- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 1-975-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52655-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- E. L.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. 2018 m. lapkričio 2 d. 21.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos narei – sugyventinei A. K., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, sudavė ranka vieną kartą į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, E. L. 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia buvusiai sugyventinei A. K. mažamečių vaikų: dukters S. M., gimusios 2013 m., ir sūnaus D. L., gimusio 2016 m., akivaizdoje, sugriebęs rankomis už kairės rankos, nukentėjusiąją tąsė, stumdė ir vieną kartą ranka sudavė smūgį į kairį skruostą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje žastuose.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K. (2018 m. lapkričio 2 d. veika)
E. L., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. namuose jis kartu su A. ir jos tėčiu R. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Su A. sukonfliktavo ir sudavė jai vieną smūgį į veidą. Mano, kad dėl to ši galėjo jausti fizinį skausmą. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, A. atsiprašė, su ja susitaikė (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. namuose ji kartu su E. ir jos tėčiu R. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. kilo konfliktas, dėl ko, pasakyti negali. Tuomet E. jai vieną kartą ranka sudavė smūgį į kairę veido pusę, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Pas medikus nesikreipė, nes veidas nesužalotas. Ji su E. susitaikė, šis jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi (b. l. 28-29).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-26).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. L. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. sugyventinei A. K., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, sudavė ranka vieną kartą į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota ranka į veidą), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas ranką nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, šį veiksmą atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Vadovaujantis paminėtu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo (2019 m. rugpjūčio 15 d. veika)
E. L., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val., jam būnant pas A. namuose, tarp jų kilo konfliktas, nes ši pamatė, kad jis rašo žinutes telefonu. Jis pas A. gėrė vyno. A., pamačiusi, kad jis rašo žinutes, supyko, griebė jam už rankos, norėjo jį išvesti pro duris, liepė išeiti iš namų. Tuomet jie susistumdė. Pripažįsta, kad jis, būdamas neblaivus, stumdantis tyčia sugriebė A. už rankos ir ją tąsė, taip pat pripažįsta, kad sudavė delnu A. vieną kartą į kairę veido pusę. Mano, kad dėl to ši galėjo jausti skausmą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. A. ir vaikų atsiprašė (b. l. 155-156, 157, 165).
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val. jos buvęs sugyventinis E. L., atėjęs į jos namus, paaiškino, kad nori pasiimti kažkokius dokumentus. Atidariusi duris, ji suprato, kad šis yra neblaivus, rankoje laikė butelį vyno. Jam uždrausta neblaiviam artintis prie sūnaus, todėl ji paprašė E. L. iš namų išeiti. Tačiau jis namo koridoriuje, matant mažametei dukrai S. M. ir sūnui D. L., griebė ją už kairės rankos ir tampė, stumdė į sieną kelis kartus bei vieną kartą ranka sudavė jai į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji šį jėga išstūmė į lauką, užrakino duris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. E. L. sukėlė jai sukėlė fizinį skausmą, ant jos rankos matosi mėlynės, šiuo metu skauda kairę ranką ir veidą. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 64, 87-88).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 63, 75-82).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje konstatuota, kad A. K. nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 107).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. L. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. tyčia sugriebęs rankomis už kairės rankos, nukentėjusiąją tąsė, stumdė ir vieną kartą ranka sudavė smūgį į kairį skruostą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje žastuose. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota ranka į veidą, sugriebus rankomis už kairės rankos, nukentėjusioji buvo tąsoma, stumdoma), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį (kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė šios sveikatą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas, jos nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiosios stžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, nežymus jos sveikatos sutrikdymas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis E. L. neteistas (b. l. 127-128), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 129-131), dirba (b. l. 139), psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 134).
E. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. E. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 168-170). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas 2019 m. rugpjūčio 29 d., nukentėjusysioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta.
Kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis. Kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. L. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 2 d. 23.00 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 12.10 val. (viena para) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. 22.59 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 14.52 val. (viena para) (b. l. 48-49, 50, 145-148, 149).
E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 166-167).
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant E. L. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai netrukys darbui, dirbti arba užsirengistruoti Užimtumo tarnyboje, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant E. L. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai netrukys darbui, dirbti arba užsirengistruoti Užimtumo tarnyboje, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant E. L. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai netrukys darbui, dirbti arba užsirengistruoti Užimtumo tarnyboje, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant E. L. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai netrukys darbui, dirbti arba užsirengistruoti Užimtumo tarnyboje, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. (vieną parą) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (vieną parą), jį prilyginat keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9, 10 dalimis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Įteikti E. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.