Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4959-803/2017 pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodų bendrijai ,,Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė ūkio ministerijos, M. N. ir antstoliui Vytautui Mitkui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-10-14 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė SB „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti 2015-03-04 turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0240/13/01417, kuriuo žemės sklypas parduotas atsakovui M. N.; 3) taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovo M. N. žemės sklypą, priteisiant jam iš valstybės 833,52 Eur; 4) taikyti restituciją – atsakovui M. N. priteisti iš atsakovės SB „Žaluma“ 11 585 Eur.Ieškinyje nurodoma, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes bendrijai buvo perduotas didesnis nei įstatyme nustatytas maksimaliai leistinas žemės sklypas (CK 1.80 str. 1 d.). Sandoris sudarytas nuslepiant svarbias aplinkybes, kad lengvatine tvarka įgytas ginčo žemės sklypas nebus naudojamas pagal paskirtį – bendrojo naudojimo statiniams statyti / rekreacijai, o faktiškai buvo siekiama jį perduoti suinteresuotiems asmenims ir tokiu būdu sumažinti sodų bendrijos įsipareigojimus (CK 1.91 str. 1 d.). Atsakovas M. N., kuriam bendrija perleido ginčo žemės sklypą, kaip ir pati bendrija laikytini nesąžiningais įgijėjais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-07-21 nutartimi ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Nurodė, kad ginčas vyksta dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį jis nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieškovės įvardijama 100 788 Eur ieškinio suma, pažymėjęs, kad ieškovė ieškinio sumą grindė masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine žemės sklypo verte, tačiau faktiškai šis sklypas pirmajam pirkėjui SB ,,Žaluma“ buvo parduotas už 833,52 Eur, o antrajam – M. N. už 11 585 Eur. Iš šių aplinkybių padarė išvadą, kad ginčo sandorių bendra vertė yra 12 418,52 Eur, kuri ir laikytina pareikšto ieškinio suma. Pagal šį kriterijų ginčas taip pat nėra teismingas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-07-21 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 9, 11 punktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį. Priešingai nei sprendė teismas, patenkinus ieškinį, valstybės turtinė padėtis pasikeistų proporcingai jai priteistam turtui, t. y. būtų priteista nuosavybė, kurios vidutinė rinkos vertė yra 100 788 Eur. Teismas nepagrįstai ignoravo šią aplinkybę ir sureikšmino pinigų sumas, kurias pagal ginčijamą sandorį bei aktą sumokėjo vienos kitoms bylos šalys. Neteisingai nutartyje nurodė ir tokią aplinkybę, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 8,5 arai, kai šis sklypas yra 85 arų ploto. Vilniaus apygardos teisme yra pareikšta ir daugiau analogiškų ieškinių, kuriuo visus teismas priėmė nagrinėti (civilinės bylos Nr. e2-4958-577/2017, Nr. e2-4956-781/2017, Nr. e2-4963-262/2017, Nr. e2-4961-392/2017, Nr. e2-4960-781/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė Vilniaus apygardos prokuratūra ieškinyje ginčija sandorį, sudarytą lengvatinėmis sąlygomis dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, taip pat turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl to paties žemės sklypo, prašydamas taikyti restituciją ir grąžinti valstybei ginčo žemės sklypą, o atsakovams už jį sumokėtas sumas. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma, kuri lemia ir bylos rūšinį teismingumą, nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio sumos apskaičiavimą susiejo vien su pinigine restitucijos išraiška (su sumomis, kurias turi grąžinti valstybė ir viena iš atsakovių kitam atsakovui), bet visiškai neatsižvelgė į ieškinio reikalavimą taikyti dvišalę restituciją ir natūra, įpareigojant atsakovus grąžinti valstybei ginčo objektu tapusį nekilnojamąjį daiktą, kurio rinkos vertė (skaičiuojant ją masinio vertinimo būdu) yra 100 788 Eur. Dėl šios priežasties teismas neteisingai išsprendė ir šio ginčo teismingumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009). Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas, o ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-391/2012). Nagrinėjamu atveju tiek iš su ieškiniu pateiktos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties turinio, tiek iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei SB ,,Žaluma“ perleisto ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra 100 788 Eur. Vadinasi, valstybe, perleisdama minėtą turtą lengvatinėmis sąlygomis, patyrė turtinius praradimus – neteko turto, kurį galėjo parduoti aukciono tvarka už atitinkamą ar artimą rinkos kainą kitiems pirkėjams. Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų šį reikalavimą, apeliantės turtinė padėtis pagerėtų būtent ginčo turto verte. Aplinkybė, kad ginčo turtas atsakovams buvo perleistas už žymiai mažesnę, nei rinkos kainą, nesuponuoja išvados, jog valstybė, atgavusi šį turtą, negaus tokio dydžio turtinės naudos, kuria yra įvertintas ginčo objektas.Akivaizdu, kad skaičiuojant ieškinio sumą būtent tokiu metodu, kuriuo ją šiuo konkrečiu atveju apskaičiavo pirmosios instancijos teismas, galėtų susiklostyti net ir tokia situacija, kuomet ginčas dėl neatlygintinai ir neteisėtai perleisto didelės vertės turto būtų nagrinėjamas apylinkės teisme, juolab kad per restitucijos institutą nebūtų pagrindo spręsti jokios už turtą sumokėtos pinigų sumos grąžinimo klausimo neteisėtai turtą neatlygintino sandorio pagrindu įgijusiam asmeniui, o toks ginčo nagrinėjimas nebūtų suderinamas su įstatymų leidėjo valia ir teismingumo taisyklėmis, nustatytomis CPK. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. Apeliantės paduotas ieškinys, kuriuo siekiama inicijuoti ginčą dėl didelės vertės turto, nagrinėtinas būtent Vilniaus apygardos teisme ir pagal CPK 27 straipsnio 1 punkto, atsižvelgiant į ieškinio sumą, ir pagal CPK 31 straipsnio, įtvirtinančio išimtinį teritorinį teismingumą, nuostatas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumo nustatymą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spęsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.