Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nurodė, jog dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino grupiniai užsiėmimai drausmės grupėje nevykdomi, tačiau esant nuteistųjų prašymui, Marijampolės PN psichologės vykdo individualius užsiėmimus. Patikrinus Marijampolės PN esančią pareiškėjo bylą, prašymų, susijusių su galimybe įsidarbinti ar mokytis, kurie būtų adresuoti įstaigos administracijai, nėra. Pareiškėjas 2020 - 2021 metais į Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyrių priimtas nebuvo. Pareiškėjui esant drausmes grupėje, jam nebuvo užkirstas kelias įgyti profesijos ir mokytis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl poreikio išpažinti religiją, neteikė prašymo iškviesti dvasininką. Esant drausmės grupėje pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastims ryšys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN veiksmais.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Marijampolės PN specialistės 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 0040-ANR­ N-257-2020 pareiškėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 17 val. 10 min., atlikdamas bausmę Marijampolės PN, be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę, psichiką veikiančią medžiagą - tai yra jis buvo sulaikytas Marijampolės PN, adresu: Marijampolės m., Sporto g. 7, Marijampolės PN saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto, kadangi buvo kilęs įtarimas, jog nuteistasis galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir Marijampolės PN sveikatos priežiūros skyriuje jam buvo atliktas narkotikų testas vienkartiniu narkotinių medžiagų testu, naudojamu pataisos namuose. Atlikus tyrimą testu, tyrimo rezultatas buvo teigiamas metadonui (MTD) (b. l. 60–63). Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Marijampolės PN 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė (b. l. 64–68). Marijampolės PN pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 69–73, TIS Liteko duomenys).

Pareiškėjas jam kilusią neturtinę žalą sieja su tuo, jog Marijampolės PN, nesant įsiteisėjusiam 2020 m. gruodžio 7 d. Nutarimui, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, perkėlė pareiškėją į drausmės grupę, kurioje jis buvo nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d., bei nepagrįstai netaikė pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, - ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Europos T. R. Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo atstovui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad pareiškėjas Nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui. Apie tai pareiškėjas atsakovą informavo 2020 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu (b. l. 7). Be to, iš Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto matyti, kad būtent atsakovo atstovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. persiuntė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (b. l. 8). Tačiau iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog vadovaudamasis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais Marijampolės PN direktorius 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 7/07-899 pareiškėją perkėlė iš paprastosios grupės į drausmės grupę (b. l. 53).

BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. lapkričio 2 d. skundą, kuriame jis kėlė ginčą dėl jo perkėlimo į drausmės grupę, 2021 m. sausio 5 d. sprendime Nr. 2S-23 konstatavo, jog pareiškėjo perkėlimas į drausmės grupę grindžiamas tuo, kad už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskirta administracinė nuobauda (b. l. 74–76). Be to, Marijampolės PN 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 20/07-1255 pareiškėjas buvo informuotas, jog jis yra nubaustas administracine nuobauda už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą 2020 m. rugpjūčio 7 d. Minėtame rašte nurodyta, kad iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pareiškėjas yra neatlikęs nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą administracinės teisės pažeidimą, todėl lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo (b. l. 10).

Pažymėtina, jog pagal ANK 2 straipsnio 7 dalį asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusius administracinį nusižengimą. Taigi, nei 2020 m. rugsėjo 8 d., kuomet pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, nei 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai Marijampolės PN sprendė dėl galimybės taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą, Nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas negalėjo būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovo atstovas perkeldamas pareiškėją į drausmės grupę ir kaip lygtinio paleidimo netaikymo priežastį nurodydamas pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, nesielgė taip kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai nevykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, ko pasėkoje nutrūko socialiniai ryšiai su artimaisiais, teko išgyventi dvasinį skausmą ir kančią, diskomfortą, atsirado depresija ir kt.

Pažymėtina, jog pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. 14107-461 nurodyta, kad pareiškėjui pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas 2017 m. birželio 27 d. ir nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamumo rizika, 112 svertinių taškų. Peržiūrėjus turimus duomenis, nuteistojo asmens bylą, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nebuvo nustatyti iki šiol neįvertinti objektyvūs pokyčiai, kurie mažintų nuteistojo su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Todėl nuteistajam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. (b. l. 48). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog tuo atveju, jei pataisos įstaiga nebūtų pareiškėjo laikiusi padariusiu administracinį nusižengimą, pareiškėjui neabejotinai būtų taikytas lygintis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kadangi kaip matyti, iš paminėtos Marijampolės PN resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 12 d. pažymos, net ir esant panaikintam Nutarimui, egzistavo aplinkybės, kurios sąlygojo lygtinio paleidimo pareiškėjui netaikymą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos, siejamos su lygtinio paleidimo netaikymu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog esant drausmės grupėje jam buvo taikomi didesni apribojimai nei paprastojoje grupėje - pasivaikščioti leidžiama 1 valanda trumpiau, nebuvo galima turėti savo radijo imtuvo, televizoriaus, pareiškėjas nebuvo vedamas į sporto aikštyną, negalėjo žaisti sportinių žaidimų, nebuvo vykdomos jokios programos, užsiėmimai, atimta galimybė mokytis, nebuvo galimybės susitikti su dvasininku, atlikti religines apeigas, buvo labai apriboti pasimatymai, skambinti telefonu buvo galima tik du kartus per mėnesį, nebuvo galima gauti siuntinių, nebuvo galima turėti savo virdulio, buvo draudžiama pirktis maistą, gaiviuosius gėrimus, kavą, arbatą, vaistažoles, saldumynus. Pabrėžia, kad dėl minėtų apribojimų jis išgyveno begalinį dvasinį skausmą ir kančią, diskomfortą, atsirado depresija, buvo emociškai prislėgtas, sugniuždytas, palaužtas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 25 d. (b. l. 12), administracinė byla teisme buvo iškelta 2021 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 13). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.