- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2YT-215-1006/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., E. L., VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Vida Leonovienė
- Kategorijos
- 3.2.3Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjos R. L. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo sodų bendrijoje) pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. S., E. L., VĮ Registrų centro Utenos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Anykščių žemėtvarkos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. L. pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti VĮ Registrų centras 1993 m. birželio 3 d. Anykščių rajono notarų biuro notarės J. Viederienės patvirtintą 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 1993 m. birželio 3 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė J. Viederienė patvirtino 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjos sutuoktinis S. L. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą. Šios sutarties nei pareiškėja, nei pareiškėjos sutuoktinis neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pareiškėjos sutuoktinis ir toliau buvo sodininkų bendrijos nariu, mokėjo mokesčius, t.y. nario mokestį, žemėtvarkos tarnyba išdavė žemės sklypo planą, pats sandoris vyko žemėtvarkos skyriaus patalpose, o pareiškėjos ir jo sutuoktinio niekas neinformavo, jog yra būtina įregistruoti įsigytą nuosavybę viešajame registre. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojosi ir naudojasi iki šiol įsigytu turtu, moka mokesčius, dirba ir prižiūri įsigytą žemės sklypą. Be to, 1988 metais buvo išduotas leidimas šiame žemės sklype statyti sodo namelį, kuris buvo pastatytas ir įregistruotas 2011 metais. Iki šiol niekada niekur nekliuvo pirkimo – pardavimo sutartis ir niekas nereikalavo, jog ji turi būti užregistruota viešajame registre. 2015 metais mirė pareiškėjos sutuoktinis S. L. ir pareiškėja su sūnumi ir dukra kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo. Paveldėjimo byla buvo užvesta, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, jog nėra įteisinta nuosavybė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Notarė tikslu išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyrių, tačiau jai buvo paaiškinta, kad pareiškėjos sutuoktinio vardu nėra įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, o kol sutartis neįregistruota registre, ji yra negaliojanti ir nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis, nėra teisėti savininkai. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį, nes praleistas terminas ir patarė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Vida Leonovienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis neįregistravo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo, nes jų niekas apie tai neinformavo, o atsižvelgdami į tai, kad pats sandoris vyko žemėtvarkos skyriuje, manė, kad jį ir patys žemėtvarkos skyriaus atstovai įregistruos. Taip pat ant minėto žemės sklypo yra pastatytas ir pareiškėjos vyro vardu įregistruotas sodo namelis, kurį registruojant nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis, nebuvo informuoti, kad jie yra neįregistravę tinkamai žemės sklypo, ant kurio ir yra pastatytas sodo namelis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. S., E. L. ir VĮ Registrų centro Utenos filialas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Tačiau buvo gauti I. S. ir E. L. prašymai, kuriuose jie nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo bylą narinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Anykščių žemėtvarkos skyrius atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos pareiškimas būtų tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, jog 1992 m. balandžio 10 d. pareiškėjos vyras S. L. pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6, 32-33). 1993 m. birželio 3 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė J. Viederienė patvirtino 6.00 arų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjos sutuoktinis S. L. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (b.l. 9-10). Pareiškėjos sutuoktinis už įsigytą žemės sklypą sumokėjo 605 čekius (b.l. 29-31). Ši pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.l. 16-17). 1988 metais buvo išduotas leidimas minėtame žemės sklype statyti sodo namelį, kuris buvo pastatytas ir įregistruotas 2012 metais (b.l. 12-15). 2015 metais mirė pareiškėjos sutuoktinis S. L. ir pareiškėja su sūnumi ir dukra kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo (b.l. 7-8). Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau VĮ Registro centras Utenos filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į žemės sklypą, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, o įstatymai nenumato galimybės registruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą neįregistravus jo nekilnojamojo turto registre (b.l. 16-17).
Teismas pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnio 1 dalis numatė, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per vieną mėnesį nuo jos sudarymo. Šio sandorio registracija turi juridinę reikšmę, nes minėtos teisės normos numatė, kad sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnis numatė, kad visi žemės sandoriai turi būti registruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2002; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis praleido įstatymo nustatytą terminą 1993 m. birželio 3 d. Sutarčiai įregistruoti dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad pareiškėjos vyrui S. L. sandorio sudarymo metu nebuvo išaiškintos teisinės registracijos pasekmės, numatytos 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnyje. Be to, Sutartis turėjo būti įregistruota toje institucijoje, kuri pareiškėjos vyrui pardavė minėtą žemės sklypą, Sutartyje nenumatyta kuri sutarties šalis prisiima prievolę įregistruoti šią sutartį, todėl pareiškėja ir jos sutuoktinis pagrįstai laikė, kad ši Sutartis ir bus įregistruota ją sudarant. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra minėto žemės sklypo naudotojai, Sutartis yra pilnai įvykdyta, pareiškėjos vyras yra sumokėjęs pardavėjui pagal Sutartį įsigyto žemės sklypo kainą, pareiškėja faktiškai valdo nupirktą žemės sklypą, juo naudojasi nuo Sutarties sudarymo momento, moka mokesčius. Per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo niekas neginčijo pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisių į nupirktą žemės sklypą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartis nebuvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio įregistruota per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
Teismas, išklausęs pareiškėjos atstovės paaiškinimų, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėja terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį VĮ Registrų centre praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sutarties įregistravimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjai R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centro Utenos filiale 1993 m. birželio 3 d. Anykščių rajono notarų biuro notarės J. Viederienės patvirtintą 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.