Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

atsakovo atstovams Domantui Beržanskiui, advokatams Jurgitai Jurkšaitytei, Pauliui Svirskiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Katranga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-257-601/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Katranga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ dėl sandorio pripažinimo sudarytu bei negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu nurodo CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana). Teismas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dar prieš sudarant ginčijamus sandorius su atsakovu, ieškovas buvo nemokus, todėl sudarytos sutartys negalėjo sukelti įmonės nemokumo, atvirkščiai – sudarius ginčijamas sutartis, ieškovo įmonės mokumas tik padidėjo, nes sumažėjo įsipareigojimai, o ateinančios įplaukos, kurių atsakovas neperėmė, ir gauti pinigai už parduotą turtą buvo panaudoti padengti įsiskolinimus kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nemokumą prieš sudarant minėtus sandorius patvirtina pateiktos į bylą UAB „Arco Real Estate“ ir UAB „Lituka“ ir Ko ieškovo turto vertės nustatymo ataskaitos, o UAB „Kertė“ atlikto ieškovo verslo vertinimo ataskaita teismas nesivadovauja, nes ją atliekant parinkti klaidingi duomenys – įtrauktas PVM, neteisingas mokumo koeficientas bei neatsižvelgta į apyvartinių lėšų nebuvimą. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad ginčijamų sutarčių sudarymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti kreditorių teisių.

Teismas neteisingai nustatė ginčijamo sandorio sąlygas ir šalių tikruosius ketinimus. Teismas neįvertino ieškovo argumento, kad verslas – tai ypatinga turto rūšis, kuri modernioje visuomenėje gali būti ir yra vertinama ir perkama, dovanojama ar kitaip perleidžiama. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „KRS“ po kilnojamo turto ir atsargų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, teisių ir pareigų pagal rangos sutartis perėmimo, darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo su UAB „Katranga“ ir jų sudarymo su UAB „KRS“, pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių iki tol nevykdė, ir taip padidino savo įtaką statybų sektoriuje, o UAB „Katranga“ liko skolinga kreditoriams. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Katranga“ verslas ir įdirbis statybų versle perėjo atsakovui, tačiau teisei priešinga forma, nes šis procesas galėjo įvykti tik bendrovei „KRS“ perimant ir bendrovės „Katranga“ skolas kreditoriams.Teismas neteisingai įvertino sutarties laisvės principą ir jo įtaką nagrinėjamam teisiniam ginčui. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys turėjo ketinimus ir juos realizavo netinkama ir teisei priešinga forma, kuri tenkino abi sutarties šalis, tačiau įstatymo ir teisės yra uždrausta.Teismo išvada, kad nebuvo sąlygų reikšti actio Pauliana, kadangi ginčijamą sandorį ieškovas ir atsakovas privalėjo sudaryti ir šiuo sandoriu nebuvo pažeisti kreditorių interesai, nes ieškovas sandorio sudarymo metu jau buvo nemokus, nepagrista. Kreditorių interesai buvo pažeisti, nes atlikus ieškinyje nurodytus veiksmus nebeliko bendrovės, kuri jiems buvo skolinga ir kuriai jie galėjo teikti pretenzijas dėl skolos grąžinimo. UAB „Katranga“ ir UAB „KRS“ elgesys negali būti vertinamas kaip pozityvus, bendrovė neprivalėjo sudaryti tokių sandorių, kadangi nebuvo objektyvaus pagrindo, dėl kurio bendrovė „Katranga“ būtų privalėjusi ginčijamą sandorį sudaryti.Teismas neteisingai įvertino laikotarpį kai UAB „KRS“ galėjo daryti kontroliuojančią įtaką UAB „Katranga“, kadangi atsakovas UAB „KRS“ valdė UAB „Katranga“ akcijas ne iki 2005 m. gegužės 12 d., o visą laikotarpį, kurį vyko teisiniai veiksmai atsakovui perimant ieškovo verslą ir rinkos dalį.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo pateiktiems įrodymams bei neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 29 d. UAB „Katra“ įsteigė UAB „Katranga“. 2004 m. gruodžio 31 d. UAB „Katranga“ akcijas nupirko UAB „Kondventa“, kurios 100 procentų akcijų priklausė V. G. . 2005 m. gegužės 2 d. UAB „Kondventa“ akcijos parduotos UAB „KRS“, kuri 2005 m. gegužės 12 d. šias akcijas pardavė UAB „Ladavas“. 2005 m. gegužės 18 d. ir 2005 m. birželio 30 d. UAB „Katranga“ pardavė UAB „KRS“ kilnojamąjį turtą už 179 221,36 Lt sumą. 2005 m. gegužės 18 d. darbo santykius su UAB „Katranga“ nutraukė visi darbuotojai, išskyrus direktorių V. G. , ir perėjo dirbti į UAB „KRS“. 2005 m. birželio 30 d. UAB „KRS“ perėmė daugumą UAB „Katranga“ teisių ir pareigų pagal statybos rangos sutartis, 2005 m. birželio 30 d. UAB „KRS“ perėmė UAB „Katranga“ teises ir pareigas pagal lizingo sutartis.

Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Katranga“ iškelta bankroto byla ir nutartyje konstatuota, kad balanso duomenys patvirtina, jog ši įmonė 2005 m. rugsėjo 1 d. turėjo turto 118 812 Lt sumai ir įmonės skolos yra 512 218 Lt sumai.

Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškinio reikalavimai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, t. y. UAB „Katranga“, UAB „KRS“ laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2005 m. birželio 30 d. imtinai sudarytomis konkrečiomis sutartimis, ir aplinkybe, kad 2005 m. gegužės 18 d. darbo santykius su UAB „Katranga“ nutraukė visi darbuotojai, išskyrus direktorių V. G. , ir įsidarbino UAB „KRS“. Ieškinyje nurodyta, kad kiekvienas iš šių sandorių atskirai nekelia didelių abejonių ir atrodo nepriekaištingai, tačiau sisteminė sandorių analizė leidžia teigti, kad tarp UAB „KRS“ ir UAB „Katranga“ buvo sudarytas kitas sandoris, apie kurį nė viena šalių nepasisakė – tai UAB „Katranga“ verslo ir užimamos rinkos dalies perėmimo sandoris.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje turinčias reikšmės bylai aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai atmetė ieškinį, ir nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais (CK 1.63, 1.78, 1.80, 6.66, 6.154, 6.159, 6.193 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 19 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008 konstatuota, kad paprastai verslo perleidimas, siekiant perimti teisės subjekto turėtos rinkos dalį tam tikrame versle, apima ir subjektų turimų išimtinių teisių, susijusių su verslo vykdymu, perleidimą arba išimtinės teisės naudotis jomis suteikimą šių teisių perėmėjui (pvz., franšizės, distribucijos, įmonės pirkimo-pardavimo, įmonės nuomos ir kitais atvejais), o išimtinių teisių perdavimas kartu su verslo perdavimu yra reikšmingas, nes užtikrina šių teisių perėmėjui, siekiančiam perimti kontrahento verslą, galimybę teisėtai, nevaržomai ir užtikrintai veikti atitinkamos rinkos dalyje, turinčioje jau suformuotą reputaciją tarp vartotojų , užsakovų ir kitų rinkos dalyvių, tačiau išimtinių teisių neperleidimas pats savaime gali neatimti galimybės vykdyti verslą tam tikros rinkos dalyje, o tam tikru mastu verslo vykdymo galimybes riboti. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda), kita vertus, tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyvių teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje byloje, kurioje priimta nurodyta nutartis, ir nagrinėjamoje byloje ginčų aplinkybės yra skirtingos ir nėra panašios, tačiau teisės normų aiškinimas minėtoje nutartyje turi reikšmę nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys nesudarė verslo ir užimamos rinkos dalies perdavimo (perleidimo) sandorio, bet laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2005 m. birželio 30 d. imtinai sudarė visai kitus savarankiškus sandorius, kadangi pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas neperėmė iš ieškovo nei gautinų sumų, nei skolų, nei turėtų atestatų, nei visų sutarčių. Sandoriu galima perleisti verslą ar verslo dalį, kurių turinys bei apimtis yra pakankamai aiškiai nustatyti (apibrėžti) ir kurie gali būti sandorio dalyku. Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodomo verslo ir užimamos rinkos dalies perdavimo (perleidimo) dalyko ir paneigia tokio sandorio sudarymą. Įmonės verslas yra susijęs su įmonės veikla. CK 6.402 straipsnis reglamentuoja įmonės, kaip turtinio komplekso ar jos esminės dalies, pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, o 6.404 straipsnis nustato reikalavimus tokios sutarties turiniui ir jos priedams. Priklausomai nuo sandoriu perleidžiamo įmonės verslo ar verslo dalies turinio bei apimties tokiam sandoriui taikytinos CK 6.404 straipsnio imperatyvios teisės normos. UAB „Katranga“ ir UAB „KRS“ laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nesudarinėjo sandorių pagal įstatymo nustatytas įmonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sąlygas bei reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, įskaitant apklaustų liudytojais turto vertintojų parodymus, ir pagrįstai vadovavosi UAB „Arco Real Estate“ turto (įmonės) vertės nustatymo pažymos išvada, kad UAB „Katranga“ (įmonė) vertės nustatymo dienai (2005 m. gegužės 1 d.) rinkos vertės verslo požiūriu neturi, o tuo pačiu neturi ir rinkos dalies, nes šios įmonės akcijos nėra patrauklios rinkoje, bei UAB „Lituka“ ir Ko turto ir verslo vertės nustatymo pažymos išvadomis, kad UAB „Katranga“ 100 procentų akcijų paketo vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos rinkos vertė apskaičiuota naudojimo pajamų vertės (piniginių srautų diskonto) metodu 2005 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės būklei yra neigiama, kad UAB „Katranga“ 100 procentų akcijų paketo rinkos vertė apskaičiuota naudojimo pajamų vertės (piniginių srautų diskonto) metodu 2005 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės būklei yra neigiama ir kad UAB „Katranga“, kaip verslo objektas, generuojantis neigiamus piniginius srautus, rinkos vertės verslo požiūriu neturi. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentų dėl UAB „Kertė“ atliktos UAB „Katranga“ verslo vertinimo ataskaitos trūkumų bei nesivadovavimo šia ataskaita pagrįstumą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „KRS“ nesiekė sudaryti ir nesudarė sandorio dėl UAB „Katranga“ verslo užimamos rinkos dalies pardavimo (perleidimo).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio argumentas, kad sisteminė sudarytų sandorių analizė leidžia teigti, kad tarp UAB „KRS“ ir UAB „Katranga“ buvo sudarytas kitas UAB „Katranga“ verslo ir užimamos rinkos dalies perėmimo sandoris, kuris pagal ieškinio reikalavimus pripažintinas buvusiu sudarytu ir pripažintinas negaliojančiu, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo, atsakovo sudaryti konkretūs sandoriai vertintini pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, bet ne vien tik sistemiškai. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės (CK 1.86 str. 1 d.), t.y. atsiranda teisinės pasekmės. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jei minėti konkretūs sandoriai būtų sudaryti verslo ir užimamos rinkos dalies perdavimo sandoriui pridengti, tai tik konstatavus minėtų konkrečių sandorių negaliojimą, galima konstatuoti verslo ir užimamos rinkos dalies perdavimo sandorio sudarymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ieškinio reikalavimais minėtų konkrečių sandorių neginčijo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, kad šie konkretūs sandoriai yra niekiniai.

Teisėjų kolegijos nuomone, verslą galima perleisti ne tik vienu, bet ir keliais sandoriais, tačiau pripažįstant verslo perleidimą negaliojančiu pripažintini negaliojančiais ir sandoriai, kuriais perleistas verslas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškinio reikalavimais minėtų konkrečių UAB „Katranga“, UAB „KRS“ sandorių neginčijo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, kad minėti sandoriai pripažintini negaliojančiais. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal pateiktus į bylą įrodymus teismui ex officio (savo iniciatyva) nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti konkretūs savarankiški sandoriai yra niekiniai.

Teisėjų kolegijos nuomone, negali būti paneigtas civilinio proceso principas dėl teismo nešališkumo ir teismas negali už ieškovą formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas dar prieš konkrečių sandorių, kuriais ieškinyje nurodomas verslo ir užimamos rinkos dalies perleidimas, sudarymą buvo nemokus, kad dėl minėtų konkrečių sandorių sudarymo įmonės mokumas padidėjo, nes sumažėjo įsipareigojimai, o gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais ir kad minėtų konkrečių sandorių sudarymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovo kreditorių teisių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pateiktų į bylą UAB „Arco Real Estate“ bei UAB „Lituka“ ir Ko atliktomis ieškovo turto vertės nustatymo ataskaitomis ir pagrįstai nurodė UAB „Kertė“ atliktos ieškovo verslo vertinimo ataskaitos trūkumus bei motyvus kodėl nesivadovauja pastarąja ataskaita. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus į bylą įrodymus, sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad negalima vadovautis UAB „Kertė“ atlikta ataskaita, kuri padaryta su klaidomis, kad UAB „Kertė“ pripažino padarytas ataskaitoje klaidas (tiek dėl PVM, tiek dėl mokumo koeficientų), kad UAB „Kertė“ vertintoja nurodė, jog vertės pagrįstumas yra netikslus, nes būtina atlikti bendrovės ūkinės-finansinės veiklos auditą, o verslo ir rinkos dalies vertė nustatyta tik preliminariu vertinimu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir atsakovo atstovų advokatų darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Katranga“ (įmonės kodas 300022238) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ (įmonės kodas 133630961) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.