- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-737-569/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- UAB „Arisanda“
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Arisanda“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-201-339/2015 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei UAB „Arisanda“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2014-12-02 sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-21086/2014; priteisti nesumokėtą 226,99 Eur darbo užmokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn.; priteisti po 29,59 Eur darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2014-09-09 iki visiško atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Arisanda“ dirbo apie 14 metų, už darbą visada būdavo atsiskaityta, ginčų nekilo. 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje buvo komandiruotėje Maskvoje, po kurios atsakovas su juo nevisiškai atsiskaitė. Dėl to 2014 m. rugpjūčio mėn. tarp jo ir UAB „Arisanda“ (duomenys neskelbtini) A. P. kilo konfliktas ir 2014-08-19 jis parašė prašymą atleisti iš darbo.Apie tai, kad yra atleistas 2014-09-09 už pravaikštas, jis sužinojo Darbo ginčų komisijoje. Atleidimo iš darbo fakto neginčija.Teigė, kad iš esmės Darbo ginčų komisijoje šalių ginčas nebuvo išspręstas. Atleidimo iš darbo dieną 2014-09-09 su juo turėjo būti visiškai atsiskaityta, tačiau nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-08-19. Jo kaltės dėl atsakovo neatsiskaitymo nėra. Atsakovas yra pradelsęs atsiskaityti, todėl turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2014-09-09 iki visiško atsiskaitymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Arisanda“ su ieškiniu nesutiko. Pripažįsta, kad, atleidžiant ieškovą iš darbo, jam nebuvo sumokėtas 226,99 Eur darbo užmokestis už darbą 2014 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieškovo įsiskolinimas atsakovui yra daug didesnis nei atsakovo ieškovui, todėl 226,99 Eur sumos ieškovui nesumokėjo, o įskaitė į ieškovui reiškiamus reikalavimus. Nurodė, kad nors ieškovui buvo paaiškinta, kad pagal įstatymą turi atidirbti 14 darbo dienų, tačiau jis to nevykdė ir į darbą nėjo, todėl 2014-09-09 suėjo 14 darbo dienų nuo 2014-08-20 ir tada ieškovas buvo atleistas, tačiau ne savo noru, o už pravaikštas. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas už pravaikštas, todėl turėjo pareikalauti darbdavio atsiskaityti. Tiesiogiai į atsakovą dėl atsiskaitymo ieškovas nesikreipė, įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdė, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką neturėtų būti priteistas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-21086/2014; iš atsakovės UAB „Arisanda“ priteisė A. G. neišmokėtą darbo užmokestį 226,99 Eur, vidutinį darbo užmokestį po 13,56 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-09-10 iki visiško atsiskaitymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; A. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo priėmė ir civilinę byla šioje dalyje nutraukė; iš atsakovės UAB „Arisanda“ priteisė A. G. 400 Eur išlaidas už advokato pagalbą; iš atsakovės priteisė valstybei 15 Eur žyminį mokestį.
Teismas sprendė, kad šalių ginčas iš esmės išspręstas nebuvo, todėl panaikino Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimą Nr. APS-113-21086/2014. Teismas konstatavo, kad ieškovas registruotu paštu siuntė atsakovui prašymą atsiskaityti, tačiau jis grįžo neįteiktas, nors ant voko ieškovas buvo nurodęs tą patį atsakovo adresą, kokį nurodo ir pats atsakovas. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją siekdamas gauti atsiskaitymą. Teismo vertinimu ieškovas aktyviais veiksmais reiškė savo interesus gauti atsiskaitymą. Šios aplinkybės liudija, jog atsakovas 2014-09-09 atleisdamas ieškovą iš darbo, žinojo apie ieškovo reikalavimą atsiskaityti, todėl su ieškovu turėjo atsiskaityti jo atleidimo dieną 2014-09-09. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas atleidimo iš darbo metu su ieškovu neatsiskaitė, byloje nustatyta ir neginčijama, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn. – 226,99 Eur. Teismas nustatė neatsiskaitymo laiku faktą, pažymėjo, kad duomenų apie ieškovo kaltę dėl neatsiskaitymo byloje nėra, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad, nors ieškovas prašo priteisti po 29,59 Eur darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2014-09-09 iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 46,81 Lt, todėl ieškinio dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteisė po 13,56 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-09-10 iki visiško atsiskaitymo dienos. Teismas vertino, kad ieškovo prašomos priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Arisanda“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis po 13,56 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-09-10 iki visiško atsiskaitymo dienos, priteista ieškovui iš atsakovės 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą, o atsakovės bylinėjimosi išlaidas nuspręsta nepriteisti, ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atsakovei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atmesti kaip visiškai nepagrįstą, proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažinti iš atsakovės ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir atsakovei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje bei pirmosios instancijos teisme metu; apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo panaikinti, sumažinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistą piniginę sumą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė, 2014-09-09 atleisdama iš darbo ieškovą, žinojo apie jo reikalavimą atsiskaityti. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovė su ieškovu privalėjo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 206 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba – visos darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškovuatleidimo iš darbo dieną, prieštarauja anksčiau savo išdėstytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Nurodo, kad atsakovei tik iš Darbo ginčų komisijos atsiųstų dokumentų tapo žinoma, jog ieškovas pateikė reikalavimą dėl neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo. Nurodo, kad yra darbuotojo kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė gavo darbuotojo reikalavimą atsiskaityti.
Teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, paskaičiuotą nuo viso vidutinio mėnesinio ieškovo darbo užmokesčio, bet ne nuo neišmokėtos jo dalies – 226,99 Eur (neatskaičius mokesčių). Apeliantas prašo, apeliacinės instancijos teismui nusprendus tenkinti šį ieškovo reikalavimą, minėtą reikalavimą tenkinti ne nuo visos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumos, bet nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio dalies.
Teismo išvados, kad ieškinys tenkintinas iš dalies tik dėl to, kad atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikė neteisingus duomenis apie ieškovo vidutinį dienos darbo užmokestį, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo nepriteistinos yra neteisingos ir nepagrįstos. Ieškovas prašė teismo vidutinį darbo užmokestį priteisti už visas kalendorines dienas, o teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką tik už darbo dienas. Ieškinys iš dalies buvo patenkintas todėl, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą reikalavimą. Atkreipia apeliacinės teismo dėmesį, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. paskutiniame teismo posėdyje, ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas, atsisakydamas nuo reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, iš esmės sumažino savo reikalavimų apimtį ir tokiu būdu jo pareikštas ieškinys nebegalėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovės naudai priteisimo.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas darbo bylos Nr. APS-113-21086/2014 nagrinėjimo metu, tačiau teismas dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų nepasisakė ir šio klausimo neišsprendė.
Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, tačiau priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 226,99 Eur piniginės sumos priteisimo, o priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro net 400 Eur sumą.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Tai, kad darbuotojas darbo ginčų komisijoje reikalavo savo apties paskaičiavimu didesnės sumos, kurios rašytiniais įrodymais negalėjo įrodyti, nereiškia, kad darbdavys netenka pareigos laiku su darbuotoju atsiskaityti pagal savo paskaičiavimus. Atleidimas iš darbo ir atleidimo iš darbo tinkamas įforminimas yra atsakovo – darbdavio pareiga. Darbdavys privalėjo vizuoti darbuotojo prašymą atleisti iš darbo, aiškiai nurodydamas, kada su darbuotoju bus atsiskaityta, tačiau darbdavys net du kartus darbuotojus išvarė iš įmonės teritorijos. Dėl to, darbuotojai suprato, kad yra atleisti iš darbo, tik įsidarbindami kitoje darbovietėje, darbuotojai sužinojo, kad jie nėra atleisti iš darbo. Ieškovas aktyviais veiksmais reiškė savo interesus gauti atsiskaitymą, o atsakovė dar iki 2014-09-09 atleidžiant ieškovą žinojo apie ieškovo reikalavimą atsiskaityti. Atsakovė piktnaudžiavo atsiskaitymo su darbuotoju pareiga, todėl jam taikytinos DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos teisinio poveikio priemonės. Byloje nėra įrodymų, kad su ieškovu nebuvo laiku atsiskaityta dėl jo kaltės. Teismas pasisakė dėl šalių procesinio elgesio, nurodydamas, kad tik dėl paties atsakovo elgesio pateikiant dokumentus ieškovas buvo priverstas keisti reikalavimus. Todėl atitinkamai teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2004-03-04 iki 2014-09-09 dirbo UAB „Arisanda“ (duomenys neskelbtini). UAB „Arisanda“ direktoriaus 2014-09-09 įsakymu Nr. K-55 ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Šalys neginčija tos aplinkybės, kad realiai ieškovas įmonėje nebedirbo nuo 2014-08-20, nes tą dieną pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo savo noru ir į darbą nebėjo. Atsakovė UAB „Arisanda“ 2014-08-20 ieškovui neatvykus į darbą, pradėjo fiksuoti darbuotojo – ieškovo pravaikštas ir, suėjus 14 darbo dienų terminui nuo prašymo atleisti iš darbo pateikimo dienos, įformino ieškovo atleidimą DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Ieškovas 2014-11-14 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Arisanda“ 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą, kurią sudaro jo darbo užmokestis už 2014 m. rugpjūčio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas per 2013 ir 2014 metus, neišmokėta likusio darbo užmokesčio dalis už darbą komandiruotės metu Maskvoje, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki bus įvykdytas atsiskaitymas. Darbo ginčų komisijoje nagrinėta darbo byla 2014-02-02 sprendimu buvo nutraukta, ieškovui atsiėmus savo reikalavimus.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką
Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovė su ieškovu privalėjo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Pažymi, kad pagal DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba – visos darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) (DK 141 straipsnio 2 dalis). DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bendrosios atsiskaitymo taisyklės išimtis – tais atvejais, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su darbuotoju – ieškovu A. G. - nutraukta 2014-09-09 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – ieškovui nuo 2014-08-20 neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties – dėl pravaikštos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju taikomos DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir todėl sutiktina su apeliante, kad ieškovas turėjo pareikalauti darbdavio su juo atsiskaityti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovas atsakovei pateikė tiesioginį reikalavimą atsiskaityti su juo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog apie pareikalavimo atsiskaityti faktą liudija šios aplinkybės, t. y. kad 2014-09-08 su atsakove telefonu susisiekė Darbo ginčų komisijos darbuotojas, kuris teiravosi dėl kokių priežasčių ieškovas nėra atleidžiamas iš darbo, kodėl su juo neatsiskaitoma; kad ieškovas registruotu paštu siuntė atsakovui prašymą atsiskaityti, tačiau jis grįžo neįteiktas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios aplinkybės nėra vertinamos tiesioginiu ieškovo reikalavimu su juo atsiskaityti. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Arisanda“ direktorius, atleisdamas ieškovą, žinojo apie įstatymo nustatytus reikalavimus su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovei – darbdaviui - tokia pareiga kyla tik tuomet, kai yra pareiškiamas darbuotojo reikalavimas atsiskaityti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei tik 2014-11-19 tapo žinoma, jog ieškovas Darbo ginčų komisijai pateikė reikalavimą dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš atsakovės, tačiau ieškovas šių reikalavimų Darbo ginčų komisijoje nagrinėjamoje byloje atsisakė, todėl ši data negali būti laikoma ieškovo reikalavimu atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo išreikštu reikalavimu atsiskaityti dėl jam priklausančios darbo užmokesčio sumos yra ieškinio pareiškimas Telšių rajono apylinkės teismui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui buvo nesumokėtas darbo užmokestis už 2014 m. rugpjūčio mėn. – 226,99 Eur (neatskaičius mokesčių). Su neišmokėta darbo užmokesčio suma – 226,99 Eur atsakovė sutiko. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 226,99 Eur darbo užmokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn.
Apeliantė teigia, kad priteista piniginė suma – 226,99 Eur - yra mažesnė už ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, turėjo nustatyti, kad mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti.
Darbuotojo teisė įstatyme ar susitarime su darbdaviu nustatytu laiku gauti visišką finansinį atsiskaitymą atleidimo iš darbo atveju, užtikrinama inter alia DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šias Darbo kodekso nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad su ieškovu laiku nebuvo atsiskaityta ir kad neatsiskaityta ne dėl ieškovo kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdaviui – atsakovei - turi būti taikoma sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui paskaičiavo ir priteisė vidutinį darbo užmokestį – po 13,56 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-09-10 iki visiško atsiskaitymo dienos.
DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju laiku neišmokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei ieškovo visas vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką visą vidutinį darbo užmokestį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Todėl vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo ieškovo viso vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, o nuo 226,99 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kas sudaro 10,80 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną. Konstatavus darbdavio pareigą atsiskaityti su darbuotoju sekančią dieną nuo tada, kai darbdaviui tapo žinoma apie darbuotojo pareikalavimą, nagrinėjamu atveju – nuo 2015 m. sausio 14 d. (kai buvo išsiųstas ieškovo ieškinys atsakovei), pripažintina, kad pareigos pažeidimas prasideda sekančią dieną – 2015-01-15. Ši suma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sudarytų –1360,80 Eur. Darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką, tačiau taikant Kasacinio teismo praktiką, būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti sumos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, dydžius, į tai, kad ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams. Konstatuotina, kad vidutinio neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovės priteistina 680,40 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką. Likusi šio ieškovo reikalavimo dalis atmestina.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas pirmojoje instancijoje prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė priteisti 110 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje ir 108,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas darbo bylos Nr. APS-113-21086/2014 nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteisia 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo priteisia 55 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovas atsisakė savo reikalavimų darbo byloje Nr. APS-113-21086/2014, atsakovei taip pat priteistina 108,61 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų darbo byloje Nr. APS-113-21086/2014. Viso iš ieškovo atsakovei priteistina 163,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl jos šalims įskaitytinos ir iš UAB „Arisanda“ priteistina ieškovui A. G. 36,39 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas –15 Eur žyminį mokestį ir 125 Eur advokato pagalbai. Ieškovas nurodė, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, o ieškovui iš atsakovės priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl jos įskaitytinos ir iš ieškovo A. G. atsakovei UAB „Arisanda“ 20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-21086/2014.
Iš atsakovės UAB „Arisanda“ priteisti ieškovui A. G. neišmokėtą darbo užmokestį 226,99 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 99 ct), 680,40 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų 40 centų) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
A. G. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo priimti ir civilinę byla šioje dalyje nutraukti.
Iš UAB „Arisanda“ priteisti A. G. 36,39 Eur (trisdešimt šešis eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Iš UAB „Arisanda“ priteisti valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo skubiai vykdyti.“
Iš A. G. priteisti UAB „Arisanda“ 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.