Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-08-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-13238-1098/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
e2YT-13238-1098/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Advokatai
Ingrida Ivanovienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant pareiškėjai J. L. ir jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovėms T. J. ir G. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, J. L., laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis buvo 160 rublių (1,60 Lt, 0,46 Eur) per mėnesį.

2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo, tačiau gavo atsakymą, jog senatvės pensijai gauti nepakanka turimo darbo stažo. Pareiškėjos tvirtinimu, ji nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. nepertraukiamai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke – kontroliere. Vilniaus socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrius atsisakyme skirti senatvės pensiją nurodė, kad socialiniame draudimo pažymėjimas, kuriame padarytas įrašas apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra dokumentas, kurio pagrindu įrodomi pensijų socialinio draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Pasak pareiškėjos, dokumentų, patvirtinančių darbą nurodytoje įmonėje, galimybės gauti nėra, nes įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota, o dokumentai nei į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, nei į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos archyvą saugojimui nebuvo perduoti. Anot pareiškėjos, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. buvo apie 160 rublių (maždaug 0,46 Eur). Nurodytas aplinkybes gali patvirtinti kartu su ja dirbę asmenys.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad galutinę poziciją pareikš teismo posėdžio metu išklausius liudytojų parodymus.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – nuostatų) 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Nuostatų 6.4 papunktyje socialinio draudimo pažymėjimas nėra įvardytas, kaip stažą įrodantis dokumentas. Pareiškėja su pareiškimu teismui pateikė socialinio draudimo pažymėjimą Nr. 1645601, kuriame yra įrašas, kad ji nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkės – kontrolierės pareigose. Minėtu įrašu negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą, nes šis įrašas yra padarytas socialinio draudimo pažymėjime, kuris nėra dokumentas, kuriuo įrodomi Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai (Nuostatų 6.4 papunktis). Patikrinus Vilniaus skyriaus archyve saugomus draudėjo (darbdavio) UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus pranešimus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1993 metų pranešime apie J. L. atleidimą iš darbo (2-SD) yra nurodyta atleidimo iš darbo data – 1993-11-30, apmokestinamo darbo užmokesčio suma - 160,00 Lt ir įmokų suma - 49,60 Lt. 1993 – 1994 metų pranešimuose apie mokėtas socialinio draudimo įmokas (3-SD) J. L. pavardės nėra, 1993 –1994 metų pranešimų apie socialinio draudimo pradžią (1-SD) ir 1994 metų socialinio draudimo pabaigą (2-SD) nerasta. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1995 m. balandžio 3 d. išregistruota. Šios bendrovės dokumentai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Archyvo skyriui saugoti neperduoti. Registre nėra duomenų apie pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinio draudimo pradžią, laikotarpius, kuriais buvo apdrausta, apmokestinamąjį darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokų sumą. Pažymėtina, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1993 metų pranešimu apie J. L. atleidimą iš darbo (2-SD), Vilniaus skyrius į pareiškėjos stažą įskaitė 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. laikotarpį. Nustatyti pareiškėjos priėmimo į darbą datą ir atitinkamai darbo laikotarpį (t. y. laikotarpį, per kurį už ją buvo (ar turėjo būti) mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos) nėra galimybės. Tais atvejais, kai asmuo negali aukščiau išvardintais dokumentais įrodyti stažo dėl to, kad visi įmonės dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, pirmiau minėti laikotarpiai gali būti nustatomi teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad iki 1991 m. dirbo kolūkyje, pagrindiniame ceche. Vėliau kolūkis buvo reorganizuotas į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo inspektorės – kontrolierės pareigose iki 1994 m., darbo užmokestis įmonėje buvo160,00 Lt.

7. Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. K. parodė, kad pažįsta pareiškėją, nuo 1991 m. buvo bendradarbės, kartu dirbo to pačio kolūkio ceche. Paaiškino, kad pareiškėja dirbo sandėlyje, o ji – prie staklių. Kadangi skyrėsi jų užimamos pareigos, tai ir darbo užmokestis joms buvo apskaičiuojamas ir mokamas skirtinga tvarka. Atsakant į teismo klausimus nurodė, kad apie įvykusią reorganizaciją jų (darbuotojų) niekas neinformavo ir informacijos neteikė. Susiklosčius tokiai situacijai darbuotojai sušaukė susirinkimą, kurio metu paaiškėjo, kad cechas nebepriklauso kolūkiui ir yra perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbovietėje vykstančių permainų ir nesutarimų, dokumentai nebuvo tvarkomi ir pildomi tinkamai. Socialiniuose draudimo pažymėjimuose darbovietės padaryti įrašai apie atleidimą iš darbo 1993 m. lapkričio 30 d. pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Liudytoja patvirtino, kad tiek ji, tiek pareiškėja įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. dirbo nepertraukiamai.

8. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovės, išklausiusios pareiškėjos ir liudytojos parodymus, nurodė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gaudavo 160 rub (1,60 Lt-0,46 Eur) vidutinį darbo atlyginimą, kadangi neišliko šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su darbo stažo nustatymu aktualiu laikotarpiu bei teise gauti senatvės pensiją.

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. L. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė neskirti J. L. senatvės pensijos nuo 2022 m. spalio 1 d., nes ji neatitinka Socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 ir 16 straipsnių reikalavimų, t. y. neturi minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo senatvės pensijai gauti. VSDFV Vilniaus skyrius neįskaitė į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. bei laikė, kad pareiškėjos J. L. stažas yra 14,5648 m (14 metų 6 mėnesiai 23 dienos), kai minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų. Tokią poziciją VSDFV Vilniaus skyrius grindžia argumentais, kad pareiškėjos socialinio draudimo pažymėjime esantis įrašas apie jos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtina jos darbo minėtoje įmonėje, nes pažymėjimas nėra dokumentas, kurio pagrindu įrodomi pensijų socialinio draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1995 m. balandžio 3 d. išregistruota. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus regioninis valstybės archyvas neturi duomenų apie pareiškėjos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1991-1993 m. ir gautą darbo užmokestį, kadangi Vilniaus regioniniam valstybės archyvui nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Minėti dokumentai nebuvo perduoti ir Vilniaus rajono savivaldybės archyvui, ką patvirtina byloje esantis 2023 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pranešimas.

13. Socialinio draudimo pensijų skyrimą ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994-12-31, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Šiame Nuostatų papunktyje socialinio draudimo pažymėjimas nėra įvardytas, kaip stažą įrodantis dokumentas. Darbo stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 papunktis). Duomenys į Registrą įrašomi teisės aktų nustatyta tvarka draudėjo (darbdavio) pateiktų duomenų pagrindu.

14. Pareiškėja pateikė teismui socialinio draudimo pažymėjimą Nr. 1645601 (kurio originalas buvo apžiūrėtas posėdžio metu), kuriame yra įrašas, kad ji nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkės kontrolierės pareigose. VSDFV Vilniaus skyriaus vertinimu, minėtu įrašu negali būti remiamasi apskaičiuojant pareiškėjos stažą, nes šis įrašas yra padarytas socialinio draudimo pažymėjime, kuris nėra dokumentas, kuriuo įrodomi Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai (Nuostatų 6.4 papunktis).

15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra išlikusių kitų pareiškėjos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinančių pažymų, dokumentų, patvirtinančių jos darbą minėtoje įmonėje atitinkamu aktualiu laikotarpiu. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad iki 1991 m. ji dirbo kolūkyje, kuris vėliau buvo reorganizuotas į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo inspektorės – kontrolierės pareigose iki 1994 m., darbo užmokestis įmonėje buvo 160,00 Lt. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklausta liudytoja S. K., kuri kartu su pareiškėja nuo 1991 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja itin išsamiai papasakojo apie tuo metu buvusią situaciją įmonėje, kai kolūkyje įvykus reorganizacijai darbuotojai apie tai nebuvo informuoti, o darbuotojų socialinio draudimo pažymėjimuose buvo padaryti darbovietės įrašai apie jų atleidimą iš darbo 1993 m. lapkričio 30 d., kurie vėliau buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti liudytojos duotais parodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo vertinimu, liudytojos parodymai yra nuoseklūs, paremti konkrečiais faktais ir duomenimis, esančiais jos socialinio draudimo pažymėjime. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėtas liudytojos S. K. socialinio draudimo pažymėjimas bei nustatyta, jog liudytojos pažymėjime yra identiškas, kaip ir pareiškėjos pažymėjime, esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1993 m. lapkričio 30 d. įrašas apie jos atleidimą bei 1994 m. vasario 1 d. įrašas apie 1993 m. lapkričio 30 d. įrašo negaliojimą (neteisėtumą). Nesant išlikusių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos darbą bei jos darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d., pareiškėja negali įgyti subjektinės teisės į darbo stažą nurodytu laikotarpiu bei atitinkamai teisės į senatvės pensiją, todėl pagrįstai pasinaudojo įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės neprieštaravo pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

16. Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus ir apklaustos liudytojos parodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepertraukiamai dirbo laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. ir jos vidutinis darbo užmokestis buvo 160 rub (1,60 Lt – 0,46 Eur). Šis juridinę reikšmę turintis faktas siejamas su pareiškėjos darbo stažo nustatymu aktualiu laikotarpiu bei jos teise gauti senatvės pensiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 2 d. iki 1994 m. vasario 1 d. nepertraukiamai dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo laikotarpiu jos vidutinis darbo užmokestis buvo 160 rub. (1,60 Lt – 0,46 Eur) per mėnesį.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – apskaičiuoti pareiškėjai priklausantį socialinio draudimo darbo stažą bei jai priklausančios socialinio draudimo senatvės pensijos dydį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė