ir jų tarpusavio santykiams (dėl draudėjui atlygintinos žalos paskirstymo proporcijų tarp draudikų), tačiau niekaip neįtakotų nuomininkui atlygintinos žalos dydžio (nagrinėjamu atveju nuomininkui nėra jokio skirtumo, ar iš vienos, ar iš kelių draudimo bendrovių gauti žalos atlyginimą, nes bet kokiu atveju bendras atlygintinos žalos dydis negalėtų viršyti tikrosios apdrausto turto vertės). Taigi nagrinėjamu atveju nei ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, jog žalą dėl vagystės atlygino ne atsakovės (nuomotojo) UAB „Office City“ draudikas, o ieškovė (nuomininko UAB „Dviračių arena“ draudikas), nei Nuomos sutarties 3.1, 3.2 punktai nesukuria ieškovei regresinio reikalavimo teisės draudimo išmokos sumai į atsakovę, nes UAB „Dviračių arena“ teisę reikalauti atlyginti dėl vagystės atsiradusią žalą iš atsakovės, kaip nuomotojos, būtų įgijusi tik tuo atveju, jei pavogtas nuomininko turtas nebūtų buvęs apdraustas ar draudimo išmoka nuomininkui nebūtų išmokėta dėl nuomotojo kaltės, tačiau tokie pagrindai byloje nenustatyti.

16. Teismo vertinimu, esamu atveju nuomininkas, būdamas susipažinęs su Nuomos sutarties sąlygomis, jas žinodamas ir nusprendęs pats apdrausti visas savo nuomojamose patalpose buvusias prekių atsargas, perėmė iš atsakovės nurodytos sutartinės prievolės vykdymą, todėl neteko teisės reikalauti iš atsakovės vykdyti tą pačią (jau įvykdytą) pareigą dar kartą ir, vadovaujantis CK 6.57 straipsniu, Sutarties 3.1 punktu, galėtų nebent reikalauti iš atsakovės šios sutartinės pareigos įvykdymo išlaidų atlyginimo, tačiau nuomininkės vadovas R. J., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad niekuomet tokių išlaidų atsakovės atlyginti neprašė. Be to, įvertinus tiek atsakovės vadovo A. S. paaiškinimus, tiek liudytoju apklausto UAB „Dviračių arena“ vadovo R. J. parodymus apie Nuomos sutarties sudarymą ir vykdymą, darytina išvada, kad UAB „Dviračių arena“, informavusi atsakovę, jog pati turi savo turo (prekių) draudimą, neteikdama atsakovei jokios informacijos apie nuomojamose patalpose laikomas prekes ir jų vertę, nereikšdama atsakovei jokių pretenzijų dėl Nuomos sutarties 3.1 punkto vykdymo, iš esmės tokiu savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pakeitė Sutarties 3.1 punkto sąlygos vykdymą, t. y. savanoriškai nusprendė pati drausti nuomojamose patalpose laikomas prekes ir jokio papildomo draudimo iš atsakovės niekada nereikalavo. Tokią nuomininko valią (pačiam rūpintis savo prekių draudimu) patvirtina ir nuomininko elgesys įvykus draudiminiam įvykiui (vagystei), kai jis kreipėsi tiesiogiai į draudiką, pas kurį buvo apdraudęs prekes, o ne į nuomotoją, kuris pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą buvo įsipareigojęs savo jėgomis atlikti visus veiksmus, reikalingus draudiminiam įvykiui įforminti.

17. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo atskirai analizuoti Nuomos sutarties (ne)galiojimą po Sutarties 5.1 punkte numatyto sutarties galiojimo termino pasibaigimo (t. y. po 2022-02-04), nesant raštiško šalių susitarimo dėl Sutarties termino pratęsimo. Akcentuotina, kad Nuomos sutarties šalys neginčijo, jog po 2022-02-04, taip pat ir vagystės metu, tęsėsi faktiniai nuomos santykiai, t. y. ieškovė išrašydavo atsakovei sąskaitas už nuomą, o UAB „Dviračių“ arena toliau naudojosi patalpomis prekių laikymui, tačiau tai nereiškia, jog tokiais savo veiksmais šalys automatiškai pratęsė visų 2021-02-04 Nuomos sutarties sąlygų galiojimą. Kaip nustatyta byloje, UAB „Dviračių arena“ apie savo sprendimą savarankiškai drausti prekes buvo informavusi atsakovę dar iki Sutarties 5.1 punkte numatyto sutarties galiojimo termino pabaigos ir neinformavo atsakovės, jog ši valia po 2022-02-04 būtų pasikeitusi; UAB „Dviračių arena“ po 2022-02-04 taip pat neteikė atsakovei jokių duomenų apie atsakovės turte laikomas prekes, joms apdrausti reikalingą draudimo sumą ar kitų turto draudimo sutarties sudarymui reikalingų duomenų.

18. Nagrinėjamu atveju nuomojamose patalpose buvusio nuomininko turto draudimas nuomininko lėšomis (o ne nuomotojo, kaip nustatyta Sutartyje) nesukuria nuomininkui teisės reikalauti nuostolių, kuriuos nuomininkas patyrė dėl įvykdytos jo turto vagystės, iš nuomotojo, t. y. atsakovės, nes tokiu atveju žalos (nuostolių), kilusios dėl vagystės, atlyginimas nukreipiamas draudikui, ko iš esmės Nuomos sutarties 3.1 ir 3.2 punktais ir siekė abi sutarties šalys. Taigi nuomininkui neturint reikalavimo teisės atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vagystės, atsakovės atžvilgiu, atitinkamai tokios teisės neturi ir ieškovė, kuri subrogacijos pagrindu perėmė nuomininko teises ir pareigas, numatytas Nuomos sutartyje (CK 6.1015 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė nėra atsakingas už draudiminį įvykį (vagystę) asmuo ir ieškovei neįrodžius subrogacijos taikymo pagrindų ir sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl 53 027,49 Eur draudimo išmokos iš atsakovės priteisimo atmestinas (CPK 185 straipsnis).

19. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu taip pat grindė ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, praleidimu, tačiau, teismo vertinimu, esamoje situacijoje pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir tai nesudaro atskiro (savarankiško) pagrindo ieškiniui atmesti.

20. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

21. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai iš šio reikalavimo ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

23. Nustatyta, kad atsakovė byloje patyrė advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimu ir atstovavimu teisme, kurios sudaro 1210 Eur. Atsakovės patirtos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės.

24. Byloje yra susidariusios 6,64 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, šių išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteistinas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Office City“, j. a. k. 302412824.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.