- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- I-826-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 93–97), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 9 900 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad 2016-01-28 kameroje Nr. 399 netinkamai buvo atlikti tarakonų naikinimo darbai. Darbų atlikimo metu pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti, tačiau grįžus teko valyti cheminių medžiagų likučius, dėl ko visi kameroje buvę asmenys pasijuto blogai ir paprašius buvo perkelti į kitą kamerą. Pareiškėjas bijojo valgyti kameroje buvusį maistą, todėl teko jį išmesti, taip pat turėjo išsiskalbti visus drabužius. Atsakovės atstovas pareiškėjo drabužių be eilės neišskalbė. Į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K neatsakė, tiesiog persiuntė jį nagrinėti įmonei, atlikusiai tarakonų naikinimo darbus, kuri konstatavo, kad darbai atlikti tinkamai. Šias išvadas paneigia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad tarakonų naikinimo darbai buvo atlikti netinkamai. Dėl skundų rašymo, tiek prieš pareiškėją, tiek prieš kitus asmenis buvo imtasi represinių priemonių, jie buvo iškelti į teisės aktų reikalavimų neatitinkančią kamerą Nr. 404. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedamas Lukiškių TI-K raštas. Pareiškėjo nuomone, netinkamas tarakonų naikinimo darbų atlikimas gali būti prilygintas kankinimui pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., be to, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, pareiškėjas jautė įtampą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, iš jo buvo tyčiojamasi, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 20–23, 105) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 1,80 Eur išlaidas, kurias patyrė teikdamas teismui su ginču susijusią medžiagą.
Atsiliepime pažymėjo, kad licencijuoti įmonė UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2016-01-28 kameroje Nr. 399 atliko profilaktinius aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos) darbus Dezinsekcijai buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje įteisintas biocidininis produktas Tetracip Zapi, skirtas ropojančių ir skraidančių vabzdžių naikinimui gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 24-9256 patvirtintus sanitarinius reikalavimus, prieš atliekant dezinsekciją, nuteistieji apie informuojami pasirašytinai, turi iš patalpos išsinešti maistą, indus, asmens higienos priemones, išplauti grindis, nuvalyti dulkes, išjungti elektros prietaisus iš elektros tinklo. Vilniaus visuomenes sveikatos centras atliko patikrinimą dėl 2016-01-28 aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų ir nustatė tam tikrus trūkumus, kuriuos Lukiškių TI-K pašalino, t. y. paskyrė asmenį atsakingą už graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų organizavimą, pareikalavo atmintinės kaip turi būti paruoštos patalpos prieš vykdant šiuos darbus, parengė tvarką, kaip turi būti užtikrinama asmeninių daiktų ir maisto produktų apsauga, kaip apdorojami paviršiai po naikinimo darbų atlikimo. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo R. P. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lukiškių TI-K 2016-01-28 netinkamai atliktų dezinfekcijos darbų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016-01-28 kameroje Nr. 399 buvo atlikti tarakonų naikinimo darbai. Pareiškėjo teigimu, darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neužtikrinant pareiškėjo turimų maisto produktų, drabužių saugumo, kamera po darbų nebuvo išvalyta. Dėl netinkamai atliktų tarakonų naikinimo darbų pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, turėjo išmesti maisto produktus, išsiskalbti visus turimus drabužius, dėl cheminių medžiagų likučių blogai jautėsi.
Profilaktinę dezinfekciją, graužikų ir nariuotakojų, galinčių pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, stebėjimą ir naikinimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtintas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).
Pagal Tvarkos aprašo 5 p., 1 priede nurodytuose objektuose nariuotakojų ar (ir) graužikų stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys (toliau – už šių darbų organizavimą objekte atsakingas asmuo), o nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekcija deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys.
Tvarkos aprašo 8 p. nustatyta, kad apie planuojamus graužikų ir nariuotakojų naikinimo darbus, jų trukmę ir būtinas objekto paruošimo šiems darbams priemones licencijuotas asmuo informuoja už šių darbų organizavimą objekte atsakingą asmenį ir įteikia atmintinę, kurioje aprašytas objektų (patalpų) parengimas graužikų ir nariuotakojų naikinimui. Pagal Tvarkos aprašo 9 p., objektus graužikų ir nariuotakojų naikinimui pagal atmintinėje pateiktus reikalavimus paruošia atsakingi objekto asmenys.
Tvarkos aprašo 22 p. nustatyta, kad patalpos, atlikus nariuotakojų naikinimo darbus, turi būti vėdinamos ne trumpiau kaip 2 valandas, jeigu dezinsekcijos priemonės naudojimo instrukcijoje nenurodyta kitaip. Tvarkos aprašo II priede nustatyta, kad paslaugos gavėjas prieš atliekant nariuotakojų naikinimą turi: sudėti maistą į sandariai uždaromus šaldytuvus, indus, maišelius arba išnešti į kitas patalpas (1.2 p.); iš spintų ir spintelių, lentynų išimti daiktus ir atlaisvinti vietą po jomis (1.4 p.) ir kt. Pagal Tvarkos aprašo II priedą, po nariuotakojų naikinimo paslaugos gavėjas turi: patalpomis naudotis tik gerai jas išvėdinus (2.1 p.); visus apdorotus paviršius, kurie tiesiogiai liečiasi su maistu ir (ar) žmogaus oda, po dezinsekcijos ekspozicijos nuplauti šarminiais plovikliais (2.2 p.).
Nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad tarakonų naikinimo darbus ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K pagal 2015-12-30 sudarytą sutartį Nr. 575 atliko licencijuota įmonė UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Atlikęs operatyviąją sveikatos saugos kontrolę, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-02-26 patikrinimo aktuose Nr. 13(13.3)-PA253 ir Nr. 13(13.3)-PA254 konstatavo, kad 2016-01-28 nuo 12.00 iki 12.30 val. profilaktiniai aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos) darbai Lukiškių TI-K kameroje atlikti pažeidžiant Tvarkos aprašo 9 p., be to, Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, kaip buvo laikomasi 22 p., II priedo 1.2 p. ir 2.2 p. reikalavimų (b. l. 35–42).
Pažymėtina, kad atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui visus su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis. Kita vertus, kaip ir Visuomenės sveikatos centrui teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2016-01-28 nuo 12.00 iki 12.30 val. kameroje Nr. 399 atliekant profilaktinius aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos) darbus buvo laikomasi Tvarkos aprašo 22 p., II priedo 1.2 ir 1.4 p. bei II priedo 2.1 ir 2.2 p. reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K neapsaugojo jo turimų maisto produktų, drabužių, neišvalė kameroje esančių objektų paviršių, neišvėdino kameros. Atsižvelgdamas į tai, kad teismui nėra pareikti šiuos pareiškėjo argumentus paneigiantys duomenys, teismas konstatuoja, kad nariuotakojų naikinimo darbai 2016-01-28 atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas galėjo sąlygoti neigiamus padarinius pareiškėjui.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog nariuotakojų naikinimo darbai buvo atlikti naudojant žmogaus sveikatai kenksmingas chemines medžiagas, yra nepagrįsti. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus nustatė, kad dezinsekcijai buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje įteisintas biocidininis produktas Tetracip Zapi, skirtas ropojančių ir skraidančių vabzdžių naikinimui gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose.
Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus dėl sąmoningo baudimo, siekiant sustabdyti pareiškėją nuo skundų rašymo. Pats pareiškėjas patvirtino, kad po 2016-01-28 kameroje Nr. 399 atliktų nariuotakojų naikinimo darbų, visi joje buvę asmenys blogai pasijuto, todėl pačių prašymu buvo perkelti į kitą kamerą. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K turėjo užtikrinti nuteistųjų teises į saugias kalinimo sąlygas, todėl teisėtai perkėlė į kitą kamerą. Teismas taip pat pažymi, kad Lukiškių TI-K privalėjo laikytis teisės aktuose nustatytų izoliavimo reikalavimų. Be to, visuotinai žinoma, kad įstaiga yra perpildyta, todėl dėl laisvų kamerų stygiaus, asmenys galėjo būti perkelti į prastesnės būklės kamerą, tačiau tai negali būti pripažįstama kaip sąmoningas baudimas. Be kita ko, į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-05-03 raštas (b. l. 85–86) patvirtina, kad triukšmo lygis ir dulkių koncentracija kameroje Nr. 404 ir 399, neviršijo teisės aktuose nustatytų ribinių verčių.
Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Pateiktame skunde pareiškėjas patvirtino, kad dėl netinkamai atliktų nariuotakojų naikinimo darbų jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir pan. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi pareiškėjo fizinė sveikatos būklė ar būtų patyręs tokių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad nariuotakojų naikinimo darbai kameroje būtų atlikti netinkamai sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti pareiškėjo orumą.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K neįrodė, kad atliekant nariuotakojų naikinimo darbus kameroje Nr. 399 buvo laikytasi Tvarkos aprašo 22 p., II priedo 1.2 ir 1.4 p. bei II priedo 2.1 ir 2.2 p. reikalavimų, įvertinęs, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklei, konstatuoja, kad R. P. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 75 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 75 Eur sumą laiko kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 4 d., kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 1,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdamas teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas.
Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Atsiliepimai į pareiškėjo skundą bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 75 (septyniasdešimt penkių) eurų neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.