- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- eA-381-602/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05124-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai L. L. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-176(7-175/2015) dalį ir priimti naują sprendimą – VMI 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 68-106 palikti nepakeistą ir galiojantį.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atliko pareiškėjos L. L. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2009–2013 metus ir 2014 m. spalio 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-722 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Kauno AVMI 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-123 patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno AVMI 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-123, atsakovui pateikė skundą, kuris 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 68-106 patvirtino Kauno AVMI 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-123. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 68-106, pateikė skundą MGK, kuri 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. S-176(7-175/2015) panaikino atsakovo sprendimo dalį dėl apskaičiuotų 2 446 Eur VSD įmokų ir paskirtos 1 223 Eur VSD įmokų baudos; patvirtino atsakovo sprendimo dalį dėl nurodymo sumokėti 16 056 Eur GPM, 3 082 Eur GPM delspinigius, 1 605 Eur GPM baudą, 772 Eur PSD įmokų, 386 Eur PSD įmokų baudą.
Atsakovas paaiškino, kad jis nesutinka su MGK sprendimo dalimi, kuria panaikinta VMI sprendimo dalis. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti Nr. FR0773-314 kaip mokestinio patikrinimo dalykas buvo nurodyti GPM, PSD bei kiti mokesčiai. Atsakovo teigimu, sąvoka ,,kiti mokesčiai“ apima VSD įmokas. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad tai, jog pavedime tikrinti konkrečiai neįvardytos VSD įmokos su atskiru kodu, laikytina neesminiu procedūriniu formalaus pobūdžio pažeidimu, neturinčiu esminės reikšmės Kauno AVMI Patikrinimo akto ir 2015 m. vasario 27 d. sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-123 pagrįstumui. Pareiškėjai buvo žinoma apie patikrinimo metu apskaičiuotas su GPM susijusias kitas prievoles (VSD ir PSD įmokas), ji turėjo galimybę teikti ir teikė savo paaiškinimus ir įrodymus, todėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 36 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojo teisės iš esmės nebuvo pažeistos.
Pareiškėja L. L. atsiliepime į skundą (b. l. 28) nurodė, kad ji nesutinka su atsakovo skundu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, MGK teisingai ir objektyviai nusprendė patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja pažymėjo, kad Kauno AVMI pavedime tikrinti buvo nurodyta, jog Kauno AVMI vyresniajai specialistei pavedama tikrinti GPM bei PSD įmokas, tačiau vyresnioji specialistė papildomai tikrino ir VSD įmokas, o taip pat skyrė VSD įmokų baudą, t. y. buvo nesilaikoma nustatytos mokestinio patikrinimo temos ir pažeistos pareiškėjos teisės į teisingą mokesčių apskaičiavimą bei apskaičiavimo patikrinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 41–44) atsakovo VMI skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl teisės aktų interpretavimo, todėl VMI pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį turi teisę apskųsti teismui MGK sprendimą. Teismo vertinimu, konkreti VMI atliekamų socialinio draudimo įmokų patikrinimų atlikimo tvarka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nereglamentuojama, todėl mokesčių administratorius, atlikdamas VSD įmokų kontrolę, turi vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas nurodė, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra aiškiai apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą surašymu). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės), 19 punktą pavedime atlikti mokestinį patikrinimą, be kita ko, turi būti nurodytas mokestinio patikrinimo dalykas (mokestinio patikrinimo tema). VMI viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-203 patvirtintame Kompleksinių ir teminių patikrinimų klasifikatoriuje (toliau – ir Klasifikatorius) VSD įmokos žymimos atskiru kodu – 18.
Teismas nustatė, kad Kauno AVMI, atlikęs pareiškėjos L. L. mokestinį tyrimą ir nutaręs inicijuoti jos mokestinį patikrinimą, 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti Nr. FR0773-314 nurodė mokestinio patikrinimo temas (04 – GPM, 13 – kita, 19 – PSD įmokos), tarp kurių nebuvo nurodytas 18 kodas, reiškiantis VSD įmokas, tačiau Kauno AVMI Patikrinimo akte pareiškėjai priskaičiavo 8 445,62 Lt VSD įmokų ir 4 222,82 Lt VSD įmokų baudą bei Patikrinimo aktas buvo patvirtintas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis, kt. (Mokesčių administravimo įstatymo 32 str.). Tai siejasi su įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, taikomais viešojo administravimo subjektams, reiškiančiais, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas, neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų, arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Mokesčių administratorius aptartų principų privalo laikytis ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojų veiklą. Šie principai koreliuoja su mokesčių mokėtojo teisėmis reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų, nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų (Mokesčių administravimo įstatymo 36 str.).
Teismas sprendė, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas turėjo įgaliojimus atlikti ne visų, bet tik tam tikrų aiškiai įvardytų mokesčių per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, nes Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedimu pradėjo teminį, o ne kompleksinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą, t. y. teminio mokestinio patikrinimo tema (tikrintini mokesčiai) turėjo būti aiškiai nurodyta pavedime, tikrintinus mokesčius įvardijant pagal mokesčių administratoriaus patvirtintą Klasifikatorių. Teismas konstatavo, kad Klasifikatoriaus kodas 13 (kita) VSD įmokų neapima, nes jame VSD įmokos išskirtos atskirai kodu – 18. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pavedime nenurodžius VSD įmokų ir kodo 18, mokesčių administratoriaus pareigūnui nebuvo pavesta atlikti VSD įmokų patikrinimo, todėl visi mokesčių administratoriaus veiksmai tikrinant VSD įmokų sumokėjimo teisingumą, o taip pat šio patikrinimo rezultatas (papildomas įmokų priskaičiavimas bei nurodymas jas sumokėti), laikytini neteisėtais, atliktais nesant tam teisėto pagrindo.
Teismas akcentavo, kad mokesčių administratorius, tikrindamas VSD įmokų sumokėjimo teisingumą nesant pavedimo, tiksliai nesilaikė mokesčių teisės aktų, vykdė funkcijas neturėdamas tam įgaliojimų, todėl pažeidė viešojo administravimo principus ir mokesčių administratoriaus pareigas. Teismas sutiko su MGK pozicija, kad padarytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes reikalavimas pavedime nurodyti tikrintinus mokesčius leidžia aiškiai apibrėžti viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ribas (apimtį), kuriose mokesčių administratorius gali realizuoti jam suteiktus valdingus įgalinimus, o nesant pavedimo tikrinti tam tikrą mokestį, tokio mokesčio patikrinimas apskritai negali būti pradėtas ir atliekamas. Pavedime nurodytas patikrinimo dalykas svarbus užtikrinant mokesčių mokėtojo teises, nes atliekamo patikrinimo ribose mokesčių mokėtojas turi teisę teikti dokumentus, kitus duomenis, savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Tikslus patikrinimo dalyko apibrėžimas taip pat svarbus apribojimų atlikti vėlesnius patikrinimus aspektu (Mokesčių administravimo įstatymo 117, 118 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja tiek pastabose dėl Patikrinimo akto, tiek mokestinio ginčo metu nurodė, jog mokesčių administratoriaus pareigūnė nesilaikė patikrinimo temos, tačiau mokesčių administratorius į šias pastabas visiškai neatsižvelgė. Be to, pagal Taisyklių 29 punktą, prireikus, gali būti pakeistas mokestinio patikrinimo dalykas (tokiu atveju naujas pavedimas tikrinti neišrašomas, tačiau užpildomas pavedimo tikrinti priedas, o jo kopija įteikiama mokėtojui), tačiau Kauno AVMI šių veiksmų neatliko. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 89 str. 1 d. 3 p.), todėl šis pažeidimas sudarė pakankamą pagrindą MGK konstatuoti mokesčių administratoriaus nurodymų sumokėti VSD įmokas ir baudą neteisėtumą, t. y. MGK tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
III.
Atsakovas apeliaciniame skunde (b. l. 47–51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ginčijamą Komisijos 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-176(7-175/2015) dalį bei priimti naują sprendimą – perduoti pareiškėjos L. L. skundo dalį Komisijai nagrinėti iš naujo. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, t. y. neteisingai taikė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-624/2008 konstatavo, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Iš pateikto aiškinimo matyti, kad skundžiami Kauno AVMI ir atsakovo sprendimai gali būti panaikinti tik konstatavus, jog į pavedimą tikrinti neįrašius VSD įmokų, Kauno AVMI ir atsakovo sprendimai tapo neteisėti, nes atsirado tikimybė, jog dėl šios įmokos neįrašymo į pavedimą tikrinti mokesčių administratorius priėmė nepagrįstą sprendimą.
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006). Reglamentuojant sprendimo „pagrįstumo“ sąvoką teisės normose (ABTĮ 86 str.) pasisakoma, kad teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo reglamentuotomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Analogiškai ši sprendimo pagrįstumo sąvoka yra taikoma ir viešojo administravimo subjekto priimamam individualiam aktui.
3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl tos aplinkybės, jog 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti Nr. FR0773-314 kaip tikrinimo dalykas nebuvo konkrečiai nurodytos VSD įmokos (nurodyti kiti mokesčiai), atsirado tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju nebuvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nes pavedime tikrinti vartojama sąvoka „kiti mokesčiai“ apima ir VSD įmokas. Tai, kad pavedime tikrinti konkrečiai neįvardytos VSD įmokos su atskiru kodu (18), laikytina neesminiu procedūriniu formalaus pobūdžio pažeidimu, neturinčiu esminės reikšmės Kauno AVMI Patikrinimo akto ir 2015 m. vasario 27 d. sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-123 pagrįstumui. Pareiškėjai patikrinimo metu buvo apskaičiuotos su GPM susijusios kitos prievolės (VSD ir PSD įmokos) bei tai buvo žinoma pareiškėjai, ji turėjo galimybę teikti ir teikė savo paaiškinimus ir įrodymus dėl tikrinamo GPM ir VSD, PSD įmokų. Todėl šiuo atveju MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojo teisės nebuvo pažeistos iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-176(7-175/2015) dalies, kuria buvo panaikinti VMI 2015 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 68-106 nurodymai pareiškėjai L. L. sumokėti į biudžetą 2 446 Eur VSD įmokas, 1 223 Eur VSD įmokų baudą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad kiti VMI 2015 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 68-106 nurodymai, t. y. pareiškėjai sumokėti į biudžetą 16 056 Eur GPM, 3 082 Eur GPM delspinigius, 1 605 Eur GPM baudą, 772 Eur PSD įmokas, 386 Eur PSD įmokų baudą, MGK 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. S-176(7-175/2015) buvo patvirtinti ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes į teismą su skundu ir apeliaciniu skundu kreipėsi tik atsakovas VMI.
Ginčijama Komisijos 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis yra grindžiama tuo, kad mokesčių administratorius iš esmės pažeidė procedūrą, būtiną VSD įmokų patikrinimui pradėti ir atlikti, nes pareiškėjai priskaičiavo mokėtiną VSD įmoką ir VSD įmokų baudą, nors 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti Nr. FR0773-314 kaip mokestinio patikrinimo dalykas buvo nurodytas GPM (04 kodas), PSD įmokos (19 kodas) ir kita (13 kodas), t. y. nebuvo nurodytas 18 kodas, reiškiantis VSD įmokas. Pareiškėja, Komisija ir pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad toks procedūrinių normų pažeidimas laikytinas esminiu ir reiškia, jog VSD įmokų patikrinimas buvo neteisėtas. Atsakovo nuomone, tai yra neesminis procedūrinis formalaus pobūdžio pažeidimas, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme neturintis esminės reikšmės Kauno AVMI ir VMI priimtų sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui.
Tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovo skundas buvo atmestas, teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti Nr. FR0773-314 kaip mokestinio patikrinimo tema buvo nurodyta: 04 – fizinių asmenų pajamų mokestis / gyventojų pajamų mokestis, 13 – kita, 19 – privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Atsakovo teigimu, sąvoka „kiti mokesčiai“ apima ir VSD įmokas, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Klasifikatoriaus kodas 13 (kita) VSD įmokų neapima, nes jame VSD įmokos išskirtos atskirai kodu – 18. Taigi šiuo atveju atsakovas ir pirmosios instancijos teismas skirtingai interpretuoja nurodytą faktinę aplinkybę teisės aktų taikymo požiūriu, t. y. ar aplinkybė, kad pavedime atlikti mokestinį patikrinimą nenurodyta mokestinio patikrinimo tema „VSD įmokos“, tačiau nurodyta tema „kita“, pagal ABTĮ ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas sudarė pakankamą pagrindą MGK konstatuoti mokesčių administratoriaus nurodymų sumokėti VSD įmokas ir VSD įmokų baudą neteisėtumą.
ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Byloje nagrinėjamu atveju yra aktualios Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedime privalu nurodyti: 1) patikrinimą atliksiančių pareigūnų pareigas, vardus, pavardes; 2) tikrintino mokesčių mokėtojo pavadinimą (jeigu tikrinamas fizinis asmuo – vardą, pavardę); 3) patikrinimo dalyką; 4) patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos datas.
Nors atsakovas 2016 m. vasario 2 d. papildomuose paaiškinimuose (b. l. 56–58) remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5-442/2016, kurioje pripažinta, jog pavedime tikrinti nenurodymas, kad mokestinio patikrinimo dalykas (tema) yra ir VSD ir PSD įmokos bei įmokos į Garantinį fondą, nėra esminis mokestinio patikrinimo procedūros pažeidimas, turėjęs įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, jog mokestinio patikrinimo pavedimas yra tas administracinis teisės aktas, kuris apsprendžia mokesčio administratoriaus legitimumą atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą bei šio patikrinimo pobūdį ir apimtį, t. y. mokesčių administratorius gali pradėti vykdyti mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą, kai nustatyta tvarka yra išrašytas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą, o šį patikrinimą gali vykdyti tik toje srityje ir tik toje apimtyje, kurie yra nurodyti pavedime; reikalavimas laikytis šios tvarkos yra suformuluotas imperatyvia forma („pavedime privalu nurodyti“) ir jo nepaisyti draudžiama (žr. 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016, Administracinė jurisprudencija Nr. 31, 2016, p. 411–418). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje administracinėje byloje iš esmės buvo suformuluotas draudimas mokesčių administratoriui mokestinio patikrinimo metu peržengti pavedime tikrinti nurodytą patikrinimo dalyką ir nurodytos šių imperatyvių Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo teisinės pasekmės: tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus veiksmai, kurie atliekami pažeidžiant jam suteiktų įgalinimų ribas, negali būti pripažinti teisėtais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį teisės aiškinimą pagrindžia ir Taisyklių (redakcija, galiojusi mokestinio patikrinimo metu) 19.8 bei 29 punktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį pavedime tikrinti, be kita ko, turi būti nurodytas mokestinio patikrinimo dalykas (mokestinio patikrinimo tema), o prireikus, gali būti pakeistas mokestinio patikrinimo dalykas (tokiu atveju naujas pavedimas tikrinti neišrašomas, tačiau papildomas ankstesnis pavedimas tikrinti ir apie tai pasirašytinai informuojamas mokėtojas). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno AVMI šių veiksmų neatliko, t. y. byloje nėra duomenų, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti nurodyta mokestinio patikrinimo tema vėliau būtų buvusi keičiama (papildoma VSD įmokomis), nors tokią galimybę Kauno AVMI turėjo, kai atlikdama pareiškėjos mokestinį patikrinimą pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedimą tikrinti, nustatė, jog turėtų būti atliekamas ir VSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo patikrinimas. Taigi teisėjų kolegija šioje byloje vadovaujasi būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016 suformuota teismų praktika dėl MAĮ 120 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo teisinių padarinių.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atsakovo argumento, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pavedime tikrinti nurodytas Klasifikatoriaus kodas 13 (kita) apima ir VSD įmokas, nes Klasifikatoriuje VSD įmokos žymimos atskiru kodu (18), taigi būtent šis konkretus kodas (18), reiškiantis VSD įmokas, ir turėjo būti nurodytas pavedime tikrinti, jeigu Kauno AVMI siekė patikrinti ir šių įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino mokesčių administratoriaus priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl mokestiniame ginče taikytų ir aiškintų materialiosios teisės normų, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.