Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-201-676/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-27
Bylos Nr.: e2-201-676/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02635-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Dilys
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: N. K.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Laimonas Strauka, Henrikas Mackevičius

Civilinė byla Nr. e2-201-676/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02635-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.9; 2.6.2.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.29.1; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant vertėjai Violetai Žemaitienei,ieškovui A. K. ir jo atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovei N. K. ir jos atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui ir Kristinai Žąsytytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei N. K., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir, atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui A. K. (A. K.), tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti teismo 2017-06-12 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu G. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti :

1.1. Tėvas A. K. susitikinėja ir bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. nedalyvaujant mamai N. K. arba jos tėvams (S. P. ir S. P.) savaitės darbo dienomis ( šalių susitarimu savaitės darbo dienomis yra laikomas pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis): antradieniais ir ketvirtadieniais, sūnų nuo 16.00 val. pasiimdamas iš jo gyvenamosios, ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą šios sutarties šalių aptartą buvimo vietą iki 20.00 val.

1.2. Tėvas A. K. susitikinėja ir bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. nedalyvaujant mamai N. K. arba jos tėvams (S. P. ir S. P.) ne daugiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį savaitės poilsio dienomis (šalių susitarimu savaitės poilsio dienos yra laikomos šeštadienis ir sekmadienis) tokia tvarka :

1.2.1. Iki sūnui G. sueis 5 metai - šeštadienį ir sekmadienį, nuo 11.00 val. pasiimant sūnų G. iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos iki tos pačios dienos 18.00 val. sūnų G. gražindamas į jo gyvenamą ar kitą buvimo vietą.

1.2.2. G. suėjus 5 metų amžius - sūnų G. pasiimant iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ryto ir gražinant sūnų G. į jo gyvenamąją ar kitą buvimo vietą iki sekmadienio 18.00 val.

1.2.3. S. G. suėjus 6 metų amžiaus, A. K., gali pasiimti sūnų atostogauti į savo gyvenamą ar kitą iš anksto sutartą vietą ne ilgesniam kaip 14 ( keturiolika) kalendorinių dienų terminui, apie numatomą sūnaus pasiėmimą informuodamas atsakovę N. K. prieš 1 mėnesio terminą ir suderinęs su ja sūnaus pasiėmimo vietą ir laiką. Aukščiau nurodytas 14 kalendorinių dienų terminas gali būti skaidomas į trumpesnius terminus, gali būti panaudojamas nepilnamečio vaiko sūnaus G. vasaros, ar mokslo metų eigoje suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu.

1.3. A. K. gali susitikti ir pabendrauti su sūnumi G. jo gimimo dieną bei gali dalyvauti sūnaus gimtadieniuose, sūnaus mama N. K. prieš 7 kalendorinių dienų terminą informuoja A. K. apie sūnaus G. gimtadienio šventės vietą ir laiką.

1.4. A. K. gali susitikti ir pabendrauti su sūnumi G. savo gimtadienio dieną - lapkričio mėnesio 12 dieną, apie sūnaus paėmimo vietą ir laiką informuodamas N. K. prieš 14 kalendorinių dienų terminą.

1.5. A. K. gali bendrauti su sūnumi G. elektroninėmis ryšio priemonėmis- mobiliu telefonu, internetu,“Viber“, „Skype“ ir kitomis programomis.

1.6. A. K. kiekvienais lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. švenčių - Kalėdų ir Velykų antrą dieną nuo 11.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos bei iki 19.00 val. gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą, o kiekvienais nelyginiais metais A. K. bendrauja su sūnumi G. švenčių -Kalėdų ir Velykų pirmą dieną nuo 11.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos bei iki 19.00 val. gražindamas sūnų į jo gyvenamąj ą vietą.

1.7. A. K. su sūnumi G. laikinai išvykti į trečiąsias šalis gali vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-28 nutarimo Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo “nustatyta tvarka.

1.8. A. K. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi G. jo ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, domėtis ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje sūnaus elgesiu, vystimusi, pasiekimais ir kita su sūnumi susijusia reikšminga informacija.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė iš karto grįžo į darbą, dirba AB DFDS, jos darbas pamaininis, ieškovo darbas taip pat pamaininis, todėl ieškovas nebeturi galimybių iš viso susitikinėti ir bendrauti su sūnumi, nes su atsakove nebeįmanoma suderinti susitikimo su sūnumi laiko; atsakovė yra nuolat išvykusi, o vaiko laikina globa yra skirta atsakovės mamai. Ieškovas dirba pagal kontraktų sistemą, kontraktų trukmė 8 savaitės, po kurių ieškovas turi 4 savaites laisvas ir gyvena Lietuvoje. Jis, kaip vaiko tėvas yra diskriminuojamas, o sūnaus senelei yra suteikiama daugiau teisių už vaiko tėvą dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime; atsakovė nesutinka, kad ieškovas kartu su mažamečiu sūnumi praleistų laiką ieškovo bute. Tokiais veiksmais atsakovė varžo ieškovo teisę į laisvą judėjimą bei varžo ieškovo teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad atsakovės pozicija ir argumentai išdėstyti jos priešieškinyje. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, jis neatsižvelgia jog vaikas nėra pripratęs prie tėvo ir vienas bendrauti su juo negalės, taip pat neįvertina savo darbo pobūdžio. Dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo virtualiomis ryšio priemonėmis ginčo nėra - ir šiai dienai ieškovui nėra kliūčių su vaiku bendrauti internetu ar telefonu, tačiau pats ieškovas, teikdamas paaiškinimus, yra nurodęs, kad būdamas darbe jis niekada vaikui neskambina. Ieškovas prašo nustatyti bendravimą tik be vaiko motinos, tačiau matyti, kad iki šios dienos pagal laikiną bendravimo tvarką vaikas su tėvu bendrauja dalyvaujant motinai, motina užtikrina vaikui saugumo pojūtį, todėl iki vaikas sulauks 5 metų amžiaus, jam būtina išlaikyti nusistovėjusią tvarką ir bendravimą su tėvu nustatyti dalyvaujant atsakovei.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką :

1. Iki sūnus G. K. sulauks 5 metų amžiaus:

1.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val. tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K.;

1.2. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, šeš¬tadieniais, nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K.;

1.3. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja A. K. gimimo dieną (lapkričio 12) bei sūnaus G. K. gimimo dieną (liepos 08), šiuos bendravimo laikus perkeliant į artimiausią šeštadienį, bendraujant nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K..

2. Sūnui G. K. sulaukus 5 metų amžiaus:

2.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val. tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K.;

2.2. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, šeštadieniais, nuo 11.00 val. iki 17.00 val., bei sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 15.00 val., tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K.;

2.3. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja A. K. gimimo dieną (lapkričio 12) bei sūnaus G. K. gimimo dieną (liepos 08), šiuos bendravimo laikus perkeliant į artimiausi šeštadienį, bendraujant nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K.;

2.4. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja lyginiais metais švenčiant Sv. Velykas ir Sv. Kalėdas, bendraujant nuo 11.00. iki 16.00. pirmomis šių švenčių dienomis ir nuo 11.00. iki 16.00. antromis šių švenčių dienomis, tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai - N. K.;

3. Sūnui G. K. pradėjus eiti į mokyklą:

3.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val.,

3.2. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, pasi¬imant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadieniais 11.00 val. ir vaiką grąžinant į jo nuolatinę gyvena¬mąją vietą sekmadienio 16.00 val.;

3.3. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja A. K. gimimo dieną (lapkričio 12- ą) bei sūnaus G. K. gimimo dieną (liepos 08-ą), šiuos bendravimo laikus perkeliant į artimiausią šeštadienį, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir vaiką grąžinant į jo nuolatinę gyvena¬mąją vietą 16.00 val.;

3.4. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja lyginiais metais švenčiant Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas, bendraujant pirmomis šių švenčių dienomis pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios 11.00 val. ir vaiką grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrosios šių švenčių dienos 16.00 val.

Prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi ne kartą tarp šalių kilo konfliktai. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Ieškovas turi įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Šalių vaikui nėra 2 metų, o tokio amžiaus nepilnamečiam vaikui būtinas pastovus dienos režimas, ieškovui su šalių sūnumi nepertraukiamai bendraujant po 4 valandas bus pernelyg sutrikdytas vaiko dienos režimas, tokio amžiaus vaikui 20 valandą jau yra metas ruoštis miegui, patvirtinus bendravimo tvarka neturi kilti realios grėsmė vaiko dienos režimui. Vaikui šiuo metu dar neįpratus prie tėvo, nesudaromas pereinamasis laikotarpis, skirtas apsiprasti bendrauti su tėvu iš karto po 4 valandas per dieną. Atsižvelgiant į vaiko, kuriam dabar yra pusantrų metų, amžių, atsakovės įsitikinimu, vaikui būtinas nuolatinis režimas ir tinkama priežiūra, todėl ir buvo sutarta, jog iki vaikui sukaks 5 metai, ieškovas su sūnumi bendraus dalyvaujant vaiko motinai. Nustatoma bendravimo tvarka turi užtikrinti, jog nesutarimai tarp nepilnamečio vaiko tėvų kiltų kuo rečiau, arba nustatytos bendravimo tvarkos pagalba būtų išspręsti. Būtina atsižvelgti į ieškovo darbo grafiką - dažni ilgalaikiai išplaukimai į jūrą, galimybė ieškovui bendrauti su sūnumi iki vaikui sukaks 5 metai, turi būti sudaroma tik tuomet, kai šalys tuo pačiu metu yra Klaipėdoje ir neišvykę į darbą iš Lietuvos, į komandiruotę, atostogas, ar kitas aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad jam nėra suprantamas skirstymas vaiko susitikinėjimo tvarkos iki 5 metų ir po 5 metų, taip pat nėra ir tai, kad visi susitikinėjimai ir bendravimas vyktų dalyvaujant sūnaus mamai. Atsakovė siekia užkirsti kelią jam susitikinėti ir bendrauti su sūnumi, nes įvertinus, kad atsakovė dirba AB DFDS bendrovėje, nuolat yra išvykusi, tai reikštų, kad ieškovui bus užkirstas kelias susitikinėti su sūnumi ir su juo bendrauti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jo bendravimas su vaiku bei siūloma tvarka būtų žalinga vaikui. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Atsakovei esant nuolat išvykus dėl darbo iš Lietuvos, atsakovės mamai S. P. suteikta laikina vaiko globa; dėl šios priežasties ieškovas yra eliminuojamas nuo sūnaus auklėjimo, pirmenybę suteikiant atsakovės mamai. Gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. atsiliepimų į ieškinį bei į priešieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. ir jo atstovas advokatas Laimonas Strauka prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovė N. K. ir jos atstovai advokatai Henrikas Mackevičius bei Kristina Žąsytytė prašo priešieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. P. paaiškino, kad atsakovė yra jos duktė. Ieškovas gali bendrauti su vaiku, ji tam netrukdo. Laikinoji šalių vaiko globėja ji paskirta dėl tos priežasties, kad tėvai pastoviai būna dėl savo darbo pobūdžio išvykę darbui jūroje, tačiau dukrai grįžus iš jūros, ji visada bendrauja su vaiku, jį prižiūri, juo rūpinasi. Prašo nustatyti atsakovės nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo psichologės K. Č. – L. 2019 m. gegužės 20 d. Nuomone - siekiant išsiaiškinti vaiko gebėjimą išreikšti savo požiūrį į bendravimą su vaiku, vyko susitikimas su juo; susitikimo su vaiku metu jis buvo gerai nusiteikęs, daug šypsojosi, aktyviai domėjosi aplinka, priėmė psichologės bendravimą ir nuolat palaikė su ja socialinį kontaktą, t. y. atsakinėjo į klausimus, reiškė savo pageidavimus bei buvo nusiteikęs bendradarbiauti (noriai sutiko keliauti į vaikų kambarį, užsiėmė jam pasiūlyta veikla, padėjo susitvarkyti piešimo priemones ir t.t.); toks greitas vaiko prisitaikymas nepažįstamoje aplinkoje rodo didelį vaiko pasitikėjimą suaugusiais asmenimis, saugų prisirišimą prie mamos (net jeigu jos ir nėra toje pačioje patalpoje, vaikas įsitikinęs kad ji būtinai sugrįš) ir jo amžių atitinkančią raidą. Paklaustas apie savo tėvą vaiko veido išraiška (šypsena, akių kontaktas), verbaline (atsakymai į klausimus ir tuo pačiu patikslinamieji vaiko klausimai) bei neverbaline kūno kalba (palinkimas į priekį, tarsi noras išgirsti daugiau informacijos) rodė susidomėjimą bei teigiamą susijaudinimą šiuo klausimu. Pateikus aiškius ir tiksliai suformuluotus klausimus, vaikas sugeba į juos atsakyti vienu - dviem žodžiais, tačiau negali detaliau paaiškinti savo atsakymų. Todėl psichologo nuomone, mažametis G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), geba išreikšti savo požiūrį į bendravimą su savo tėvu, užduodant jam trumpus ir aiškiai suformuluotus klausimus. Psichologės 2019 m. rugpjūčio 29 d. Nuomone - siekiant išsiaiškinti ar vaikas gali susitikti ir bendrauti su tėvu, buvo bandoma susitikti su vaiku; antrojo susitikimo metu išryškėjo didelis vaiko emocijų ir elgesio skirtumas: pirmojo susitikimo metu „vaikas buvo gerai nusiteikęs, daug šypsojosi, aktyviai domėjosi aplinka, priėmė psichologės bendravimą ir nuolat palaikė su ja socialinį kontaktą, t.y. atsakinėjo į klausimus, reiškė savo pageidavimus bei buvo nusiteikęs bendradarbiauti, tuo tarpu per antrąjį susitikimą vaikas iš karto pareiškė, kad nenori čia būti ir kad jam nepatinka psichologai; vaikas nesutiko prisėsti ir liko stovėti prie durų laikydamas jos rankeną, todėl detalesnis pokalbis nevyko; užsitęsęs šalių ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei neigiamas mamos požiūris galimai veikia vaiko emocinę būseną bei jo psichologinę savijautą. Remiantis individualaus pokalbio su vaiko mama metu gauta informacija bei psichologės pastebėjimais, bendraujant su vaiku, nėra pagrindo abejoti vaiko išsivystymo lygiu, kuris atitinka jo amžių (3 metai ir 1 mėnuo), atsižvelgiant į jo bendrąją ir smulkiąją motoriką (yra aktyvus, važinėja balansiniu dviratuku, mėgsta lipdyti plastilinu, piešti), pažinimą (kartu su suaugusiais skaito knygeles, domisi aplinka, lankė kūrybinį vaikų būrelį), kalbą bei jos suvokimą, socialinę raidą (mėgsta žaisti su kitais vaikais, pats užmezga su jais kontaktą, pasiūlo savo veiklą) ir savarankiškumą (pats valgo, mokosi higienos, žino kur yra sudėti jo rūbeliai, rengiasi, geba išreikšti savo nuomonę ir pan.), ir, nors antrojo susitikimo metu nebuvo galima išklausyti vaiko nuomonės dėl jo bendravimo su tėvu, mažametis G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes (jo sveikatos būklę, psichologinę būklę ir išsivystymo lygį), gali susitikti ir bendrauti su savo tėvu.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, įvertinus šalių santykius, darbo pobūdį, atsakovo gyvenimą skyrium, vaiko amžių bei jo ypatumus, tikslinga būtų nustatyti minimalų pereinamąjį bendravimo laikotarpį atsakovui bendraujant dalyvaujant atsakovei, tačiau ne mėnesiais ir metais, nes atsakovui dėl darbo pobūdžio būnant ilgiau išvykus iš Lietuvos ir vaikui nesimatant su tėvu, atsakovės dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravimuose galėtų tęstis iki dviejų dienų. Reikia įvertinti ir mamos išvykimą dėl jos darbo iš Lietuvos, kad tuo metu vaiką prižiūri ir rūpinasi vaiko močiutė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėj byloje Nr. e2-1502-676/2017 nutraukiant šalių santuoką patvirtinta šalių susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos : „ Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus auklėjime dalyvaus abu, vienas kitam nedarys jokių kliūčių. Tėvas A. K. su sūnumi G. bendraus jam, vaiko motinai N. K. ir vaikui patogiu bei priimtinu laiku. Tėvas A. K. su sūnumi G. K. iki šiam sueis penkeri metai (iki 2021 m. liepos 8 d.) bendraus dalyvaujant motinai N. K.“.

Šalys prašo pakeisti nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

Šalys sutinka, kad tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra būtinas ir turi vykti, taip pat ir su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau nesutaria dėl atsakovo bendravimo su vaiku dalyvaujant/nedalyvaujant vaiko motinai – atsakovei.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Abiejų tėvų pareiga yra, net ir iškilus didelių tarpusavio nesutarimų, dėti pastangas, kad vaikas nepatirtų psichologinės įtampos dėl suaugusiųjų konfliktų ir vaiko interesai būtų laikomi prioritetiniais, kurių vienas iš pagrindinių elementų yra vaiko sveikata ir saugi emocinė aplinka augti bei tobulėti. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nepilnametis šalių vaikas G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. lanko Klaipėdos lopšelio-darželio „P.“ lopšelio grupę. Iš Klaipėdos lopšelio-darželio „P.“ 2018 m. rugsėjo 19 d. pažymos matosi, jo atsakovė 2017 m. rugsėjo 1 d. parašė prašymą, nurodydama, jog neleidžia atsakovui bei jo tėvams, seseriai matytis – paimti vaiką G. K. iš darželio. Vaikas nustatyta tvarka ir laiku lankosi pas šeimos gydytoją UAB „Brožynų sveikatos centras“, pas gydytoją atvyksta su mama arba močiute.

Ieškovas pateikė duomenis apie jo darbą kompanijoje Irish F. L., iš kurių matosi, jog ieškovo darbas susijęs su periodiniu išvykimu dirbti laivuose, kontraktų trukmė du mėnesiai ir vienas mėnesis namie. Atsakovė dirbo AB DFDS Seways keleivius aptarnaujančiu darbuotoju ir jai nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. liepos 8 d. buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai; atsakovė pateikė duomenis apie jos darbą FOSS&ESG Catering Ltd, taip pat darbo grafiką, iš kurio matosi, jog atsakovės darbas susijęs su periodiniu išvykimu dirbti objektuose Šiaurės jūroje, darbo trukmė nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Ieškovas taip pat pateikė fotonuotraukas, kuriose fiksuotas vaiko ir jo bendravimas susitikimų metu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, 2019 m. kovo 26 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 5TSD-472 duomenimis VTAS darbuotojams patikrinus ieškovo gyvenimo sąlygas adresu Laukininkų g. 45-64, Klaipėdoje, nustatyta, jog butas yra 3 kambarių su holu 78 m², blokiniame name, antrame aukšte, nuosavybės teise priklauso ieškovui, jame gyvena jis vienas; butas tvarkingas, visuose kambariuose nauji baldai, vienas iš kambarių yra įrengtas specialiai vaikui, jame yra vaikiškų baldų komplektas : kompiuterinis stalas, lova, spinta, kambaryje yra žaislų yra visos sąlygos, kad jame galėtų gyventi ir nakvoti apie 3 metų amžiaus vaikas; butas yra su visais patogumais, bute atliktas naujas remontas.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2019 m. balandžio 25 d. Pažymos Nr. V5-30 duomenimis, ieškovas lanko edukacinę grupę tėvams nuo 2019 m. balandžio 24 d. Ieškovas savo darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1923 G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., vaiko globėja paskirta S. P., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje aplinkoje, nurodyta, jog įsakymas galioja 18 mėnesių.; įsakymas pripažintas netekusiu galio 2019 m. kovo 12 d. vaiko motinos prašymu. Laikinoji globa nustatyta atsakovės prašymu sutinkant ir žinant ieškovui, laikinosios globos nustatymo priežastis – vaiko tėvų, t.y. šalių, darbas išvykus į reisus jūroje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad šiuo metu laikinoji vaiko globa yra panaikinta, kad atsakovė dabar ilgą laiką bus Lietuvoje ir laikinojo globa nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo ir nepilnamečio jo sūnaus bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ar darytų jam neigiamą poveikį, kenktų pačiam vaikui ar/ir vaiko interesams, kad vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu ar to vengtų, kad vykstantis tėvo ir vaiko bendravimas neigiamai atsilieptų nepilnamečiui vaikui, todėl, pagal nagrinėjamoje byloje įvertinus esančius duomenis bei įrodymus, daroma išvada, jog nėra pagrindo neleisti atsakovui bendrauti su sūnumi ar kitaip riboti iš esmės jo bendravimą su vaiku. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas yra 3 metų amžiaus, tarp tėvų vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir tai turi kiek įmanoma mažiau paliesti bei paveikti nepilnametį vaiką, nusistovėjusį nepilnamečio vaiko gyvenimo būdą, aplinką, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat įvertinus ir nepilnamečio vaiko amžių, šalių elgesį bendraujant su nepilnamečiu vaiku, nepilnamečio vaiko požiūrį ir supratimą į bendravimą su tėvu, taip pat įvertinus ir šalių darbo pobūdį, taip pat ir tai, jog byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų apie galimą neigiamą ar/ir pavojingą nepilnamečiui vaikui aplinką bei sąlygas pas atsakovą ar atsakovo galimą neigiamą elgesį su nepilnamečiu vaiku, ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies ir nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pakeičiant teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gimusiu 2016 m. liepos 8 d., tvarką :

1. Iki sūnus G. K. sulauks 5 metų amžiaus :

1.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Tėvo ir sūnaus bendravime vaiko mama N. K. dalyvauja tik pirmąją tėvo ir vaiko bendravimo dieną, skaičiuojant bendravimo dienas po ieškovo grįžimo iš darbo užsienyje. Kiti tėvo ir sūnaus bendravimai vyksta nedalyvaujant vaiko mamai;

1.2. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, šeštadieniais, nuo 11.00 val. iki 16.00 val. Tėvo ir sūnaus bendravime vaiko mama N. K. dalyvauja tik pirmąją tėvo ir vaiko bendravimo dieną, skaičiuojant bendravimo dienas po ieškovo grįžimo iš darbo užsienyje. Kiti tėvo ir sūnaus bendravimai vyksta nedalyvaujant vaiko mamai;

1.3. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja A. K. gimimo dieną (lapkričio 12 d.) bei sūnaus G. K. gimimo dieną (liepos 8 d.), šiuos bendravimo laikus perkeliant į artimiausią šeštadienį, bendraujant nuo 11.00 val. iki 16.00 val. Tėvo ir sūnaus bendravime vaiko mama N. K. dalyvauja tik tuo atveju, jei konkreti bendravimo diena yra pirmoji tėvo ir vaiko bendravimo diena, skaičiuojant bendravimo dienas po ieškovo grįžimo iš darbo užsienyje; jei ši konkreti bendravimo diena yra sekanti po ieškovo grįžimo iš darbo užsienyje, tėvo ir sūnaus bendravimai vyksta nedalyvaujant vaiko mamai;

1.4. A. K. sūnų G. K. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. Sūnui G. K. sulaukus 5 metų amžiaus:

2.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16.00 val. iki 19.00 val. tėvo ir sūnaus bendravime nedalyvaujant vaiko mamai N. K.;

2.2. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, šeštadieniais, nuo 11.00 val. iki 17.00 val., bei sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravime nedalyvaujant vaiko mamai N. K.;

2.3. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja A. K. gimimo dieną (lapkričio 12 d.) bei sūnaus G. K. gimimo dieną (liepos 8 d.), šiuos bendravimo laikus perkeliant į artimiausi šeštadienį, bendraujant nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravime nedalyvaujant vaiko mamai N. K.;

2.4. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja lyginiais metais švenčiant Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas nuo 11.00 val. iki 16.00 val. pirmomis šių švenčių dienomis ir nuo 11.00 val. iki 16.00 val. antromis šių švenčių dienomis, tėvo ir sūnaus bendravime nedalyvaujant vaiko mamai N. K.;

2.5. A. K. sūnų G. K. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

3. Sūnui G. K. pradėjus eiti į mokyklą:

3.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val.

3.2. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadieniais 11.00 val. ir vaiką grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienio 16.00 val.;

3.3. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja A. K. gimimo dieną (lapkričio 12 d.) bei sūnaus G. K. gimimo dieną (liepos 8 d.), šiuos bendravimo laikus perkeliant į artimiausią šeštadienį, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir vaiką grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16.00 val.;

3.5. A. K. sūnų G. K. paima iš vaiko gyvenamosios vietos, arba mokymo įstaigos, sporto ar kitos vaiko lavinimo įstaigos ar vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą, tačiau tėvo ir vaiko susitikimai ir bendravimas neturi trukdyti bei/ar/ir neigiamai įtakoti vaiko mokslui, lavinimui, ugdymui.

4. S. G. suėjus 7 metų amžiaus, A. K. gali pasiimti sūnų atostogauti į savo gyvenamą ar kitą iš anksto sutartą vietą, taip pat ir išvykstant už Lietuvos ribų, ne ilgesniam kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, apie numatomą sūnaus ir tėvo bendravimą informuodamas vaiko mamą N. K. prieš 1 mėnesio terminą ir suderinęs su ja sūnaus pasiėmimo vietą ir laiką. Nurodytas 14 kalendorinių dienų terminas tėvų susitarimu gali būti skaidomas į trumpesnius terminus panaudojant sūnaus G. vasaros, ar mokslo metų eigoje suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu.

5. Šalių išankstiniu susitarimu, suderinus ne vėliau kaip prie 7 dienas, A. K. gali susitikti ir pabendrauti su sūnumi G. sūnaus gimimo dieną bei gali dalyvauti sūnaus gimtadienio šventime vaiko gimimo dieną.

6. A. K. bendrauja su sūnumi G. elektroninėmis ryšio priemonėmis - mobiliu telefonu, internetu, “Viber“, „Skype“ ir kitomis programomis, ieškovui prieš tai suderinus konkretų tokio bendravimo su vaiku laiką, būdą su vaiko mama, bet ne daugiau kaip 5 kartus per savaitę. Atsakovė privalo sudaryti vaikui tokias bendravimo sąlygas, kad toks bendravimas galėtų vykti. Taip pat ieškovas turi gauti visą aktualią informaciją iš atsakovės apie sūnų jam būnant su motina.

7. Bet koks aptartas ar neaptartas A. K. bendravimas su vaiku G. K. nėra galimas, jei tam prieštarauja vaikas, taip pat jis negali bendrauti dėl savo ligos ar kitų labai svarbių priežasčių. Apie šias sąlygas/aplinkybes vaiko mama N. K. nedelsiant informuoja vaiko tėvą telefonu, SMS žinute ar kitomis realiomis priemonėmis.

8. Nustatyta tėvo ir vaiko tvarka taikoma tik vaiko tėvui esant Lietuvoje. Šalys privalo kaip galima anksčiau informuoti vienas kitą apie savo darbo pobūdį, trukmę, jo pasikeitimus, išvykimą iš Lietuvos bei grįžimą į Lietuvą, taip pat kitas svarbias su tuo susijusias aplinkybes, kiek tai gali turėti įtakos tėvo ir vaiko bendravimui.

9. Šalys gali bendru susitarimu, esant poreikiui bei galimybėms, susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, laiko, trukmės ir kitų sąlygų bei vietos. Taip pat visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus

9. Kadangi laikinoji vaiko globa panaikinta, trečiojo asmens S. P. dalyvavimas užtikrinant vaiko ir tėvo bendravimą, neaptariamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais; vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi; tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Teismas taip pat įvertina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės - laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, nustatant, kad tėvo ir sūnaus bendravime dalyvauja ir vaiko mama. Teismo posėdžių metu šalys paaiškino, jog iš esmės laikosi šios laikinosios ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog teismo nustatyto ieškovo laikinojo bendravimo su vaiku metu vaikas nenorėtų bendrauti su ieškovu, atsisakytų bendrauti.

Taip pat šalims išaiškintina, kad nustatyta nurodyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu, arba, šalims nesusitarus, kreipiantis įstatymų nustatyta tvarka dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovas sumokėjo už advokato pagalbą 1 225 Eur, atsakovė sumokėjo už advokatų pagalbą 1 440 Eur. Įvertinus patenkintų, atmestų reikalavimų apimtį, taip pat įvertinus ir bylos apimtį, jos trukmę, sudėtingumą, taip pat vadovaujantis ir teisingumo, protingumo principais, ieškovui priteistina iš atsakovės 1 041,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei priteistina iš ieškovo 1 224 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Naikintinos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinosios ieškovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1502-676/2017 nustatytą A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti ieškovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką :

1. Iki sūnus G. K. sulauks 5 metų amžiaus :

1.4. A. K. sūnų G. K. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. Sūnui G. K. sulaukus 5 metų amžiaus:

2.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16.00 val. iki 19.00 val. tėvo ir sūnaus bendravime nedalyvaujant vaiko mamai N. K.;

2.5. A. K. sūnų G. K. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

3. Sūnui G. K. pradėjus eiti į mokyklą:

3.1. A. K. su sūnumi G. K. bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val.

4. S. G. suėjus 7 metų amžiaus, A. K., gali pasiimti sūnų atostogauti į savo gyvenamą ar kitą iš anksto sutartą vietą, taip pat ir išvykstant už Lietuvos ribų, ne ilgesniam kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, apie numatomą sūnaus ir tėvo bendravimą informuodamas vaiko mamą N. K. prieš 1 mėnesio terminą ir suderinęs su ja sūnaus pasiėmimo vietą ir laiką. Nurodytas 14 kalendorinių dienų terminas tėvų susitarimu gali būti skaidomas į trumpesnius terminus panaudojant sūnaus G. vasaros, ar mokslo metų eigoje suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu.

9. Kadangi laikinoji vaiko globa panaikinta, trečiojo asmens S. P. dalyvavimas užtikrinant vaiko ir tėvo bendravimą, neaptariamas.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės N. K. 1 041,25 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt vieną eurą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei N. K. iš ieškovo A. K. 1 224 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys