- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- I-1640-583/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01090-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK, atsakovo atstovas) priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo pristatytas ir laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje teisės aktais neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad dėl areštinės langus bei langų grotas dengiančio neskaidraus plastiko nesudaromas tinkamas natūralus apšvietimas, nėra galimybės žiūrėti didžiosios dalies televizijos kanalų, kadangi nėra galimybės iškišti turimos televizoriaus antenos į lauką. Pažymi, jog dėl šios aplinkybės yra nepagrįstai pažeidžiama jo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuota teisė gauti ir skleisti informaciją. Taipogi Klaipėdos AVPK areštinės kameros sanitariniuose mazguose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl nuolatos yra pažeidžiama jo teisė į privatumą naudojantis tualetu, persirengiant drabužius. Pabrėžia, kad dėl aukščiau nurodytos aplinkybės nuolat jaučią psichologinę įtampą, stresą, yra žeminamas jo orumas. Akcentuoja, jog sanitariniuose mazguose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi kameros patalpos nėra tinkamai vėdinamos, suimtiesiems išduodamas prastos kokybės pagalvės, todėl jaučiamas diskomfortas bei kaklo skausmai, nebuvo tinkamai supažindintas su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, ignoruojami jo prašymai suteikti rankšluostį. Pareiškėjo nuomone, kalinimas aukščiau nurodytomis sąlygomis pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl patyrė neturtinę žalą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, prašo iš atsakovo priteisti 1500 eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 4 d. Iš viso minėtu laikotarpiu pareiškėjas areštinėje praleido 48 paras. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinė pripažinta tinkama eksploatacijai, komisijos, į kurios sudėti įėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento atstovai, 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtintu aktu Nr. IL-16789 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“.
Teigia, kad su areštinėje galiojančiomis veiklos taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai ir tai patvirtinta asmens apžiūros ir kratos protokoluose. Informacija apie asmenų laikomų policijos areštinėje teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę yra iškabinta ir areštinės kamerose, tačiau ji yra niokojama jose laikomų asmenų. Sutinka, kad galėjo pasitaikyti atvejų, kad labai trumpu laikotarpiu, dėl aukščiau paminėtos aplinkybės kameroje šios informacijos galėjo nebūti, kol tai pastebėjus ši informacija vėl buvo iškabinta iš naujo. Pažymi, jog vadovaujantis areštinių vidaus taisyklėmis pareiškėjas turėjo teisę kreiptis prašymu ir informaciją apie laikymo policijos areštinėje tvarką ir sąlygas gauti ir raštu.
Akcentuoja, kad skunde esantys teiginiai dėl dirbtinės ir natūralios apšvietos, ventiliacijos, lūkesčių nepateisinusios pagalvės yra nepagrįsti bei nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. atliko patikrinimus Klaipėdos AVPK areštinėje ir nustatė, kad gyvenamosiose patalpose yra tinkamas natūralus apšvietimas, langai švarus ir varstomi, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalynė švari ir nesuplyšusi. Higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų ir kamerose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti, jeigu nerūkantieji būtu priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pabrėžia, jog beveik visais atvejais pareiškėjas atvykęs į areštinę nurodydavo esantis rūkantis ir tik 2017 m. gegužės 23 d. nurodė, kad yra nerūkantis. Klaipėdos AVPK nuomone jis negali būti atsakingas, jei areštinėje laikomi asmenys nuslepia ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius. Atkreipia dėmesį, jog nerūkantys ar siekiantis mesti rūkyti asmenis dažnai ir greitai pradeda rūkyti, todėl padėtis šiuo klausimu keičiasi kasdien, todėl nerūkantys ar bandantys mesti rūkyti asmenis atskiriami nuo rūkančiųjų tik esant jų pageidavimui būti atskirtiems. Teigia, kad pareiškėjas areštinės administracijai nusiskundimų dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nereiškė. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos AVPK pareiškėjo atžvilgiu vykdė neteisėtus veiksmus, todėl nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Pareiškėjas ir Klaipėdos AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą proceso šalims pranešta tinkamai – išsiųsti ir įteikti teismo šaukimai. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pageidauja, kad byla būtu nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas M. D. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko Dariaus Petraičio 2017 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo „Dėl M. D. skundo“ Nr. 30-PR2-18532 (b. l. 29 – 30) matyti, kad pareiškėjas atsakovo atstovo areštinėje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 4 d, iš viso pareiškėjas areštinėje praleido 48 paras.
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Klaipėdos AVPK areštinės kameroje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros sudarė galimybę pareigūnams jį stebėti naudojantis sanitariniame mazge įrengtu tualetu, taip pažeidžiant jo privatumą. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis teigia, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtu vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtu renkama ne daugiau duomenų, negu tai yra būtina. Aukščiau minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Iš teismui pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ turinio matyti, jog Klaipėdos AVPK suteikta teisė vykdyti vaizdo stebėjimą areštinės gyvenamosiose patalpose su sąlyga, jog bus užtikrinti Įstatymo 19 straipsnyje keliami reikalavimai.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (anglų kalba – minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Europos Žmogaus teisių teismas taip pat yra nurodęs, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. (žr. pvz. 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 73–75 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, 99 p.). Vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK turi pareigą užtikrinti, jog vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas areštinės kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigia, kad siekiant užtikrinti žmogaus laisvių ir teisių apsaugą, viešąją tvarką, saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės turto apsaugą areštinės kamerose vykdomas vaizdo stebėjimas, tačiau akcentuoja, jog įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo laukas neapima vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą t. y. sanitarinio mazgo zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje vaizdo kameros buvo įrengtos taip, jog, žiūrint pro jas, buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Taip pat administracinėje byloje nėra duomenų, jog dėl šios aplinkybės pareiškėjas teikė skundus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad buvo vykdomas jo stebėjimas sanitariniame mazge yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrindžia jo argumentų. Taigi Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų šioje apimtyje nenustatyta.
Pareiškėjas skunde teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinėje įrengti langai uždengti plastiku, todėl į patalpas nepatenka natūralus apšvietimas, nėra išduodama tinkama patalynė, dėl prastos kokybės pagalvių jaučia kaklo skausmus, negali pilnavertiškai išsimiegoti. Vertinant kitus duomenis, surinktus rengiantis bylos nagrinėjimui nustatyta, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2016 m. balandžio 11 d., 2016 m. spalio 11 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. atsižvelgdama i gautus fizinių asmenų skundus, atliko patikrinimus Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje adresu Kauno g. 6, Klaipėda. 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) departamentas konstatavo, kad tikrinamos areštinės gyvenamosiose patalpose yra tinkamas natūralus apšvietimas, langai iš vidaus ir išorės švarus, yra galimybė išvėdinti patalpas per varstomus langus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Departamentas 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) konstatavo, jog fizinio asmens skunde išdėstyti faktai dėl netinkamai areštinės gyvenamosiose patalpose įrengtų langų ir nesudarytos galimybės jas vėdinti per langus nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į gautą skundą departamentas 2017 m. vasario 23 d. atliko patikrinimą Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės patalpose. Patikrinimo metu departamentas nustatė, jog areštinės antrojo aukšto dušo – persirengimo patalpoje užfiksuota oro temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 16 punkto reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad areštinėje lovų čiužiniai, pagalvės nesuplyšusios, antklodės švarios ir nesmirdančios. Atkreipė dėmesį, jog aukščiau paminėta Lietuvos higienos norma pagalvių matmenų nereglamentuoja. Departamentas 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-230 (16.3.187.3.12) atlikęs patikrinimą Klaipėdos AVPK areštinėje padarė išvadą, kad fizinio asmens skunde išdėstytos aplinkybės dėl netinkamo natūralaus apšvietimo, oro ventiliacijos, nešvarios patalynės ir pan. nepasitvirtino ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 4 d. (laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu) teikė skundus Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, dėl areštinės patalpų neatitikimo Lietuvos higienos normų reikalavimams. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl netinkamo natūralaus apšvietimo, oro ventiliacijos, nekokybiškos patalynės bei pagalvių nepasitvirtino ir šioje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad areštinės gyvenamosiose patalpose yra rūkoma, todėl jis buvo priverstas nuolat kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punktas teigia, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigą užtikrinti, jog asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2016-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-624/2016; 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1783-492/2016 ir kt.). Analizuojant aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog teisinis reguliavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įpareigoja Klaipėdos AVPK užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Iš teismui pateiktos M. D. kortelės išrašo (b. l. 31 – 32) matyti, kad etapavus pareiškėją į Klaipėdos AVPK areštinę 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 24 d. ir 2017 m. birželio 29 d. vykusių pirminių apžiūrų metu pareiškėjas nurodydavo, kad yra rūkantis. Paminėtina, kad tik 2017 m. gegužės 23 d. vykusios pirminės apžiūros metu pareiškėjas pareigūnams nurodė, jog nerūko. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo išreiškęs žodžiu ar raštu norą būti kartu su nerūkančiais asmenimis, ar būtu turėjęs nusiskundimų dėl to, jog yra laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl konstatuotina, kad atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo nenustatyta.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad areštinės kamerose nėra vidaus tvarkos taisyklių ir apie tai ne kartą informavo areštinės administraciją, tačiau jo prašymai būdavo ignoruojami. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde neteigia, kad atvykus į Klaipėdos AVPK jis nebuvo supažindintas su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis, pareigomis, draudimais bei dienotvarke, tačiau akcentuoja, jog ši informacija nebuvo patalpinta areštinės gyvenamosiose patalpose. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos įstaigos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (vėliau pakeista 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889) (toliau – ir Instrukcija) 19 punktas teigia, kad policijos areštinių kamerose turi būti iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad aukščiau nurodyta informacija yra iškabinta areštinės kamerose, tačiau ji yra niokojama pačių jose laikomų asmenų, todėl ją tenka nuolat atnaujinti. Pažymi, kad nustačius, jog kamerose esanti informacija sunaikinta stengiamasi ją nedelsiant iš naujo iškabinti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinės veiklos taisyklių (galiojusios nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2017 m. balandžio 4 d.) 7.1 punktas numatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę gauti raštišką informaciją apie asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikia jokių detalesnių argumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose nėra iškabinta Instrukcijos 19 punkte nurodyta informacija, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK administraciją prašydamas jam raštiškai išaiškinti areštinės vidaus tvarkos taisykles, sulaikytų asmenų teises bei pareigas ir tokį jo prašymą būtų atsisakyta tenkinti. Remiantis ankščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog šioje apimtyje pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog dėl ant kamerų langų esančio plastiko negali naudotis televizoriaus antenos kabeliu, todėl neturi galimybės matyti didžiosios dalies televizijos kanalų. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis teigia, kad suimtiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nurodyta, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Analizuojant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomi asmenys turi teisę turėti ir naudotis televizoriumi. Pažymėtina, kad analizuojant skunde nurodytus argumentus matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai neribojo pareiškėjo teisės naudotis televizoriumi, tačiau jis akcentuoja, jog neturi galimybės matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus. Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Klaipėdos AVPK areštinėje laikomiems asmenims užtikrinti, jog šie galėtų matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus, todėl teisės aktų pažeidimų atsakovo atstovo veiksmuose nenustatyta.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę buvo išduotas patalynės komplektas, tačiau pareigūnai atsisakė ji aprūpinti rankšluosčiais. Teigia, jog daug kartų kreipėsi į areštinės administraciją, kad būtų išduotas rankšluostis, tačiau jo prašymai būdavo ignoruojami. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 31 punktas reglamentuoja, kad sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis. Vadovaujantis aukščiau nurodytu, darytina išvada, jog atsakovo atstovas turi prievolę išduoti rankšluostį visiems areštinėje laikomiems asmenims. Atsiliepime į skundą Klaipėdos AVPK nurodė, kad asmenys patekę į areštinę dažnai atsisako imti išduodamus rankšluosčius, kadangi turi asmeninius rankšluosčius. Pabrėžia, jog M. D. su savimi turėjo asmeninius rankšluosčius, todėl žodiniu pareiškimu atsisakė išduodamo rankšluosčio. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde teigia, jog daug kartų skundėsi, jog jam nepagrįstai neišduodamas rankšluostis, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Klaipėdos AVPK administraciją dėl aukščiau paminėtos aplinkybės. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo atstovo pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius M. D. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Šioje administracinėje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.