Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos už veikas, padarytas idealia sutaptimi (22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalie bei 187 straipsnio 1 dalis), paskirtas bausmes bendrinant apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir likusios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. laikomas nuteistu 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia pagal šį nuosprendį skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-02-28 04.00 val. iki 2017-02-28 16.05 val. (viena diena).

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2017-02-27 19.30 val. iki 2017-02-28 06.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) namo, išlaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės duris, pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė kasos aparatą su stalčiumi (DP-55 Plus YP 10000080) – 420 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 420 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, A. L. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2017-02-28, apie 3.38 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą materialinę vertę turintį turtą, atėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lošimų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė įėjimo durų stiklą su konstrukcija, taip pateko į lošimo salono patalpas, po ko pribėgo prie kasos aparato bei bandė jį atidaryti, tačiau to padaryti jam nepavyko, o suveikus garsiniai signalizacijai, iš patalpų pasišalino, todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį materialinę vertę turintį turtą. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Be to, A. L. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017-02-28, apie 3.38 val., traukdamas į save, išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lošimų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų stiklą su konstrukcija – 736,89 euro vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 736,89 euro vertės turtą. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir papasakojo nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikaltimus padarė vienas, nėra bendrininkų grupės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nusikalto būdamas nepilnametis.

2.2. Nuteistasis teigia, kad nusikalto spontaniškai, negalvodamas apie pasekmes bei nežinodamas, jog reiks atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu jam yra 18 metų, pilnametis, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Pataisos namuose praleido jau ne mažai laiko, kadangi šiuo metu bausmę atlieka už ankstesnius nusikaltimus. Nurodo, kad nenori kalėjime praleisti jaunystės, apgalvojo savo elgesį ir padarė išvadas. Nori grįžti namo, padėti tėvams, įsidarbinti ir atlyginti padarytas žalas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nuteistasis A. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6.1. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. L. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.2. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

6.3. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. L. buvo nepilnametis, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).

6.4. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Taip pat BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

6.5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai nuosavybei iš savanaudiškų paskatų), kaltę (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika ir viena BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika baigtos, o kita BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios). Taip pat atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, nusikaltimo padarymo metu buvo tris kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas net šešis kartus. Taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimų nepaisymą. Įvertinęs šias nuteistąjį A. L. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvė atėmimo bausmės, byloje nėra.

6.6. Sprendžiant pirmosios instancijos teismo A. L. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jam buvo paskirtos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad A. L. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 1 metams. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, vėlgi nėra pagrindo. Juolab, kad teismas į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. A. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu, nuteistojo nuomone, turėtų būti jam skiriama švelnesnė bausmė, nelaikytinos nei išimtinėmis, nei rodančiomis mažesnį jo pavojingumą.

6.7. Taigi, įvertinus nuteistojo A. L. asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę (tiek už pavienes veikas, tiek ir subendrintą) vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. L. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. L. paskirtą bausmę ar jo teisinę padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad praeityje A. L. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. L. teisinę padėtį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.