Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-135/2014

Teisėja Vidutė Micevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00624-2012-9

2014 m. balandžio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš automobilio „Ford Mondeo“) ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš automobilio „Audi A4“) ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš automobilio „Opel Astra“) ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 7 p., 9 p., 4 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. B. tęsti mokslą ir neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, nesilankyti klube, nebendrauti su M. B. ir G. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-11-28 iki 2011-11-30 ir nuo 2012-09-18 iki 2012-09-20.

Nuosprendžiu J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisintas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti G. Š. bei M. B., tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskųstas.

Nuosprendžiu priteistas solidariai iš M. B., G. B. ir G. Š. 1276,260 litų gydymo išlaidų atlyginimas Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendžiu priteistos pašto išlaidos iš M. B., G. B., G. Š. po 12,74 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., G. Š. M. B. nuteisti už tai, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 00.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, ten buvusių žmonių akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų G. B. sudavus vieną kartą kumščiu O. J. į veidą, tuo pat metu M. B. ir G. Š. sudavus dar po vieną kartą kumščiu O. J. į galvą, jie padarė O. J. poodines kraujosruvas veide, apatinio žandikaulio kairės pusės šakos lūžimą, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d., tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Be to, G. B., G. Š. M. B. nuteisti už tai, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 00.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, ten buvusių žmonių akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia G. B. sudavus vieną kartą kumščiu O. J. į veidą, tuo pat metu M. B. ir G. Š. sudavus dar po vieną kartą kumščiu O. J. į galvą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 00.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, ten buvusių žmonių akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų G. B. sudavus vieną kartą kumščiu O. J. į veidą, tuo pat metu M. B. ir G. Š. sudavus dar po vieną kartą kumščiu O. J. į galvą, o po to J. J. sudavus ne mažiau kaip tris kartus kumščiu nukentėjusiajam į galvą, padarant poodines kraujosruvas veide, apatinio žandikaulio kairės pusės šakos lūžimą, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Be to, J. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 1 d., laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 00.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, ten buvusių žmonių akivaizdoje, veikdami bendrininkų, tyčia, G. B. sudavus vieną kartą kumščiu O. J. į veidą, tuo pat metu M. B. ir G. Š. sudavus dar po vieną kartą kumščiu O. J. į galvą, o po to J. J. sudavus ne mažiau kaip tris kartus kumščiu nukentėjusiajam į galvą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo J. J. atžyilgiu ir pripažinti jį kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Taip pat J. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. l d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. L d., 5 d., 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-03-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę skirti 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl G. B. paskirtų bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 7 p., 9 p., 4 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti jį tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, nesilankyti klube, nebendrauti su M. B., G. S..

Taip pat prokurorė nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę G. B., pažeidė bausmių skyrimo taisykles, kadangi, vadovaujantis LR BK 50 str., 54 str., 63 str. 6 d., pirmiausiai reikia bausmes subendrinti apėmimu būdu, tai yra šiuo konkrečiu atveju paskirtą bausmę už LR BK 138 str. 2 d., 8 p., 2 metais laisvės atėmimo apimant už LR BK 284 str. l d. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o po to dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės prideti kitų bausmių dalis, bet ne mažiau kaip minimalias - po 3 mėnesius laisvės atėmimo už kitas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į tai, prokurorė tvirtina, kad prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už LR BK 138 str. 2 d., 8 p. Ir 284 str. 1 d., pridėjus už tris nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. bent po minimalias 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, galutinė bausmė negalėjo būti mažesnė nei 2 metai 9 mėnesiai, o G. B. teismas paskyrė tik 2 metus 6 mėnesius, todėl, prokurorės tvirtinimu, bausmė turi būti pakeista.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnyje apibrėžiamos apeliacinio proceso ribos, apeliacinės instancijos teismo teisių nagrinėjant bylas pagal apeliacinius skundus apimtis. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš minėtos normos analizės seka, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, apelianto išreikštų reikalavimų apibrėžtumo, konkretumo, tikslumo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patikrina, ar pirmos instancijos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, ar jos padarytos nepažeidžiant įstatymų ir bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, ar nepadaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, galinčių turėti įtakos pirmos instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamsis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nors prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, jog byloje neįrodyta, kad kaltinamasis J. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino J. J. pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. Kolegija taip pat sprendžia, kad teismas tinkamai ir teisingai paskyrę bausmę G. B., todėl keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Nuosprendis tik patikslinamas neteisingai nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas (BPK 328 str. 4 p.).

Prokurorės skunde teigiama, kad J. J. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai, kadangi teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais teisme, kuriuos, prokurorės teigimu, šie proceso dalyviai pakeitė kaltinamojo naudai, o įrodymo – vaizdo įrašo – nepagrįstai visai nevertino, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kurios nulėmė neteisingo nuosprendžio J. J. atžvilgiu priėmimą. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima, kadangi iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti kategoriškos išvados, kad ir J. J. smurtavo nukentėjusiojo O. J. atžvilgiu, dėl ko jam buvo sulaužytas žandikaulis, tuo sukeliant O. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais pažeidžiant viešąją tvarką.

Nukentėjusysis O. J. teisme nurodė, kad J. J. nusikalstamoje veikoje prieš jį tikrai nedalyvavo, jam su E. R. iš klubo išėjus į lauką, prie jo pirmas priėjo G. B., su juo kalbėjo ir po to nuo jo gavo smūgį į veidą, paskui priėjo G. Š., kuris taip pat sudavė vieną kartą, o po to sudavė M. B.. O. J. teismui tvirtino, kad jį mušė keturi, tačiau J. J. nedalyvavo ir tai suprato tik pamatęs J. J. teisme, ketvirtą asmenį įsidėmėjo kaip aukštą, tamsų, juodai apsirengusiu, tačiau tai buvo ne J. J., nuteistojo teigimu, paskutinį smūgį jam galėjo suduoti M. B. ir nuo šio smūgio galėjo lūžti žandikaulis (2 t., 82-83 b. l.).

Dėl liudytojo E. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie, prokurorės teigimu, atitiko O. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad E. R., apklausiamas 2012-09-18, nurodė tik tai, kad O. J. mušė 4 jaunuoliai, iš kurių jis pažino tik G. B. ir M. B., o kitų dviejų jaunuolių jis nepažino (1 t., 45 b. l.), t.y. iš E. R. parodymų matyti, kad J. J., kaip dalyvavusio nusikalstamoje veikoje, jis O. J. nenurodė. Teisme E. R. parodė, kad prie O. J. priėjo M. B. ir G. Š., jie kalbėjosi, po to priėjo G. B., kuris nieko nesakęs trenkė O. J. į veidą, o po to trenkė G. Š. ir M. B., matė, kad ketvirtas vaikinas buvo netoli O. J., bet ar buvo jis priėjęs prie O. J. nematė, šviesus jaunuolis stovėjo per tris metrus nuo O. J., jis (E. R.) išėjo pakviesti apsaugos, matė, kaip O. J. sudavė G. B. ir M. Š., ar M. B. sudavė nematė, ketvirto jaunuolį matė tik iš nugaros, negalėtų pasakyti kas jis, tačiau žino, kad tikrai tai nebuvo J. J. (2 t., 84 b. l.). Ir nors O. J., apklausiamas 2012-09-18 ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad visas tikslias įvykio aplinkybes jis sužinojo iš draugo E. R., tačiau iš E. R. tos pačios dienos parodymų matyti, kad jis iš keturių jaunuolių, kurie mušė O. J., pažino tik du - G. B. ir M. B.. Atsižvelgiant į tai, sutikti su prokurorės skundo teiginiu, kad O. J. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kuriuose jis konkrečiai nurodė jį mušusius asmenis, patvirtina ir E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nėra pagrindo. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu, užfiksavus O. J. ir E. R. parodymus, kurie prieštaravo vieni kitiems, daugiau nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai šių prieštaravimų pašalinimui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad prokurorė klaidina teismą skunde nurodydama, kad E. R. nepažįstamą jaunuolį ikiteisminio tyrimo metu apibūdina kaip jaunuolį šviesiais plaukais (2 t., 143 b. l.), kadangi iš minėtų E. R. parodymų matyti, kad jis nenurodė jokių savybių, apibūdinančių nepažįstamą jaunuolį (1 t. 45 b. l.). Dėl E. R. parodymų, duotų teisme, kolegija sprendžia, kad teismui liudytojas E. R. įvykio aplinkybes nurodė plačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, be ikiteisminio tyrimo metu nurodytų dviejų kaltinamųjų įvardijo ir trečią, tačiau dėl ketvirto asmens, galimai dalyvavusio smurtaujant prieš O. J., tikslių aplinkybių nurodyti negalėjo, todėl tvirtinti, kad E. R. pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko jam turėtų kilti atsakomybė, nėra pagrindo.

Prokurorės teigimu, liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, siekdama padėti J. J. išvengti atsakomybės, teisminio nagrinėjimo metu taip pat pakeitė, dėl ko ir jai turi kilti atsakomybė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad asmeniškai pažįsta J. J., o teisminio nagrinėjimo metu ji jau nurodė, kad galėjo apsipažinti dėl J. J.. Prokurorės tvirtinimu, A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdžiai patvirtino nukentėjusiojo O. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad jį, be kitų kaltinamųjų, mušė ir J. J., tačiau kolegija su tuo nesutinka. A. J., apklausiama 2012-10-24 ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik tai, kad J. J., G. Š., M. B. ir G. B. pažįsta, minėti vaikinai buvo lauke prie naktinio klubo kai ji išėjo į lauką paskambinti, jai bekalbant telefonu ji matė, kaip minėti keturi vaikinai priėjo prie O. J., G. B. trenkė O. J. į veidą, kiti vaikinai O. J. taip pat pradėjo mušti, nematė, kuris po kurio mušė, ji nubėgo kviesti apsauginio, mano, kad visi mušė, nes visi buvo užsipuolę O. J. (1 t., 52 b. l.). Teisme A. J. parodė, kad lauke ji matė, kaip O. J. su E. R. kalbėjo su dviem vaikinais, po to matė, kaip prie jų pribėgo dar du vaikinai ir pradėjo mušti, pribėgęs G. Š. trenkė O. J., po to O. J. sudavė M. B. ir G. B., ketvirto jaunuolio ji nepažino ir nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo ir J. J., tačiau dabar (teismo metu) ji suprato, kad tai buvo ne J. J., ji apsipažino (2 t., 85 b. l.). Šiuo atveju sutiktina su prokurorės skundo teiginiu, jog kyla klausimas, kodėl A. J., asmeniškai pažinodama J. J., teismui tvirtino, kad anksčiau duodama parodymus ji apsipažino, tačiau teigti, kad iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų akivaizdu, kaip skunde nurodo prokurorė, jog O. J. mušė ir J. J., nėra pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad esminių prieštaravimų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad minėti asmenys davė melagingus parodymus siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nenustatyta. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, jos subjektyvus nukentėjusiojo, liudytojų parodymų vertinimas, kitoks faktinės situacijos supratimas ir interpretavimas negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra melagingi, duoti siekiant padėti J. J. išvengti atsakomybės už jam inkriminuotus nusikaltimus. Dėl šių aplinkybių minėti prokurorės skundo argumentai laikytini nepagrįsti, jų bylos medžiaga nepatvirtina, todėl jie atmetami bei daroma išvada, kad nėra pagrindo prokurorės skunde nurodytiems asmenims pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 235 str. 1 d.

Kolegija nepagristais laiko ir tuos prokurorės skundo teiginius, jog teismas nevertino ir neanalizavo vaizdo įrašo, daryto prie naktinio klubo, kaip įrodymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas šią vaizdo medžiagą laikė įrodymu, patvirtinančiu įvykdytas nusikalstamas veikas prie naktinio klubo laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2012-09-02 (2 t., 133 b. l.), tačiau, atsižvelgdamas į specialistų išvadą, nusprendė, kad šis įrašas nėra tinkamas J. J., kaip dalyvavusio nusikalstamų veikų padaryme, identifikavimui, su kuo kolegija taip pat sutinka. Pažymėtina, kad siekiant asmenį pripažinti kaltu, jo kaltę privalo įrodyti patikimi ir neginčytini įrodymų. Šiuo atveju tokiu įrodymu, pagrindžiančiu J. J. kaltę, laikyti vaizdo įrašą, darytą prie naktinio klubo, nėra pagrindo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis, negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl asmenį kaltinant padarius kelias nusikalstamas veikas, kiekvienos iš jų padarymas turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltumą. Jeigu, išnaudojus visas galimybes byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kolegija daro išvadą, kad teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės aiškinamos asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn naudai, konstatuotina kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog J. J. padarė BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Atsižvelgiant į tai, prokurorės skundo dalis dėl J. J. išteisinimo, atmetama kaip nepagrįsta.

Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka ir su G. B. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimu ir galutinės bausmės paskyrimu, laikydama ją per švelnia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam G. B. paskirtų bausmių subendrinimo pagrįsta ir teisėta. Už atskiras nusikalstamas veikas G. B. paskirtos bausmės teisingai subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies nuostatas, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. (trys veikos) sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. BK 63 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Prokurorė savo apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo parinkto už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo būdo, t.y. prie griežtesnės bausmės taikyto švelnesnių bausmių dalinio pridėjimo būdo, tačiau mano, jog nuteistajam G. B. už visas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, nes už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą nebuvo paskirtos bent minimalios atskiros šios rūšies bausmės – trys mėnesiai laisvės atėmimo. Prokurorė savo apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę griežtinti G. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimo, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę bausmę, kaip visuma taikytinos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, Nr. 2K-578/2012). Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje skundžiamoje situacijoje, kaip šioje nagrinėjamoje byloje, pripažino, kad kategoriška apeliacinės instancijos teismo išvada, kad taikant dalinį laisvės atėmimo bausmių sudėjimo būdą prie griežčiausios bausmės turi būti pridedama ne mažiau kaip po tris mėnesius laisvės atėmimo, paskirto už kitus nusikaltimus, prieštarauja kasacinės instancijos teismo jurisprudencijai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Šiaulių apylinkės prokuratūros skundas grindžiamas netinkamu baudžiamojo įstatymo normų aiškinimu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad K. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, kad ja negali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai sulaikyti šį nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendį palieka nepakeistu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais dalyse dėl J. J. išteisinimo ir G. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis keistinas patikslinant veikos padarymo laiką, nes teismo išvada dėl veikos padarymo laiko neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti, patikslinat veikos padarymo laiką – 2012 m. rugsėjo 2 d.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.