- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- e2-2398-600/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32286-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) prašo neterminuotai apriboti L. M. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės teismo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Tarnyba ieškinį grindė tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 sprendimu motinai buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus R. M. atžvilgiu, priteistas iš motinos L. M. išlaikymas sūnui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-20 nutartimi R. M. nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas A. M., nustatyta R. M. gyvenamoji vieta kartu su globėju, jo gyvenamojoje vietoje.
1.2. Nurodė, kad Tarnybos vertinimu, tikslinga riboti motinos L. M. valdžią neterminuotai nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi padėtis atsakovės L. M. šeimoje per 4 metus nepasikeitė.
1.3. 2025-09-23 vykdant globos peržiūrą nustatytos šios aplinkybės: berniukas R. M. gyvena su seneliu A. M. (globėju) ir močiute. R. gyvena savo kambaryje, kuriame kol kas trūksta baldų. Nors pats nepilnametis teigia, kad jam nieko netrūksta, globėjas planuoja nupirkti spintą ir patogesnę lovą. Berniukui patinka gyventi šiame bute, tačiau kartais jis pasiilgsta senų namų dėl gamtos, kuri supo tą vietovę. Naujame dviejų kambarių bute jam patinka, nes čia švaru ir tvarkinga. Jis jaučiasi sveikas, neserga ir sportuoja. Alkoholio nevartoja ir nerūko. Pastaruoju metu R. jaučiasi mieguistas, greičiausiai dėl persikraustymo patirto streso. Jis teigia, kad globėjas jį aprūpina visomis reikiamomis priemonėmis. Taip pat pastebima, kad berniukas turi naujų ir gražių rūbų bei daiktų. R. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis lanko (duomenys neskelbtini) klasę ir planuoja tęsti mokslus šioje mokykloje. Mokslai jam sekasi normaliai, visada padaro namų darbus. Nors mokslai vyksta rusų kalba, jam sunkiau sekasi lietuvių kalba. Su mokykla bendrauja tik globėjas, telefonu palaiko ryšį su ugdymo įstaigos specialiste L., klasės vadove ir direktore. Vaikas sako, kad jam patinka gyventi su seneliais, jaučiasi ramiai ir saugiai, myli juos. Su seneliu jis gali paatvirauti ir juo pasitiki. Senelis pažįsta R. draugus, vienas iš jų jau yra nakvojęs naujuose namuose. Butas yra socialinis, 48 kv. m ploto. Vaikui čia patinka, nes viskas nauja. Vaikas ir globėjas su žmona turi atskirus kambarius, beveik visi baldai jau nupirkti, trūksta tik virtuvės komplekto. Visiems čia gyventi patogu, R. turi savo kambarį ir vietos pakanka.
1.4. Globėjas paaiškino, kad abi R. tėvai yra išleisti iš įkalinimo įstaigos. Tačiau mano, kad motina negalės gyventi su sūnumi, nes jo nepažįsta, neturi darbo, o jį susiradusi išdirba trumpai ir išvyksta į užsienį. Globėjas mano, kad motina neturi galimybių pasirūpinti R., nes atsakovės finansinė pusė nėra stabili, neturi pastovaus pajamų šaltinio.
1.5. Bendraujant su nepilnamečiu, vaikinas pasakojo, kad bendravimas su mama yra labai ribotas, atsitiktinis ir nereguliarus. Kartais jis ją sutinka gatvėje, kur ji jam "moralizuoja". Jis prisimena, kad vasarą mama kelis kartus buvo atvykusi į senąjį adresą, tačiau susitikimų metu beveik nebendraudavo su juo, o kalbėdavosi „apie bet ką“. R. nurodo, kad mama yra davusi kelis eurus, kažkada seniai nupirkusi megztinį ir leidusi vieną kartą pasinaudoti savo banko kortele apsipirkimui. Jis sako, kad motina neteikia jam išlaikymo, nėra buvęs jos namuose, kartu neatostogauja ir nekeliauja. R. teigia, kad motina nesidomi jo mokslo pasiekimais, nelydi į gydymo įstaigas ir nesiveda pramogauti. Jis neturi motinos telefono numerio ir nežino, kur ji šiuo metu gyvena ir ar turi darbą. R. pabrėžia, kad su mama gyventi nenori, nejaučia jai jokių jausmų, jos nepasiilgsta ir nenori nuolatinio bendravimo. Jis nepasitiki motinos elgesiu ir mano, kad jai nerūpi santykis su juo.
1.6. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. buvo išleista iš įkalinimo įstaigos. Nuo 2023 m. birželio 7 d. atsakovei buvo paskirta atvejo vadyba. 2025 m. rugsėjo 4 d. ir 2025 m. rugsėjo 18 d. vyko vaiko motinos L. M. atvejo vadybos posėdžiai, kuriuose motina nedalyvavo. Tarnyba pažymėjo, kad L. M. nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nevykdo pagalbos plano uždavinių ir nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą. Nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2025 m. rugsėjo 4 d., jokių pokyčių neįvyko. Atvejo vadybininkė paminėjo, kad turimais duomenimis L. M. su R. M. bendrauja daugiausiai telefonu arba atsitiktinai susitikusi jį gatvėje. Vaikas motinos namuose nesisvečiuoja, sūnui išlaikymo neteikia. Taip pat informavo, kad L. M. nuo 2025 m. birželio mėn. nebedirba.
1.7. 2025 m. rugpjūčio 19 d. kontaktinės konsultacijos metu socialinės darbuotojos ir atvejo vadybininkės darbo vietoje L. M. informavo, kad neketina kreiptis dėl sūnaus susigrąžinimo. L. M. neteikia sūnui išlaikymo, teigdama, jog sūnų turi išlaikyti senelis, kadangi jis yra vaiko globėjas ir gauna globos išmoką. Nuo 2025 m. birželio 5 d. apsilankymų šeimos namuose metu L. M. nerandama, į telefono skambučius atsiliepia retai, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, neteikia jam išlaikymo, nesistengia atliepti vaiko poreikių, užtikrinti tinkamų sąlygų jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, nevykdo savo, kaip atstovės pagal įstatymą, teisių ir pareigų sūnaus atžvilgiu. Vertinama, kad atsakovė šiuo metu negebėtų užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų nepilnamečiui sūnui.
1.8. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu Tarnyba prašo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus R. M. atžvilgiu, kadangi motina nepalaiko ryšio su vaiku, prie sūnaus išlaikymo ir auklėjimo neprisideda, nepriėmė konstruktyvių sprendimų, neatliko jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, o laikinas motinos valdžios ribojimas negali tęstis neribotą laiką.
2. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
4. Byla nagrinėjama atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant, apie posėdį informuoti tinkamai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e/b popierinio priedo l. 3, 4).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad paauglio motina su vaiku nebendrauja, jo nelanko. Pats paauglys, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, su motina gyventi ir bendrauti nenori, pati motina vaiku nesidomi, neišlaiko, todėl motinos kaltė tokiu atveju pasireiškia jos neveikimu ir vaiko nepriežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
Dėl motinos valdžios apribojimo.
6. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.
7. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
8. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
9. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
10.1. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L. M. sūnus (e/b t. 1, b. l. 9);
10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27819- 1157/2021 buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia sūnaus R. M. atžvilgiu ir iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas sūnui po 50 Eur/mėn. iki jo pilnametystės (e/b t. 1, b. l. 62-69);
10.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3443-1157/2022 nepilnamečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatiniu globėju skiriant ir gaunamų lėšų administratoriumi skiriant A. M. (įtrauktą trečiuoju asmeniu šioje byloje) (e/b t. 1, b. l. 70-73);
10.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4147-869/2024 buvo neterminuotai apribota tėvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžia sūnaus R. M. atžvilgiu (e/b t. 2, b. l. 9-12);
10.5. Ieškinyje nurodytas aplinkybes, išdėstytas šio sprendimo 1.1 – 1.7 punktuose, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai; 2025-09-18 Pasitarimo protokolas dėl atvejo valdybos proceso; (duomenys neskelbtini) centro pažyma; Pagalbos šeimai planai, gydymo įstaigos pateiktas išrašas iš vaiko medicininių dokumentų, Sodros duomenys, Administracinių nusižengimų registro išrašas; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie atsakovę (e/b t. 1, b. l. 10-90).
11. Aukščiau aptarti įrodymai sąlygoja išvadą, kad teismui laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo vaikus. Motinos pareigų atsakovė sūnaus atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Atsakovė nebendradarbiauja su specialistais, neišlaiko savo vaiko, jo neprižiūri ir neaugina, o tai rodo sąmoningą vengimą keisti gyvenimo būdą, prisiimti atsakomybę už vaiko priežiūrą, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimą. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė realios iniciatyvos susigrąžinti vaiką nesiima, savo neveikimu rodo abejingumą ir nusišalinimą nuo pareigos prieš vaiką, motinos valdžią perkelia kitam asmeniui – globėjui, kartu su visa pastarajam tenkančia atsakomybe už vaiko sveikatą, kasdienius poreikius, ugdymą, auklėjimą.
12. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovės elgesys sūnaus R. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas – vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaikus ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko auginimo.
13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnamečio vaiko motina nesiima iniciatyvos rūpintis savo vaiku, visapusiškai įgyvendinti motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, nesiima jokių veiksmų, siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, darytina išvada, kad artimiausiu metu situacija nepasikeis, todėl, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, spręstina, kad atsakovės atžvilgiu yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnaus R. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
14. Sprendimas dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
16. Atsakovei išaiškinama, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų procesinių klausimų.
17. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui CPK 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 4961 straipsnio 1–2 dalis).
18. Byloje nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3443-1157/2022 R. M. buvo nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirtas A. M., laikytina, kad šie klausimai išspręsti.
19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, sudaro 35,89 Eur, todėl ieškinį tenkinus, jos priteisiamos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,89 Eur teismo pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.