Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-09-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-13664-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
2YT-13664-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11078-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Civilinė byla Nr.2YT-13664-980/2017(Proceso Nr. 2-06-3-11078-2017-8)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, antstolei Santai Selezniovienei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolės S. Selezniovienės 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas Nr. S1b-38815 dėl skundo pateikimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo S. B. skundas dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas panaikinti antstolės S. Selezniovienės patvarkymą, dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

2017 m. rugsėjo 4 d. teisme gautas pareiškėjo atsiliepimas į antstolės patvarkymą Nr. S1b-38815, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pateiktame procesiniame dokumente pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog yra suimtas ir jokių pajamų iš darbinės veiklos negauna, o antstolė elgiasi neteisėtai ir atlieka 20 procentų išskaitas iš jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurias sudaro šeimos narių siunčiami pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/17/01938 pradėta pagal 2017 m. birželio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išduotą sprendimą Nr. SPR-23603 dėl 1418,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas S. B. yra sulaikytas ir šiuo metu yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2017 m. rugpjūčio 7 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriui (vykd. b. l. 32). Minėtu patvarkymu antstolė areštavo 1418,27 Eur skolos ir 318,28 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1736,55 Eur, pateksiančių ir esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui S. B. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolės Santos Selezniovienės depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 32). Minėtame patvarkyme antstolė nurodė, kad tuo atveju, jeigu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą yra gaunamas skolininkui S. B. priklausantis darbo užmokestis, iš darbo užmokesčio bei jam prilyginamų pajamų išieškojimas turi būti atliekamas, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos sumai. 2017 m. rugpjūčio 21 d. skolininkas S. B. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas, panaikinti piniginių lėšų areštą, taikoma jo sąskaitai, esančiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nurodydamas, kad antstolė nurašo visas lėšas patenkančias į pareiškėjo vardu atidarytą sąskaitą, nepaisant viršija ar ne 1 MMA, todėl pareiškėjui nelieka piniginių lėšų net būtiniausių daiktų įsigijimui. Antstolė minėto prašymo netenkino ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkas prašo panaikinti piniginių lėšų neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje areštą, pardavė nagrinėti teismui.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, ir neviršijančių 1 MMA areštą.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog iš jo nuskaitomos visos jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančios lėšos, tokiu būdu jam nelieka pinigų net būtiniausių prekių įkalinimo vietos parduotuvėje įsigyti. Tuo tarpu, 2017 m. rugsėjo 4 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose – atsiliepime skolininkas nurodo, kad antstolė gali daryti išskaitas iš nuteistųjų (suimtųjų) tik iš jų gaunamo darbo užmokesčio, tuo tarpu antstolė atlieka 20 procentų išskaitas iš S. B. šeimos narių atsiunčiamų pajamų. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas faktines aplinkybes nurodo skirtingai, iš pradžių nurodydamas, jog nuo jo sąskaitos nurašomos visos sąskaitoje esančios piniginės lėšos, kitame procesiniame dokumente nurodo, kad atliekami 20 procentų didžio atskaitymai.

Antstolė Santa Selezniovienė Šiaulių tardymo izoliatoriui pateiktame 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t.y. ir davinių dalies, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Darytina išvada, kad antstolė pasisakydama dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdydama išieškojimą antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

S. B. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 00184/17/01938 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė