Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-23015-599/2015 pagal ieškovo advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą 3250,88 EUR sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas esančias atskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu advokatų profesine bendrija „Meidus ir Juzukonis“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 gegužės 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo pateikti dokumentai visiškia nepatvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera. Priešingai, iš jo pateiktos 2015 m. birželio 2 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad jo draudžiamosios pajamos 2015 metais nesiekia 500 EUR per mėnesį, o iš šios sumos minusavus dar ir valstybei mokėtinus mokesčius, šios sumos galėtų pakakti tik pragyvenimui ir būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl ieškovo pareikšta suma atsakovui neabejotinai yra didelė. Atsakovo pateikta metinė pajamų deklaracija taip pat nepatvirtina geros atsakovo finansinės padėties. Atsakovas pateikė ir dokumentą ne valstybine lietuvių kalba, todėl dokumentas apskritai negali būti vertinamas, kaip įrodantis kokias nors atskirojo skundo aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad ieškinio sumos dydis palyginus su atsakovo turto verte, gaunamo atlyginimo dydžiu yra nedidelis, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad apskritai savo vardu turi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kokia jo vertė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad atsakovas vengia grąžinti skolą, į ieškovo raginimus nereaguoja, todėl sprendė, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl reikalavimo suma laikytina didelė.

Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė dokumentus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kurie liudija, kad atsakovas yra nuolat dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo (b.l. 7-8) bei metinę pajamų mokesčių deklaraciją už 2014 metus, kurioje nurodyta, kad atsakovas 2014 metais viso gavo 85935,07 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. K. ir kt. prieš E. O. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Bradley Enterprises Limited prieš UAB „Krovinių terminalas“ ir kt.¸ bylos Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Memsta“ prieš A. L., bylos Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Elgama-Elektronika“ ir kt. prieš UAB „Instra“, bylos Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ prieš UAB „Ardera“ ir kt., bylos Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. prieš G. S. ir kt., bylos Nr. 2-1038/2014). Pažymėtina, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui rėmėsi ta aplinkybe, kad atsakovas su juo neatsiskaitė bei nereaguoja į ieškovo raginimus, tačiau tik šio fakto paminėjimas nėra pakankamas, kadangi tokiais atvejais reikalavimo grąžinti skolą nurodymas ieškiniuose visada būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį. Tokius įrodymus apeliantas pateikė kartu su atskiruoju skundu, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas. Pažymėtina, kad nors vienas iš pateiktų apeliantų dokumenų ir yra neišverstas į lietuvių kalbą, tačiau iš pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 2 p., 338 str., teismas

nutarė:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria buvo areštuotas R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis 3250,88 EUR vertės turtas panaikinti.

Klausimą išspręsti iš esmės.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.