Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas suėmimo terminas M. G., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą kėsinosi pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2021 m. kovo 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su V. R. ir V. M., nukentėjusiajam M. P. sėdint automobilyje, grasindamas jį sumušti, reikalavo pinigų ir banko kortelės, po to, laikydamas rankoje laidą, grasino žodžiais ,,pasmaugsiu“, taip pat, reikalaudamas pinigų, grasino sumušti ir nukentėjusįjį K. M. S., reikalaudamas pinigų tikrino nukentėjusiojo kelnių kišenes, tačiau pinigų nerado, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, reikalaudamas pinigų sudavė ranka nukentėjusiajam M. P. per veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji neturėjo pinigų bei, sužinojęs apie iškviestus policijos pareigūnus, pabėgo.

2. Be to, M. G. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą kėsinosi pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2021 m. balandžio 23 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,16 prom. girtumo), nukentėjusiajam V. R. sėdint automobilyje, reikalaudamas 800 Eur, vieną kartą koja spyrė jam į krūtinę bei tris kartus ranka sudavė į veidą, po to, važiuojant automobiliu į nukentėjusiojo gyvenamą vietą paimti pinigų, ne mažiau kaip 3 kartus batu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis pasislėpė namuose bei tuo metu buvo iškviesti policijos pareigūnai.

3. Be to, M. G. kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. balandžio 23 d., 21 val. 49 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,16 prom. girtumo), veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis V. R., liudytojai K. R., S. R., A. R. ir A. R., jiems matant atvirai pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam V. R. 500 Eur turtinę žalą.

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 25 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jo laikino sulaikymo (2021 m. balandžio 23 d.), kurios terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus.

6. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o kaltinamojo teisės nesuvaržytos labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymas ir proporcingumo principas.

9. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas įrodymų nevertina ir dėl kaltinamojo kaltės nesprendžia, nes šis klausimas išsprendžiamas pirmosios instancijos teisme nuosprendžiu, priimamu tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

10. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų, nurodytų kaltinamajame akte, visuma – iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūrų protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam taikyti kardomąją priemonę.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriamas tik esant įstatyme numatytų aplinkybių visetui – kada egzistuoja bent vienas iš BPK 122 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse numatytas pagrindas bei šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos, t. y. kada pagrįstai manoma, kad švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

12. Nagrinėjamu atveju M. G. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą bei pasikėsinęs padaryti du apysunkius nusikaltimus. Už šiuos nusikaltimus įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju suėmimas M. G. gali būti taikomas, jei tam yra įstatyme (BPK 122 straipsnio 2 - 4 dalyse) numatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta.

14. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgdamas kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apylinkės teismas tinkamai įvertino tai, kad M. G. gresia griežta bausmė, taip pat tai, jog jis, būdamas jauno amžiaus, jau yra teistas keturi kartus, yra nevedęs, nedirba, nesimoko. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės bėgs (slėpsis) nuo teismo ir nuosprendžio įvykdymo. Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad M. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina, kuri turi rimtų sveikatos problemų, padeda jai ūkyje, ieškosi darbo, yra charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma – M. G. anksčiau įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis, jo baustumų administracine tvarka skaičius, piktnaudžiavimas alkoholiu – neleidžia tvirtinti, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai, o kitos skunde nurodytos aplinkybės šiuo atveju niekaip nenusveria veiksnių, kurie leidžia pagrįstai manyti apie galimą kaltinamojo pasislėpimą. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“, M. G. atžvilgiu yra priimti dar trys nuosprendžiai, kuriais jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (šie nuosprendžiai skundo nagrinėjimo dieną dar nėra įsiteisėję, nes dėl jų gauti apeliaciniai skundai). Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, M. G. realiai gresia pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, o tokios bausmės kontekste, net ir turėdamas apeliaciniame skunde nurodytus socialinius ryšius, kaltinamasis gali bėgti nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo. Atsakydama į pateikto skundo argumentą, kad nėra jokių duomenų apie kaltinamojo bandymus išvengti atsakomybės, teisėjų kolegija pabrėžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad asmuo, būdamas laisvėje, gali slapstytis ir nėra būtina nustatyti, kad jis praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi aptartus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, t. y. jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, motyvuodamas esant šį suėmimo pagrindą, pagrįstai nurodė, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nėra visiškai aiškios, o vien tai, kad proceso dalyviai jau yra apklausti, neeliminuoja poveikio jiems darymo galimybės. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad tokios teismo išvados remiasi tik prielaidomis, nes M. G. davė išsamius parodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinamajam skirtas suėmimas, dar nėra pradėta nagrinėti (teismo posėdis 2021 m. liepos 29 d. neįvyko dėl vieno iš kaltinamųjų neatvykimo) ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad pats M. G. ir kiti jo bendrininkai kaltę pripažįsta tik iš dalies arba nepripažįsta, rodo, jog egzistuoja reali tikimybė, kad M. G. gali bandyti paveikti tiek kaltę pripažįstantį bendrininką, tiek nukentėjusiuosius, liudytojus ir tokiu būdu trukdyti procesui. Todėl darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

17. Minėta, kad M. G. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei pasikėsinęs padaryti du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taigi, jam inkriminuojami nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad iki suėmimo kaltinamasis oficialiai nedirbo, praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei – plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), sukčiavimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), taip pat smurtinio pobūdžio nusikaltimus, neįsiteisėjusiais nuosprendžiais taip pat nuteistas už vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis), nusikaltimus žmonių sveikatai, naujus nusikaltimus, kuriais kaltinamas šioje byloje, galimai padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Taigi, visi aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas, t. y. M. G., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

18. Nors skunde apygardos teismui kaltinamojo gynėjas nurodo, jog teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visų šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, charakterizuojančių M. G., visuma rodo, jog nėra pagrindo suėmimo keisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija su tokia išvada visiškai sutinka ir konstatuoja, kad, įvertinus kaltinamojo asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, mastą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, ankstesnius teistumus bei kitus duomenis, daroma išvada, jog jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Taigi, ši jam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati, M. G. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Esant nurodytoms aplinkybėms naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.