Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-3916-800/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2-3916-800/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00485-2019-1-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
E. L.
Kategorijos
  • 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3916-800/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00485-2019-1-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokato padėjėjai I. L.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei Aurelijai Uldinskienei,

nedalyvaujant atsakovui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, leidimo nepilnamečiui gyventi užsienyje, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su mama A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš atsakovo E. L. nepilnamečiui vaikui D. L., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. K.; 3) priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį (12 mėn. × 200 Eur), iš viso – 2 400 Eur, išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskirti mamą A. K.; 4) duoti teismo leidimą A. K. su nepilnamečiu sūnumi D. L. išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę; 5) priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su E. L. susilaukė sūnaus D. L.. Gimus sūnui atsakovas buvo rūpestingas, nuoširdus, rūpinosi tiek ja, tiek jų nepilnamečiu vaiku, bei jos dukra S. M.. Gyvenant kartu su atsakovo tėvais atsirado nesutarimų, todėl jie nusprendė pradėti gyventi atskirai nuo tėvų ir įsigijo savo nekilnojamąjį turtą – namą. Nusipirkus namą atsakovas visiškai pasikeitė, tapo egoistas, visiškai nesirūpino nei ja, nei jų nepilnamečiu vaiku, neskyrė dėmesio, nei išlaikymo. Tuo metu jai labai padėjo jos mama T. B., kuri jai siųsdavo ne tik pinigus, bet ir vaikams rūbus, higienos reikmenis, vitaminus ir kt. Ji nuolat ragino atsakovą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau jis to nepadarė. Vėliau atsakovas ne tik, kad nesirūpino savo šeima, neprisidėjo prie jos išlaikymo, tačiau jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Ji stengėsi išsaugoti šeimą, norėjo, kad nepilnametis sūnus augtų šeimoje, todėl taikstėsi prie tokio atsakovo elgesio. Atsakovui pradėjus naudoti psichologinį smurtą pieš jų nepilnametį sūnų ir jos dukrą, ji nieko nelaukusiu 2019 m. vasario mėn. išvyko su nepilnamečiais vaikais gyventi į Jungtinę Karalystę pas savo mamą T. B.. 2019 m. liepos 18 d. Jungtinėje Karalystėje Aukštajame teisingumo teisme Šeimos bylų skyriuje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas, kuriuo ji buvo įpareigota kartu su nepilnamečiu vaiku grįžti į Lietuvos Respubliką, iki kol bus išspręstas klausimas dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. 2019 m. liepos 31 d. kartu su nepilnamečiais vaikais grįžo į Lietuvos Respubliką ir kaip nurodyta 2019 m. liepos 18 d. Sprendimo A punkte apsigyveno būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnumi nuo pat gimimo rūpinasi ir jį prižiūri tik ji. Nors Jungtinėje Karalystėje praleido šešis mėnesius, tačiau tiek ji, teik vaikai spėjo ten įsitvirtinti. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą. Nors ji buvo priversta grįžti į Lietuvą, jos darbo santykiai nenutrūko, taip pat nenutraukta ir būsto nuomos sutartis, kur ji gyveno su nepilnamečiais vaikais iki grįžtant į Lietuvą. Jai su nepilnamečiais vaikais gyventi užsienyje, o būtent Jungtinėje Karalystėje, yra geriau, kadangi ji ten turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas. Jungtinėje Karalystėje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Iki 2019 m. liepos 31 d. ji su nepilnamečiais vaikais Jungtinėje Karalystėje gyveno kartu su savo mama T. B., kuri ne tik materialiai iki šiol prisideda prie vaikų išlaikymo, bet ir juos prižiūrėdavo kai ji dirbo. Atsakovas padėti prižiūrėti nepilnamečio vaiko negalėjo, kadangi nuolatos dirbo. Nepilnametis sūnus labai myli močiutę, tarp jų yra labai glaudus ryšys. Taip pat nepilnametis sūnus auga kartu su savo sesute, jie puikiai sutaria, yra vienas prie kito labai prisirišę. Dėl išvardintų priežasčių jai su nepilnamečiu sūnumi gyventi Jungtinėje Karalystėje yra geriau, o svarbiausia ten jį supa mylimi žmonės ir jis ten nepatiria smurto. Atsakovas neprisideda prie nepilnamečio išlaikymo, todėl išlaikymas iš jo priteistinas. Nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kas me?nesi? is?leidz?ia vidutinis?kai apie 535 Eur, t. y. 155 Eur išleidžia maistui, 50 Eur aprangai, avalynei, 100 Eur higienos priemonėms, gydymo išlaidoms, sauskelnėms, 50 Eur papildomam ugdymui, 100 Eur gyvenamojo būsto nuomai ir išlaikymo mokesčiams, 80 Eur pramogoms. Atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba Lietuvoje, įmonėje (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos yra pakankamos teikti prašomą išlaikymą vaikui, nes jos žiniomis sudaro apie 900 Eur per mėnesį. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 200 svarų sterlingų. Nors nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti mėnesiui reikia apie 535 Eur, tačiau ji iš atsakovo prašo tik po 200 Eur kas mėnesį. Išvykdama gyventi į Jungtinę Karalystę, kur pragyvenimo lygis didesnis, prisiimtų ir atsakomybę teikti didesnį išlaikymą. Jei atsakovas pareikštų norą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, ji iš savo lėšų apmokėtų nepilnamečio sūnaus kelionės išlaidas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir iš Lietuvos atgal į Jungtinę Karalystę. Nors atsakovas vis dar nėra apmokėjęs nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų iš Jungtinės Karalystės, pagal 2019 m. liepos 18 d. Sprendimą. Atsakovas savo nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikia nuo pradėjimo gyventi savo nekilnojamame turte – name, t. y. atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia daugiau nei vienerius metus. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į tai, kad tuo metu nepatyrė būsto nuomos išlaidų prašo iš atsakovo E. L. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 15 d. po 200 Eur kas mėnesį, iš viso – 2 400 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad jos ir Lietuvos šiuo metu niekas nesieja. Ji pusę metų gyveno ir buvo įsitvirtinusi Anglijoje, kur gyveno kartu su savo mama. Kadangi baigusi tik dvylika klasių Lietuvoje, jai įsidarbinti yra mažai galimybių, tuo tarpu Anglijoje yra žymiai didesnės galimybės. Gyvendama Anglijoje ji rado gerai apmokamą darbą. Šiuo metu darbo sutartis dar nėra nutraukta ir ji grįžtų dirbti į tą patį darbą. Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, taip pat neturi artimųjų. Mama gyvena Anglijoje. Šiuo metu mama susirgo onkologine liga, todėl jos, kaip dukros, pagalba jai taip pat yra reikalinga. Atsakovas nesirūpina sūnumi, neteikia jam išlaikymo, neapmokėjo pagal Anglijos sprendimą ir kelionės išlaidų. Atsakovas sugrįžus jai į Lietuvą su vaiku, jos atžvilgiu smurtavo, todėl buvo nuteistas. Atsakovo tėvai anūku nesidomi, su juo nebendrauja. Kiek žino, kelis kartus pats atsakovas buvo nusivedęs aplankyti. Sutiktų sūnų atvežti atsakovui pabendrauti per Kalėdų atostogas, o taip pat per vasaros atostogas ir apmokėtų sūnaus kelionės išlaidas. Kadangi ji turi dar vieną vaiką, todėl su jo tėvu yra suderinusi leidimą išvykti, jis šiam apsisprendimui gyventi Anglijoje neprieštarauja.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, priešieškinio byloje nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Esant šioms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, kuris, būdamas asmeniškai informuotas apie iškeltą civilinę bylą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Tokie duomenys liudija, kad atsakovas nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingas procesui.

Išvadą byloje teikianti institucija per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą į patikslintą ieškinį, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad nepilnametis auga su motina, institucija palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. K. neprieštarauja nepilnamečio interesams. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, institucija taip pat palaiko ieškoves reikalavimą ir daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną A. K. neprieštarauja nepilnamečio D. L. interesams. Institucija taip pat palaiko ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą. Institucija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nėra pateikusi rašytinių įrodymų, taip pat nenurodžiusi reikalavimo, kuriame būtų detalizuota nepilnamečio vaiko ir tėvo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nepalaiko reikalavimo dėl teismo leidimo išdavimo dėl išvykimo su nepilnamečiu sūnumi nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę ir mano, jog teismo leidimo išdavimas prieštarauja nepilnamečio D. L. interesams.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prieštaravo atsakovės išvykimui su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė A. K. ir atsakovas E. L. turi nepilnametį sūnų D. L., gimusį (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų, atsakovo pirminiuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, jog gimus sūnui D. L., ieškovė su atsakovu gyveno atsakovo gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė patirdavo atsakovo psichologinį smurtą. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas jos atžvilgiu smurtauja, patvirtinta byloje esantis teismo iniciatyva iš teismų informacinės sistemos LITEKO gautas 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-975-939/2019. Šiuo teismo procesiniu sprendimu atsakovas E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio dalį ir 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 2 d. 21.50 val. namuose, esančiuose Prienų r. sav., Veiverių sen., Veiverių mst., Kauno g. 74, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos narei – sugyventinei A. K., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, sudavė ranka vieną kartą į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą. Be to, E. L. 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia buvusiai sugyventinei A. K. mažamečių vaikų: dukters S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sugriebęs rankomis už kairės rankos, nukentėjusiąją tąsė, stumdė ir vieną kartą ranka sudavė smūgį į kairį skruostą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje žastuose.

Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl leidimo išvykti su nepilnamečiu vaiku gyventi į užsienį be atsakovo sutikimo, atsakovas priešieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nereiškė į teismo posėdį neatvyko, advokato teisių paslaugų atsisakė.

Kadangi remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalimi, vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, pirmiausia išspręstinas klausimas dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus teismui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, šeimos ir buities gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams.

Teismo vertinimu ieškovės pateiktų įrodymų visiškai pakanka, kad galima būtų daryti išvadą apie tai, jog ieškovė tinkamai rūpinasi tiek bendru su atsakovu sūnumi D. L., tiek savo dukra, jų teisėmis ir teisėtais interesais, užtikrina jų teisę į jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą, mokslą, sveikatos priežiūrą ir pan. Atsakovas, būdamas nusišalinęs nuo tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje bus sudarytos netinkamos ar nesaugios vaikų gyvenimo sąlygos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei kartu atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą teismas daro išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl nepilnamečio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. L. nepilnamečiui vaikui D. L., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. K..

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. vasario 14 d. be jo sutikimo išvežė vaiką į Jungtinę Karalystę, dėl ko jis kreipėsi dėl vaiko grobimo. Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Aiškino, kad jis turi visas galimybes auginti vaiką, rūpintis jo edukavimu darželyje, sveikatos užtikrinimu medicinos įstaigoje, finansiniu aprūpinimu. Su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu taip pat nesutinka, nes šiuo metu jo darbo užmokestis yra sumažėjęs iki 560,65 Eur. Be to jis turi kelis kreditus už kuriuos moka apie 150 Eur, be to, privalo išlaikyti būstą, kurio priežiūra kainuoja apie 100 Eur, todėl gali ir sutinka mokėti po 100 Eur.

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė A. K. nesusituokusi, jos šeimoje be nepilnamečio sūnus D. L. auga dukra S. M., gimusi (duomenys neskelbtini) birželio 29 d. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas, kurios per savaitę sudaro apie 300,00 svarų atskaičius privalomus mokesčius. Tuo tarpu atsakovas E. L. dirba AB „Freda“, gauna pastovų darbo užmokestį, kuris yra apie 700 – 800 Eur per mėnesį, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais. Yra sudaręs vartojimo kredito sutartį su UAB „SB Lizingas“, pagal kurią iki 2020 m. spalio 27 d. kas mėnesį moka po 23,74 Eur įmokas bei tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį su UAB „Mokilizingas“, kuria įsipareigojo išmokėti kreditą iki 2020 m. spalio 28 d., kas mėnesį mokant po 27,17 Eur įmokas. Taigi kas mėnesį atsakovo išlaidos kreditoriams sudaro po 50,91 Eur, o ne po 150 Eur kaip teigia atsakovas. Iš 2018 m. balandžio 18 d. pažymos apie D. L. ugdymą matyti, jog jis buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupės (duomenys neskelbtini) sąrašą. Vaiko sveikatos pažymėjimas patvirtina, jog D. L. sveikatos būklės rodikliai yra normalūs.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaikui reikalingi pinigai sudaro apie 535 Eur, t. y. 155 Eur išleidžia maistui, 50 Eur aprangai, avalynei, 100 Eur higienos priemonėms, gydymo išlaidoms, sauskelnėms, 50 Eur papildomam ugdymui, 100 Eur gyvenamojo būsto nuomai ir išlaikymo mokesčiams, 80 Eur pramogoms. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, higienai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, ieškovės turtinę padėtį bei galimybę patenkinti vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydis po 200 Eur kas mėnesį yra iš dalies pagrįstas. Vertinant tai, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis bei laisvalaikis, tačiau ieškovės pateiktoje vaikų poreikių lentelėje, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai užaukštintos tam tikros išlaidos, t. y. higienos priemonėms bei vaistams – po 100 Eur per mėnesį, kas sudarytų 1 200 Eur per metus, vertinant ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie nepilnamečio D. L. ligas, specialiuosius poreikius ar pan. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. sveikatos būklės rodikliai yra normalūs. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008), todėl nagrinėjamoje situacijoje manytina, kad 360,00 Eur per mėnesį suma trejų metų amžiaus vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas jam vystytis sąlygas. Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis (gaunamas darbo užmokestis) iš esmės yra geresnė nei atsakovo, todėl ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki D. L. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šias lėšas tvarkyti ieškovei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo) nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo E. L. nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį (12 mėn. × 200 Eur), iš viso – 2 400 Eur, išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskirti mamą A. K.. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies nurodydamas, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Be to, ieškovės argumentus paneigia tai, kad tuo metu jiems gyvenant kartu jis buvo vienintelis dirbantis ir vienasmeniškai apmokėjo ne tik sūnaus, bet ir ieškovės poreikius. Kadangi ieškovė vaiką išsivežė 2019 m. vasario 19 d. tai išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas tik nuo 2019 m. vasario 15 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. 2019 m. gegužės 16 d., dėl ko susidaro tik trys mėnesiai.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Teismo nuomone ieškovė teismui neįrodė, kad atsakovas jiems gyvenant kartu neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (sąskaitų išrašų, pinigų gavimo kvitų, duomenų apie siuntas ir kt.). Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas gavo pakankamas pajamas šeimai išlaikyti. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji išvyko gyventi su vaikais į Jungtinę Karalystę dėl to jog atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įskolinimo tenkina iš dalies ir priteisia įsiskolinimą po 180 Eur per mėnesį tik nuo 2019 m. vasario 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už tris mėnesius, viso 540,00 Eur.

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę

CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės, su kuria nustatyta šalių vaiko gyvenamoji vieta, teisės išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę.

Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu laikinai gyvena atsakovui priklausančiame name. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės šiuo metu su Lietuva niekas nesieja. Jos motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, kitų artimųjų su kuriais ji bendrautų Lietuvoje nėra. Ieškovė Jungtinėje Karalystėje turi darbą, vaikai užrašyti į ugdymo įstaigas. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprasdama jog tėvas turi teisę bendrauti su savo vaiku, vaiką savo lėšomis pristatys į Lietuvą, prašė nustatyti bendravimo su tėvu tvarką, nors tokio reikalavimo nereiškė.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo elgesys, smurtas ieškovės atžvilgiu, išlaikymo vaikui neteikimas, neatvykimas į teismo posėdį išsakyti savo reikalavimus bei pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, liudija atsakovo nenorą ar negebėjimą tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi bei jo interesų užtikrinimu. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kartu įvertinęs ieškovės elgesį, gebėjimą suteikti vaikams galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), pastangas išsaugoti vaikų identitetą bei užtikrinti maksimalų įmanomą bendravimą su Lietuvoje liekančiu atsakovu, sprendžia, jog ieškovei suteiktinas leidimas kartu su nepilnamečiu sūnumi D. L. išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys iki šiol bendru sutarimu sprendė visus klausimus, susijusius su atsakovo bendravimu su vaiku. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku ribojimo, todėl nustatytina maksimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei atsakovo. Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius.

Šalys savo pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos neišdėstė, todėl atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus proceso prasme, teismas savo iniciatyva nustato tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką.

Nustatyti, jog skyrium gyvenantis tėvas turi teisę kasdien su sūnumi D. L. bendrauti telefonu, „Skype“ ir kitais telekomunikacijų įrenginiais.

Nustatyti, jog atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę vasaros atostogų, t. y., 3 savaites (pas atsakovą Lietuvoje ar užsienio šalyje), apie vasaros atostogas šalys viena kitą privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų, suderinant vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar keliones į užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju turi būti gautas ir kito iš tėvų rašytinis sutikimas. Sūnaus D. L. kelionės išlaidas pilnai padengia ieškovė.

Nustatyti bendravimo tvarkoje punktą, numatantį, jog „atsakovas turi teisę su sūnumi praleisti ir savaitgalius mokslo metais Jungtinėje Karalystėje (nuo penktadienio vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.), vaiką penktadienį pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą“. Tokia bendravimo tvarką teismas nustato užtikrinant maksimalaus tėvo bendravimo su užsienio valstybėje gyvensiančiu vaiku įgyvendinimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisė iš atsakovo E. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. L. periodinėmis išmokomis po 125 Eur per mėnesį, A. K. paskiriant nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta, o teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeteko prasmės, dėl ko jos naikintinos (CPK 149 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šioje dalyje tenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas 15 Eur (180 Eur x 3 mėn. x 3 proc. – 25 proc.), o iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistinas 49 Eur (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 2,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl iš atsakovo jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259-260 straipsniais, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo 2019 m. birželio 3 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. K..

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. birželio 6 d. po 180,00 Eur kas mėnesį (3 mėn. × 180 Eur), iš viso – 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų), paskiriant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. K..

Leisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be atsakovo E. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Nustatyti atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Ieškovė A. K. ir atsakovas E. L. kartu rūpinsis sūnaus D. L. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus sūnaus auklėjime bei gyvenime.

2. Skyrium gyvenantis atsakovas E. L. turi teisę kasdien su sūnumi D. L. bendrauti telefonu, „Skype“ ir kitais telekomunikacijų įrenginiais;

3. Vasaros bei Šv. Kalėdų atostogų metu atsakovas E. L. su sūnumi turi teisę bendrauti 2/3 dalis jų atostogų laiko (pas atsakovą Lietuvoje ar užsienio šalyje). Apie tai atsakovas E. L. turi informuoti ieškovę A. K. ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su ieškove suderinant sūnaus buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar keliones į užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

4. Atsakovas E. L. turi teisę su sūnumi D. L. praleisti savaitgalius mokslo metais Jungtinėje Karalystėje (nuo penktadienio sūnaus užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.), sūnų penktadienį pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą. Apie tai atsakovas E. L. turi ieškovę A. K. informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo bendravimo su sūnumi.

5. Pirmoji ir antroji sūnaus D. L. kelionė nuo jo gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal per einamuosius kalendorinius metus apmokama ieškovės A. K..

Panaikinti 2019 m. birželio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo E. L. ieškovės A. K. naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. L. valstybės naudai 64 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė