Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. E. ieškinį atsakovui A. E., tretiesiems asmenims R. S., M. V. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. E. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. E. 228 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą iki 190 Eur per mėnesį sumos) ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 1 d. tapo pilnamete, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini), gimnaziją baigs 2018 m. liepos mėnesį, dalyvauja ansamblyje „Klevelis“, yra jaunoji policijos rėmėja. Pamokos ir kiti užsiėmimai vyksta kiekvieną darbo dieną, todėl pati negali dirbti ir savęs išsilaikyti. Gyvena su mama R. S., kuri pagal galimybes materialiai remia, tačiau to nepakanka, reikalinga ir parama iš tėvo. Jokio turto savo vardu neturi, su mama naudojasi iš Marijampolės savivaldybės nuomojamu butu, vasarą dirbo nuo 2017-06-06 iki 2017-08-16, uždirbtus 730 Eur taupo studijoms, yra pažangi moksleivė, vidurkis 8. Planuoja studijuoti, dėl to ketina lankyti papildomus anglų ir matematikos užsiėmimus. Nuo to momento, kai tapo pilnamete, atsakovas išlaikymo neteikia, išlaiko tik mama, kuri skiria maždaug 400 Eur per mėnesį.Atsakovas A. E. atsiliepime į ieškovės ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gali teikti išlaikymą po 100 Eur, nes turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuris eina į darželį, už kurį tenka mokėti po 54 Eur. Jo gaunamos pajamos yra 600-700 Eur, dirba pagal verslo liudijimą, dengia stogus, tačiau šaltuoju sezonu darbo nėra, todėl šaltuoju sezonu pragyvena iš sutaupyto darbo užmokesčio. Vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 480 Eur, išsilavinimas vidurinis, turi staliaus profesiją, yra sveikas. Nepilnamečio sūnaus motina M. V. nedirba, registruojasi darbo biržoje, todėl jis vienas išlaiko šeimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. E. materialinę paramą pilnametei dukrai M. E. periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 97 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), gimnaziją baigs 2018 m. liepos mėnesį, pajamų negauna, nors vasaros atostogų metu nuo 2017-06-06 iki 2017-08-16 dirbo, tačiau šiuo metu darbo santykiai yra nutrūkę, uždirbtą 730 Eur darbo užmokestį laiko santaupomis, kurias panaudos pradėjus studijuoti, turto neturi, yra visiškai išlaikoma motinos (trečiojo asmens R. S.). Trečiasis asmuo R. S. turi žemės sklypą, automobilį, kartu su ieškove gyvena savivaldybei priklausančiame bute nuomos sutarties pagrindais, dirba pardavėja, vidutiniškai per mėnesį uždirba 490 Eur, iš atsakovo 2011 m. spalio 7 d. yra gavusi 45 000 Lt kompensaciją.Teismas sprendė, kad ieškovė mokydamasi gimnazijos dieniniame skyriuje turi lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams ir dėl to negali dirbti ir savarankiškai išlaikyti savęs, o jai neturint turto, negaunat pajamų, pagrįstai reikalinga parama. Šiuo metu ieškovę išlaiko motina, atsakovas, ieškovei tapus pilnamete, nustojo mokėti išlaikymą. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant gimnazijos dieniniame skyriuje, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, nes pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.Vertindamas atsakovo finansines galimybes, teismas nustatė, jog jis turi nepilnametį sūnų D. E., kurį augina su trečiuoju asmeniu M. V.. Sūnus lanko darželio „Čiauškutis“ ikimokyklinio ugdymo grupę, kurio mėnesio kaina 52 Eur. Atsakovas turi automobilį, 289/507 žemės sklypą ir 2/3 gyvenamojo namo su priklausiniais, dirba pagal verslo liudijimą, dengia stogus, už 2016 m. yra deklaravęs 5 800 Eur pajamų, kas sudaro vidutiniškai 483 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdyje nurodė, jog gauna per mėnesį 600-700 Eur, šaltuoju sezonu nedirba, pragyvena iš sutaupyto darbo užmokesčio, sveikas, turi staliaus specialybę. Atsakovo nepilnamečio sūnaus motina (trečiasis asmuo M. V.), su kuria atsakovas faktiškai gyvena, nedirba, nuo 2017 m. gegužės 15 d. registruojasi darbo biržoje, viešųjų registrų duomenimis turto neturi.Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas turi staliaus profesiją, todėl šaltuoju sezonu pagal specialybę gali dirbti ir vidaus apdailos darbus, tačiau duomenų, jog esant atsakovo pastangoms ir norui, geriau apmokamo ir pastovaus darbo nepavyksta rasti, nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kad dėl amžiaus, sveikatos ar kitų objektyvių galimybių, kurių jis negali valdyti ir negali už jas būti atsakingas, neranda geriau apmokamo darbo. Aplinkybė, jog išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, tačiau ne iki 100 Eur per mėnesį, kaip nurodo atsakovas. Tai, kad atsakovo sūnaus motina trečiasis asmuo M. V. nedirba, nesant duomenų dėl jos sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių dėl kurių ji negali rasti darbo, nėra pakankamas pagrindas atsakovo šeimai taupyti ieškovės išlaikymo sąskaita, be to, M. V. darbo biržoje registruojasi tik nuo 2017 m. gegužės 15 d., kai ieškovė kreipėsi į teismą.Teismo vertinimu, ieškovės teismui nurodyti poreikiai yra pagrįsti ir protingi, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog atsakovas turi išlaikyti nepilnametį sūnų, ieškovė dirbdama vasaros atostogų metu sukaupė 730 Eur santaupų, teismo posėdžio metu ieškovė siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį dėl 130 Eur paramos kas mėnesį, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą išlaikymo dydį iki 140 Eur per mėnesį, nes įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, paslaugų kainas, mažesnis išlaikymas neužtikrintų ir minimalių ieškovės poreikių tenkinimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. E. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priteisti iš jo materialinę paramą pilnametei dukrai M. E. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, spręsdamas dėl paramos dydžio, nesilaikė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo. Be to, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas (ką šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas) tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.Ieškovė neįrodė savo būtinųjų išlaidų pagrįstumo (byloje pateikti tik būsto išlaikymo išlaidas pagrindžiantys dokumentai). Atsakovo nuomone, ieškovė reikalauja didesnės sumos, nei turi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo R. S. teikia jai apie 400 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau R. S. darbo užmokestis per mėnesį yra apie 490 Eur, todėl mažai tikėtina, kad ji teikia ieškovei 400 Eur išlaikymą ir kad ieškovės būtinųjų išlaidų suma per mėnesį sudaro 456 Eur. Be to, ieškovė nurodo, kad būtinąsias išlaidas sudaro mokestis už sporto klubą 22 Eur ir laisvalaikiui 50 Eur, tačiau šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų, o laisvalaikiui skiriamos išlaidos yra per didelės. Ieškovė yra pilnametė, todėl savo pramogoms turi surasti būdų užsidirbti pati, o laisvalaikio bei išlaidų jo praleidimui turėjimas paneigia ieškovės argumentus, jog ji dėl pamokų ir kitų užsiėmimų negali dirbti ir savęs išlaikyti.Teismas neteisingai įvertino atsakovo realias galimybes teikti ieškovei 140 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir atsakovas neturi galimybės tokia apimtimi vykdyti pilnamečio vaiko išlaikymo prievolės. Atsakovas turi nepilnametį sūnų, kurį augina su trečiuoju asmeniu M. V., dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos sudaro vidutiniškai 483 Eur per mėnesį. Iš šių pajamų pragyvena trijų asmenų šeima. Jei ieškovei reiktų teikti kas mėnesį 140 Eur dydžio išlaikymą, atsakovo šeimos vienam nariui tektų 114 Eur pajamų, todėl atsakovas negalėtų šeima tinkamai pasirūpinti, gali kilti grėsmė, jog bus iš esmės pabloginta atsakovo ir jo šeimos narių padėtis ieškovės reikalavimo dydžio sąskaita. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovas, turėdamas staliaus specialybę, šaltuoju sezonu gali dirbti ir vidaus apdailos darbus. Atsakovas kaip stalius specializuojasi stogų dengime, šie darbai savo pobūdžiu yra skirtingi nuo vidaus apdailos darbų. Pradėjus dirbti vidaus apdailos darbus, atsakovui yra reikalingos papildomos investicijos darbo įrankiams bei priemonėms įsigyti, o to padaryti atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali.Teismas ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies, t. y. 74 procentus. Atsakovas į bylą buvo pateikęs jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašė jas priteisti iš ieškovės, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.Ieškovė M. E. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl paramos dydžio, laikėsi vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties proporcingumo principo, nes priteisė žymiai mažesnę paramą, nei ieškovei yra būtina ir ji iš tėvo prašė priteisti. Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi teismų formuojama praktika, taigi teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ieškovė yra atsakovo pilnametė dukra, tebesimokanti gimnazijoje, kuri prašė priteisti iš atsakovo materialinę paramą, kol ji įgys vidurinį išsilavinimą, pradžioje po 228 Eur, o vėliau po 190 Eur kas mėnesį, atsakovas sutiko ir sutinka mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Teismas, išsprendęs šalių ginčą, priteisė iš atsakovo ieškovei 140 Eur dydžio materialinę paramą kas mėnesį, su kuo nesutinka atsakovas. Taigi byloje kilo ginčas dėl pilnametei dukrai, besimokančiai vidurinėje mokykloje, teiktinos paramos dydžio ir teismo priteistos iš atsakovo paramos po 140 Eur kas mėnesį proporcingumo pilnametės dukros poreikiams ir jo turtinei padėčiai,

Dėl materialinės paramos pilnametei dukrai, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, dydžio ir jo proporcingumo dukros būtiniems poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai

CK 3.192 ¹ straipsnio (2013 06 20 įstatymo Nr. XII-396 redakcijos, galiojančios nuo 2013 07 09) 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar iki šios normos priėmimo, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodytus išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M Nr. 3K-3-119/2012).Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei, kaip pilnametei, tačiau besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, būtina tėvų parama. Atsakovas teismo išvadų dėl paramos pilnametei dukrai būtinumo neginčija, tačiau teigia, kad priteistas iš jo paramos dydis po 140 Eur kas mėnesį yra neproporcingas pilnametės dukros būtiniems poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 4 dalį vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas (ką šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas) tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, kadangi tai paneigia nurodytas teisinis reglamentavimas. Tačiau suprantama, kad šalia nuodytose teisės normose įtvirtintų bendrųjų išlaikymo priteisimo sąlygų, pilnamečiui vaikui priteisiant materialinę paramą, turi būti laikomasi ir CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintų paramos priteisimo sąlygų Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Taigi nagrinėjamu atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl paramos pilnametei dukrai, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimo, nėra esminio skirtumo nuo nepilnamečio ir besimokančio vidurinėje mokykloje vaiko teisinės padėties ir tėvų pareiga teikti paramą tokiam pilnamečiam vaikui įgyja ypatingą reikšmę. Pilnamečio vaiko išlaikymui taikytino CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas jų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismas netinkamai nustatė ieškovės poreikių apimtį, kadangi ieškovė neįrodė savo būtinųjų išlaidų pagrįstumą, nes byloje buvo pateikti tik būsto išlaikymo išlaidas patvirtinantys dokumentai. Tačiau ir pats atsakovas teigdamas, kad ieškovės nurodytas būtinųjų išlaidų dydis – 456 Eur kas mėnesį yra nepagrįstas, nenurodo, kokį būtinųjų išlaidų dydį jis laikytų pagrįstu, ir iš esmės reiškia tik tam tikras abejones. Atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo ir juos paneigiančių duomenų, įrodymų bei savo skaičiavimų neteikė. Apeliaciniame skunde atsakovas kaip nepagrįstas ieškovės būtinąsias išlaidas nurodo jos išlaidas sporto klubui (22 Eur) ir laisvalaikiui (50 Eur). Tačiau ginant asmens, kaip visavertės asmenybės teisę į poilsį ir laisvalaikį, negalima teigti, kad šis poreikis neturėtų būti patenkinamas, todėl būtų galima svarstyti tik dėl sumos šiems poreikiams patenkinti pagrįstumo. Tačiau bet kuriuo atveju, iš atsakovo ieškovei priteisus 140 Eur kas mėnesį dydžio paramą, ir tokią pat paramą teikiant trečiajam asmeniui ieškovės motinai R. S., neabejotinai bus patenkinti tik ieškovės minimalūs būtinieji poreikiai ir tik ieškovės motinai prisiėmus didesnę paramos naštą bus tenkinami kiti poreikiai. Kadangi ieškovė gyvena kartu su motina, todėl jai ir taip tenka didesnė dukrai teikiamos paramos našta, todėl jai perkelti dar didesnę paramos naštą, būtų nesąžininga ir neteisinga, ypač, kai ji skirtingai nei atsakovas, neturi savo nuosavo gyvenamojo būsto. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, todėl išlaidos jos būtiniems poreikiams patenkinti yra ženkliai didesnės, nei atsakovo nepilnamečio sūnaus, kadangi tai susiję su papildomomis išlaidomis siekiant geresnių mokymosi rezultatų ir pasirengimu tolesnėms studijoms. Todėl konstatuotina, kad nebuvo pažeistas priteisto paramos dydžio proporcingumo paramos siekiančio asmens poreikiams principas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad priteistas paramos dydis nepažeidžia proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai principo ir priteistas paramos dydis itin nepablogins jo turtinės padėties. Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi dar vieną išlaikytinį, t. y. nepilnametį sūnų, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir, remdamasis atsakovo paaiškinimais, kad jis per mėnesį gauna 600-700 Eur, sprendė, kad nepilnamečio sūnaus interesai nebus pažeisti. Nors atsakovas teigia, kad jo pajamos per metus yra vidutiniškai 483 Eur per mėnesį ir didesnes pajams gauna tik vasarą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi galimybę pagal savo profesiją (stalius) turėti papildomų pajamų ir žiemą. Būdamas sveikas ir darbingas, atsakovas privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų tokias jo pajamas, kad būtų užtikrinti tiek nepilnamečio sūnaus, tiek pilnametės dukros, kuri tebesimoko pagal vidutinio ugdymo programą, būtiniausi poreikiai.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovo nepilnamečio sūnaus motina nedirba ir neturi savarankiškų pajamų, todėl atsakovas vienas išlaiko trijų asmenų šeimą. Sūnus yra 4,5 metų amžiaus, duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų nėra, todėl vaiko motina, taip pat turėdama pareigą išlaikyti sūnų, turi imtis visų būtinų ir įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas vaiko poreikių patenkinimas. Įrodymais patvirtinta aplinkybė, kad ji registruojasi darbo biržoje, nepatvirtina jos aktyvių veiksmų, siekiant dirbti ir gauti pajamas. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs įrodymus ar konstatavęs aplinkybes, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai, taip pat nenustatyta, kad būtų netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo santykius, o nustatyto dydžio parama, kurią atsakovas turi teikti pilnametei dukrai, nelaikytina pernelyg didele. Todėl ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nėra pažeistas, ir priteistas paramos dydis nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams, kadangi tokia parama nustatyta ribotą laiką, t. y. iki ieškovė įgys vidurinį išsilavinimą. Dėl šių argumentų atsakovas skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors buvo pateikęs jas patvirtinančius įrodymus, o ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, t. y. 74 %. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas reiškė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos atsakovas turėjo 250 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (b. l. 40-41, 55-56), todėl toks prašymas turėjo būti išspręstas, tačiau teismas išsprendė tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimą, nes ieškovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojam teisinė pagalba. Taigi teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kuriais numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinio reikalavimai patenkinti 74 %, o atmesta 26 %, reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 65 Eur atstovavimo išlaidos, todėl pirmosios instancijos teismui jų nepriteisus, paliekant teismo sprendimą nepakeistą papildomai priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, tačiau iš atsakovo valstybei priteistinos ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal pateiktą pažymą – 91 Eur (b. l. 124) ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,95 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik papildomai priteisti iš ieškovės M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 65 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5630 ir 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į šią sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.