Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, 87 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams;

2) 2019 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti visą bausmės laikotarpį; per 6 mėn. nuo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

3) 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, BK 182 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems (iš Probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2023 m. lapkričio 29 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2025 m. gruodžio 25 d., apie 0.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,08 promilės neblaivumas, savo šeimos nariui – sugyventinei K. B., vieną kartą dešine koja įspyrė į pilvo apačią, po ko vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į viršutinę lūpą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. P. parodė, kad viskas įvyko 2025 m. gruodžio 25 d., 00.10 val. (duomenys neskelbtini), tai yra K. butas. Grįžo namo, turėjo butelį „Jagermeister“, žiūrėjo filmą, išgėrė butelį, neužteko, atsidarė vyno. Išgėrus vyno, jam susisuko galvoje, su K. susipyko. Nuėjo į kambarį su vyno taure ir pradėjo planšetėje žaisti žaidimą girtas, ant lovos. Buvo tamsu kambary ir buvo taurė padėta ant staliuko. K. atėjo, norėjo šviesą įjungti, vyno taurę išpylė, sudaužė stiklinę. Ji prašė jo, kad padėtų jai susitvarkyti, jis ignoravo ją ir K. pradėjo pykti, prie jo lįsti, nieko blogo nedarydama. Jis su koja ją nuo lovos spyrė, atstūmė. Tada susinervino, pasakė, kad važiuoja namo, pradėjo daiktus rinktis į maišus. K. sakė, pasikalbėkime, jis nekreipė dėmesio, tiesiog daiktus pradėjo rinktis. K. pliaukštelėjo į veidą, toliau rinkosi daiktus ir pats pradėjo kviesti policiją. Skambino policijai, kad jie atvažiuotų jam padėti daiktus surinkti, kad viskas būtų greičiau. Jam atrodė, kad jam bus geriau. Skambino policijai, jie atvažiavo, priėjo prie K., nuėjo parodymus rinkti, kas nutiko, o jis toliau ėjo rinktis daiktus. Su policininku susiginčijo. Jį alkoholis taip veikia. Alkoholio nevartoja išvis, yra negeriantis, tik per šventes ir gimtadienius išgeria. Su policininku žodžiais apsimėtė ir pasakė, kad eina nusižudyti, neturėjo noro nusižudyti, tiesiog norėjo jo dėmesį patraukti. Pribėgo prie lango, kad policininką pagąsdinti. Policininkas iškvietė medikus ir jį išvežė į psichiatrinę ligoninę. Niekada nemaišo alkoholio, o čia buvo primaišymas. Visada, kai geria, dar blaivios galvos būna, o čia buvo galva nevaldoma. Buvo teistumas dėl plėšimo ir sukčiavimo, dėl smurto. Anksčiau pas merginą gyveno, dabar grįžo pas mamą gyventi. Negali artintis prie merginos. Gyvena kartu ir nori gyventi. Būna pas merginą. Kitą rytą, kai jį išvežė į psichiatrinę, jis išsiblaivė, atsiprašė vienas kito, kad buvo visiška nesąmonė, kad mergina pareiškimą atsiims, nenori problemų. Labai gailisi, nesinori tokių dalykų ir norisi gražiai gyventi be policijos, teismų. Būdamas blaivus supranta viską. Stengsis alkoholio nemaišyti. Per šventes vartos saikingiau. Agresyvus elgesys kyla pavartojus alkoholio ir dėl visų pykčių. Pradeda pyktis, stumteli, dar kažką padaro. Yra ramus, nesinori muštis specialiai, nėra agresyvus. Po psichiatrijos ligoninės jam davė siuntimą pas psichologą, psichiatrą, vaistus išrašė, turės vizitą pas psichiatrą dėl pykčio priepuolių, dėmesio sutrikimo, nes sunku susikoncentruoti į darbus. Tėvas jį visą vaikystę mušė, gėrė. Priepuoliai tokie užeina nuo vaikystės, nes tėvas smurtaujantis buvo. Mano, kad probacija vieniems metams yra ilgas laikotarpis, jis nori grįžti pas merginą gyventi. Nori vasarą keliauti, dirbti, su K. patėviu važiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2026 m. sausio 7 d. įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad įtariamojo teisės jam yra išaiškintos. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jis jam yra suprantamas ir aiškus. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse įstaigose nėra gydytas, 2025 m. gruodžio 25 d. jis ginčijosi su policijos pareigūnais, norėdamas pagąsdinti, pagrasino, kad iššoks pro langą, todėl policijos pareigūnai jam iškvietė medikus, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę. Ligoninėje gydytojam paaiškino, kad taip pasakė tik norėdamas pajuokauti ir pagąsdinti, gydytojai jį paleido. Supranta, kad taip elgtis nebuvo adekvatu, tačiau tą dieną buvo daug emocijų ir buvo stipriai išgėręs. K. B. yra jo buvusi mergina, su kuria buvo kartu apie 6 metus, kartu gyveno apie 2 metus, vedė bendrą ūkį. Jų santykiai buvo geri, konfliktų rimtų nebuvo. Niekuomet rimtai nekonfliktavo, nebuvo ir jokio fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Abu su K. B. labai retai kada vartoja alkoholį, galima sakyti iš vis nevartoja, tik per šventes, tokias kaip Kalėdos ar gimtadieniai. 2025 m. gruodžio 24 d. buvo išvykę pas K. B. tėvus, ten šventė Šv. Kūčias, išgėrė ten vieną stikliuką degtinės, K. B. pas savo tėvus alkoholio nevartojo. Po vakarienės grįžo namo, pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, apie kelintą valandą tiksliai, nepamena, tačiau buvo jau vėlus paros metas. Įsijungė televizorių ir nusprendė šiek tiek išgerti ir atsipalaiduoti. Išgėrė Jegermaister butelį 0,7l. talpos. Po ko atsidarė vyno butelį, gėrė jį. Abu jo nuomone buvo gerai apsvaigę, kadangi retai kada geria alkoholį, o tą vakarą išgėrė nemažai. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas, neprisimena, susiginčijo dėl buities. Konflikto metu abu išsakė vienas kitam negražių žodžių, po ko konfliktas tik įsiplieskė, pradėjo kalbėti apie skyrybas, tarp jų įvyko susistumdymas, abu vienas kitą stumdė. Pamena, kad kaip pranešime apie įtarimą nurodyta, spyrė K. B. į pilvo apačią, bei sudavė jai rankos delnu per veidą, galėjo pataikyti kaip pranešime apie įtarimą nurodyta, į viršutinę lūpą. Po ko konfliktas nerimo, jis, kadangi buvo išgėręs, konfliktavo toliau, apsimetė, kad jam ji neleidžia išsikraustyti, norėjo iškviesti policiją, kodėl tą norėjo padaryti, paaiškinti negali, kadangi buvo kaip minėjo išgėręs. Dėl šio įvykio labai gailisi, gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą K. B. Šiuo metu jie su K. B. kartu negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jis K. B. atsiprašė, ji jam atleido (t. 1., b. l. 74-77)

2025 m. gruodžio 25 d. K. B. protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 25 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, kartu su vaikinu V. P., kartu pavartojus alkoholio, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. dešine koja spyrė jai į pilvo apačią, bei iškarto po spyrio, dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės veido pusės viršutinę lūpą. Po smūgio pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. Prašo pradėti ikiteismini tyrimą. (t. 1., b. l. 3-8)

2025 m. gruodžio 25 d. liudytoja apklausta K. B. parodė, kad kartu su vaikinu V. P. gyvena jau apie 10 metų, Jau ir anksčiau tarp jų yra buvę žodinių konfliktų, kurie peraugdavo į fizinį smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipdavo, kadangi jai būdavo jo gaila. 2025 m. gruodžio 24 d., apie 18 val. buvo išvykę pas jos mamą I. B. Ten jie su V. leido laiką draugiškai, tarpusavyje nesipyko, alkoholinių gėrimų pas mamą nevartojo. Grįžę iš mamos apie 20 val., su V. nusprendė, kad švenčių proga reiktų išgerti ir atsipalaiduoti žiūrint filmą. Vartojo „Jagermaister“, tada tarp jų kilo konfliktas, dėl jai nežinomų priežasčių V. pradėjo ją kaltinti, kad jai yra kažkas negerai, jog ji yra psichiškai nesveika, į ką ji negalėjo nereaguoti, bei jam atsakė atgal į jo provokacijas. Matant, kad jis nesiruošia nusileisti, galiausiai ji jam nieko neatsakė, o V. nuėjo į jų kambarį. Ten atsigulęs pradėjo žaisti savo žaidimus per planšetę. Kad nebūtų sugadintas šventinis rytas, ji nusprendė nueiti pas jį į kambarį bei pasiūlyt susitaikyti. Priėjusi prie V., bandydama patekti į artimesnę jo zoną, netyčia kliudė jo vyno butelį, dėl kurio jis dar labiau įtūžo. Rėkdamas ir pravardžiuodamas ją tokiais žodžiais, kaip „dura tu (necenzūrinis žodis)“, pradėjo eiti link jos, bei dešine koja spyrė jai į pilvo apačią, po ko iš karto dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės pusės veido sritį. Ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10. Pareikalavus jai išeiti iš buto, jis pradėjo ją gąsdinti. Ji paskambino savo mamai, nes bijojo, kad V. gali jai dar kažką padaryti. Ji pradėjo kviesti policiją (t. 1., b. l. 44-47)

2026 m. sausio 9 d. papildomai liudytoja apklausta K. B. parodė, kad dėl įvykio įvykusio 2025 m. gruodžio 25 d., apie 00 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini), kuomet jos sugyventinis V. P. prieš ją smurtavo, o būtent sudavė per veidą ir spyrė į pilvą nustatyti sužalojimų į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pagal tyrėjų jai įteiktą užduotį ji nenuvyko. Nevyko, kadangi akivaizdžių sužalojimų tai yra kraujosruvų, mėlynių ar patinimų ant jos kūno nesimatė, todėl pagalvojo, kad ekspertai nieko nenustatys. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime ji nereikš, žala jai nepadaryta. V. P. po įvykio su ja susisiekė, jos atsiprašė, ji jam dėl jo atliktų veiksmų jos atžvilgiu atleido. Daugiau nieko papasakoti negali (t. 1., b. l. 49-51).

2025 m. gruodžio 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta K. B. Ant abiejų skruostų yra matomas paraudimas. Ant K. B. nosies yra matomas paraudimas. Virš lūpos kairiajame šone yra matomas paraudimas. Daugiau išorinių smurto žymių nematoma (t. 1., b. l. 27-32).

2025 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo D. B. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad V. P., jų akivaizdoje pradėjo agresyvėti, pildant toliau procesinius dokumentus, vaikinas paaiškino, jog daugiau nebenori gyventi ir nenori, toliau tęsti savo gyvenimo. Užšokęs ant lango palangės, jau buvo daugiau negu puse persisvėręs į kitą lango pusę ir sakė, kad šoks per langą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) aukšte. Reaguojant greitai į neadekvatų vaikino elgesį, vaikinui pasisukus veidu į lauko pusę, šis buvo pagautas už striukės, bei įmestas į kambario vidų, po ko buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai, vaikinui iškviesta GMP brigada. Medikams atvykus 2 val. 5 min., apžiūrint vaikiną, kuris visų akivaizdoje toliau teigė, jog nebenori gyventi ir paleistas ruošiasi pakelti prieš save ranką. Taip pat viso laukimo metu, V. P. grasino K. B., jog paleistas iš ligoninės grįš pas ją ir perpjaus jai gerklę (t. 1., b. l. 23)

2025 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pirmojo skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92446320749, skambu io prad ia_ 2025-12-25 00_24_43)“, kurio trukmė 2 min. 34 sek. BPC - bendrojo pagalbos centro darbuotoja; P - pranešėjas; M - moters balsas fone.

BPC - 112 klausau. Pasisveikina. P - norėčiau iškviesti policiją, nes su mergina negaliu išsiskirti ir išvažiuoti ramiai. M - tu gali išvažiuoti ramiai, važiuok! Važiuok! BPC - miestas? P - (duomenys neskelbtini). M - jis specialiai skambina, tipo negali išvažiuoti. BPC - gatvė? P - (duomenys neskelbtini). Pakartoja gatvės pavadinimą. M - išeik, jis specialiai jus kviečia, bet jis gali išeit, ik jis nenori. P - ji išprotėjus, kažkokia nesveika ir ramiai aš negaliu išeiti iš namų. BPC pasitikslina gatvę. Fone girdimas moters butas raginantis vyrą išeiti iš buto. BPC - jūs konfliktuojate ten su drauge? P - taip, jinai prisigėrė šiandien. Kalėdos jinai išgėrė, šiaip negerianti, bet ji prisigėrė ir dabar isterikuoja ir...(nesigirdi ką sako toliau. M - išeik iš mano namų. BPC - tai ji jūsų sugyventinė? P - mes nesusituokę, tiesiog draugė, aš pas ją gyvenu. Aš noriu išeiti, bet ji kelia isteriką. M - tu gali išeiti, eik! P - mušasi, laužo daiktus. M - išeik! va durys yra, išeik! Išeik, tu nenori išeit. (moteris verkia) BPC - bet jūs kartu gyvenat? P - taip, aš pas ją gyvenu. BPC - koks jos vardas pavardė? P - K. B. M - išeik! BPC - greitosios niekam nereikia? P - ne. M - išeik! jis mane daužė, jis nenori išeiti. P - policija padės man išeiti. M - tai išeik, kodėl tu neišeini? BPC - jūsų vardas pavardė? P - V. P.. M - išeik! išeik dabar! kam kvieti policiją, kad išeiti? BPC nurodo, kad informaciją perduos policijai. Garso įrašo pabaiga (t. 1., b. l. 53-56)

2026 m. sausio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas - policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-v1dgb.mp4“, kurio bendra trukmė yra 1 valanda 3 min 9 sek. Vaizdo įraše matoma, kai policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užeina į butą. Bute matomi trys asmenys - vyras (toliau V - vyras), moteris, sėdinti prie stalo (toliau M2 - moteris), jaunesnio amžiaus moteris, vilkinti rožinės spalvos kelnes (toliau - M). Policijos pareigūnas nurodo vyrui pasilikti miegamajame, apsirengti. Policijos pareigūnas grįžta į virtuvę. Moteris verkia.

P - ponia, žiūrėkit, kai jis jus pastūmė ar apkabino, ar jūs pajutot fizinį skausmą? M - tai aišku, kad pajutau. P - o momentinis buvo fizinis skausmas, ar iki šiol jaučiate? M - nejaučiu dabar, nejaučiu (moteris valosi ašaras). P - momentinis skausmas? M - momentinis, lūpą skauda dabar. P - tai skauda lūpą ar neskauda? M - skauda. P - kiek vertinat skausmą. Policijos pareigūnas paaiškina situaciją, kad jei ji juto fizinį skausmą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. M - nu neskauda. Moteris pakartoja, kelis kartus, kad jai neskauda ir nereikalinga greitoji pagalba. Policijos pareigūnas nurodo, kad bus supildytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Nurodo, kad vyras prisipažino, kad stipriai ją apkabino, todėl policijos pareigūnas ir klausia ar to veiksmo metu ji pajuto fizinį skausmą. P - tai pajutot fizinį skausmą, ar ne? M - jis daužė su kojom. P - su koja daužė jus? Moteris pritariančiai palinksi galva. P - tai jūs pajutot fizinį skausmą, teisingai? Moteris pritariančiai palinksi galva. P - tai ne momentinis buvo skausmas? Moteris papurto galvą. P - iki šiol jaučiat? M - ne, ne iki šiol nejaučiu. P - tai ponia, momentinis buvo skausmas? M - momentinis. Policijos pareigūnas paprašo asmens dokumento. P - policija pirmą kartą pas jus važiuoja? M - žinoma. Pareigūnas paprašo nurodyti moters, kur smūgiavo vyras. M - nu ką žinau, jis man į pilvą smūgiavo. Policijos pareigūnas paprašo patikslinti. M - nu įsivaizduokit, jei jums smūgiuoja į čia (rodo į pilvą), yra momentinis, nes jau nebeskauda? P - yra momentinis kur nebeskauda, arba yra besitęsiantis, kur iki dabar skauda. Dėl to ir klausiu. Nes akivaizdžių sužalojimų į veido sritį jis jums netrenkė niekur? Moteris uždega šviesą, pasižiūri į veidrodį. M - yra, trenkė į veidą, bet nėra, nėra, kad būtų. P - paaiškinkite kiek kartų įvyko tas konflikto metu smūgiavimas? Kiek smūgių jis jums sudavė. M - du smūgiai. Vienas į veidą, kitas į pilvą. P - iš kojos? M - iš kojos. Vienas iš kojos į pilvą. P - iš kurios kojos trenkė jums? M - nežinau, iš dešinės gal. P - iš dešinės kojos trenkė jums į pilvo sritį, taip? M - taip. P - tai po to su kuria ranka jums trenkė į veidą? M - aš nepastebėjau žinokit iš kurios. P - su delnu ar kumščiu? M - delnu. P - į kurią vietą? M - va čia (rodo į kairę veido pusę). Pareigūnas nurodo kolegei pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1., b. l. 54-58).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0711 kvito matyti, kad 2025 m. gruodžio 25 d. 0.51 val. V. P. nustatytas 1,08 promilės neblaivumas.

Iš 2025 m. gruodžio 17 d. patikros sertifikato matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKL-0711 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2026 m. birželio 15 d.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis, 2025 m. gruodžio 25 d., apie 0.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,08 promilės neblaivumas, savo šeimos nariui – sugyventinei K. B., vieną kartą dešine koja įspyrė į pilvo apačią, po ko vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į viršutinę lūpą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną su sugyventine (nukentėjusiąja) žiūrėjo filmą, išgėrė butelį likerio, po to vyno. Išgėrus vyno, susipyko su sugyventine. Nuėjo į kitą kambarį su vyno taure, taurė buvo padėta ant staliuko, sugyventinė vyno taurę išpylė, sudaužė stiklinę. Jiedu susipyko. Jis spyrė su koja sugyventinei. Besirinkdamas daiktus pliaukštelėjo sugyventinei į veidą. 2025 m. gruodžio 25 d. nukentėjusiosios protokole pareiškime nurodyta, kad konflikto metu kaltinamasis dešine koja spyrė jai į pilvo apačią bei iš karto po spyrio, dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės veido pusės viršutinę lūpą. Po smūgio pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. 2025 m. gruodžio 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios abiejų skruostų yra matomas paraudimas, ant nosies yra matomas paraudimas, virš lūpos kairiajame šone yra matomas paraudimas. Nukentėjusiosios apklausos protokolas, skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo ir pareigūnų, reagavusių į įvykį kūno kamerų vaizdo įrašų turinys taip pat patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją, kuri laikytina kaltinamojo šeimos nare, buvo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, sukėlę jai fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, V. P., būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, neabejotinai suprato, kad spirdamas koja kitam žmogui į pilvo sritį, kuri be kita ko, laikytina gyvybiškai svarbia kūno vieta, bei delnu smūgiuodamas į veidą – sukels tam žmogui fizinį skausmą ar net sutrikdys jo sveikatą.

Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, t.y. šeimos nariai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (fizinio skausmo sukėlimą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

V. P. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,08 promilių neblaivumas), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – V. P. šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas tris kartus. Trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta. Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė. Po nusikalstamos veikos padarymo, atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis nurodė, kad nebenori tęsti savo gyvenimo, užšoko ant palangės ir teigė iššoksiąs pro langą – kaltinamasis buvo perduotas Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, kaip nurodė V. P., po pokalbio su gydytojais, kurio metu paaiškino, kad taip pasakė norėdamas pajuokauti ir pagąsdinti, buvo paleistas.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, jog V. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su nukentėjusiąja susitaikė, nori gyventi kartu. Pati nukentėjusioji dalyvavo posėdyje, tačiau nors vadovaujantis BPK 273 straipsniu nebuvo apklausta, visgi baigiamosiose kalbose nepasisakė ir neprieštaravo šiems kaltinamojo parodymams. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia parinkdamas įpareigojimus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą ir atidėjus jos vykdymą. V. P. skirtina 60 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 9 mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba mokytis. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skirtina galutinė 40 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 9 mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba mokytis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. savo veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, konfliktą pasirinko spręsti naudodamas fizinę jėgą, teismas mano, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas ir vykdymas sustiprins V. P. gebėjimus savo emocijas reikšti bei problemas spręsti visuomenėje priimtinais būdais. Teismas įpareigoja kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nustato 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kiti klausimai.

V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vokas su kompaktine laikmena, esantis prie bylos tomo galinio viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti V. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.