- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-26
- Bylos Nr.
- e2-25523-1094/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09115-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- užsienio bendrovei Ryanair DAC
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Ryanair DAC dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 2400 Eur kompensaciją, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1627 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro 54 Eur žyminis mokestis ir 1573 Eur teisinių paslaugų išlaidos.
2. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatų taikymo dėl atidėto (pavėluoto) 2024 m. rugsėjo 29 d. skrydžio Kaunas (KUN) – Rodas (RHO) Nr. FR2422 ir 2024 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis keleiviai R. V., L. V., G. V., J. T., E. T., R. V. perleido reikalavimo teises į atsakovę ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė užsienio bendrovė Ryanair DAC pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai iš atsakovės 2400 Eur kompensaciją, tačiau atsakovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėjamoje byloje ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Ieškovė iniciavo tris vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2024 m. rugsėjo 29 d. atsakovės skrydžio FR2422 Kaunas (KUN) – Rodas (RHO). Reikšdama pirmąjį ieškinį atsakovei dėl sutrikdyto skrydžio FR2422, ieškovė žinojo, kad yra dar aštuonių keleivių iš to paties skrydžio FR2422 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant, atsakovę, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas, nes žino, kad daugumoje atvejų keleiviai nesiryš ginti savo teisių teisme ir juo labiau naudojantis advokato paslaugomis. Tiek atsakovei, tiek kitoms avialinijoms yra nenaudinga ieškovės ir kitų panašią veiklą vykdančių įmonių veikla, nes jos informuoja keleivius apie galimybes gauti kompensacijas ir padeda jas gauti. 2018 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4627-603/2018 atsisakė nagrinėti ieškovės grupės ieškinį prieš UAB Small Planet Airlines dėl kompensacijų išmokėjimo keleiviams už vėlavusius skrydžius pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, jog individualių ieškinių nagrinėjimas būtų tikslingesnis nei grupės ieškinio nagrinėjimas. Šiuo atveju procesinis bendrininkavimas bylose nėra privalomas, todėl ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje. Ieškovė nurodo, kad pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais, kurie pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove, ji kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą teisme dėl kompensacijos priteisimo Reglamento Nr. 261/2004 pagrindu. Keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę, pretenzijos atsakovei taip pat siunčiamos atskiros ir skirtingu metu, bylų medžiaga ieškovės atstovui (teisininkams) perduodama taip pat skirtingu metu, atitinkamai, ieškovė neturi pareigos reikšti reikalavimus viename ieškinyje, priešingai, nei atsakovė, kuri turi pareigą sumokėti ieškovei kompensacijas dar ikiteisminėje stadijoje, kuomet ieškovė kreipiasi su pretenzijomis į atsakovę be teismo. Kadangi atsakovė kompensacijų ieškovei nesumoka, ieškovė yra privesta kreiptis į teismą apginti savo pažeistas teises. Atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu ji dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų jai kompensacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė sutinka dėl kompensacijos t. y. 2400 Eur pagal Reglamentą Nr. 261/2004 sumokėjimo ieškovei, kas reiškia, jog pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas buvo teisėtas ir pagrįstas, o tai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmusias priežastis, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindinis principas, kurio laikomasi Lietuvos teismų praktikoje, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga kyla tai šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujasi taisykle „pralaimėjęs moka“. Tai reiškia, kad pralaimėjusi šalis turi pareigą atlyginti laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovė sutinka su kompensacijos sumokėjimu, iš atsakovės ieškovės naudai turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Pažymėtina, jog teisės aiškinimo klausimų tapatiškumas savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniams paruošti. Kaip nurodoma apeliacinio teismo praktikoje, net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko ir tai turi būti įvertinama priimant sprendimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal „horizontaliojo“ precedento doktriną, siekiant lygiateisiškumo principo įgyvendinimo bei užtikrinimo, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose, kuriose egzistuoja analogiškos faktinės aplinkybės. Ieškovė pažymi, kad teismai tokio tipo bylose ieškovei priteisė visą išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, sumą. Šiuo požiūriu reikšminga aplinkybė, kad abi ginčo šalys yra verslo įmonės, atsakovė yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija. Byloje ginčijamų bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio (pagal pareigas) mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriuo palaiko atsiliepimo argumentus. Nurodo, nagrinėjamu atveju, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos trys vienarūšės civilinės bylos buvo inicijuotos tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei. Šiose civilinėse bylose nėra ir negali būti jokio procesinio bendrininkavimo ir tik nuo vienos ieškovės priklausė, kaip ji įgyvendins dispozityvumo principą ir teisę kreiptis į teismą. Atsakovei Infolex portale nepavyko rasti ieškovės minimos 2018 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4627-603/2018, tad atsakovė neturi objektyvios galimybės pasisakyti dėl šios bylos reikšmės nagrinėjamam ginčui. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė pati nurodo, jog minėtoje byloje teismas pasisakė dėl individualių ir grupės ieškinio nagrinėjimo, t. y. iš esmės skiriasi minėtos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės: nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė tris vienarūšius ieškinius atsakovei dėl to paties skrydžio FR2422, bylos buvo inicijuotos vienos ieškovės ir vienai atsakovei, šiuo atveju nėra jokios grupės. Teiginys, kad atskiri ieškiniai reiškiami dėl to, jog reikalavimai „susiję su tarpusavyje nesusijusiais keleiviais“, yra teisiškai nereikšmingas. Ieškinius atsakovei reiškia ne skirtingi, kaip ieškovė nurodo, „niekaip nesusiję“ keleiviai, tačiau viena ir ta pati ieškovė – bendrovė, iš keleivių perėmusi reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Ieškovė dublike motyvuodama atskirų bylų dėl tos pačios atsakovės skrydžio iniciavimą teismuose klaidina teismą teigdama, neva keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę, pretenzijos atsakovei siunčiamos skirtingu metu. Iš atsakovės 2025 m. birželio 30 d. atsiliepime į ieškinį pateiktos lentelės matyti, kad visi keleiviai kreipėsi į ieškovę, t. y. savo reikalavimo teises ieškovei perleido, 2024 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d. (minėtina, kad ieškovės pretenzijos atitinkamai taip pat buvo išsiųstos 2024 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d.). Todėl yra akivaizdu, kad reikšdama pirmąjį ieškinį atsakovei dėl sutrikdyto skrydžio FR2422 (ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-16750-1176/2025 pareikštas 2025 m. kovo 27 d.), ieškovė žinojo, kad yra perimti reikalavimai dėl to paties skrydžio FR2422 iš 10 keleivių ir neabejotinai ji turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdama vieną ieškinį. Ieškovės išlaidos susidarė išskirtinai dėl jos pačios pasirinkto neekonomiško teisių gynimo būdo: jei ji vietoje trijų civilinių bylų būtų inicijavusi vieną, jai atitinkamai būtų reikėję rengti tik vieną ieškinį, atitinkamai dalyvauti tik vienos bylos nagrinėjime. Ieškovė dublike įrodinėdama patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą taip pat teigia, kad ieškinių parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, kadangi „Ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą visus ieškinių priedus, versti reikėjo: kelionės bilietą, atsakovei siųstą pretenziją, įrodymą dėl skrydžio sutrikdymo“, tačiau pažymėtina, kad ieškinių priedai – pretenzijos taip pat yra standartizuoto turinio (ieškovei reikėjo atitinkamai pakeisti tik keleivių duomenis, o ne naujai versti visą pretenzijos tekstą), o visose trijose atsakovės nurodytose bylose ieškovės pateiktas įrodymas dėl skrydžio sutrikdymo yra vienas ir tas pats dokumentas, kurį, akivaizdu, ieškovės atstovui taip pat reikėjo versti vieną kartą (o ne tris kartus kiekvienos atskiros bylos atveju). Todėl ieškovės nurodomos papildomos laiko sąnaudos, susijusios su ieškinio priedų vertimais kiekvienai atskirai bylai yra nepagrįstos.
6. 2025 m. rugsėjo 25 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsikertama į atsakovės triplike išdėstytus argumentus, iš esmės atkartojant dublike išdėstytus argumentus. Ieškovė akcentuoja, atsakovės kaltę dėl proceso ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra jokio pagrindo taikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 4 dalyje, t. y. įvertinus bylos proceso eigą nebuvo ir nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovės procesinis elgesys būtų nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl kompensacijos priteisimo
7. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
8. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu sumokėti 2400 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004), teismas dėl šios dalies surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. vykdytas skrydis maršrutu Kaunas (KUN) – Rodas (RHO) Nr. FR2422, kurio atstumas 2041,36 km. Skrydis Kaunas (KUN) – Rodas (RHO) vėlavo atvykti 3 valandas 20 minutes, dėl ko keleiviai galutinį skrydžio tikslą pasiekė vėliau, nei po 3 valandų. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
10. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis keleiviai R. V., L. V., G. V., R. V., J. T., E. T. perleido ieškovei reikalavimo teises dėl jiems priklausančios kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 už atidėtą skrydį.
11. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004 5, 7 ir 12 straipsniuose. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i–iii punktuose nurodytus atvejus. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
13. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Pažymėtina ir tai, jog E. S. Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.
14. Nagrinėjamu atveju dėl vėlavusio skrydžio keleiviai R. V., L. V., G. V., R. V., J. T., E. T. skrydžio tikslo planuotu laiku nepasiekė. Ieškovė su keleiviais, kurie nukentėjo dėl skrydžio Nr. FR2422 vėlavimo, sudarė reikalavimo perleidimo sutartis. Keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginius reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Byloje nėra ginčo, kad apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai byloje.
16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai sumokėtų keleiviams R. V., L. V., G. V., R. V., J. T., E. T. pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą priklausančią kompensaciją (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
17. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų išmokėjusi kompensaciją minėtiems pradiniams kreditoriams (keleiviams) ar ieškovei (CPK 178 straipsnis), taip pat atsakovei nenurodžius jokių kompensacijos nepriteisimo pagrindų pagal Reglamentą Nr. 261/2004, t. y. neginčijus ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl 2400 Eur kompensacijos priteisimo, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2400 Eur kompensacija.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
19. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
21. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
23. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti 1627 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro 54 Eur žyminis mokestis ir 1573 Eur teisinių paslaugų išlaidos (DOK-92770). Nurodo, kad išlaidos susidarė už bylos duomenų analizę, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, atstovavimą klientui byloje.
25. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia taip pat į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
26. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad ieškovė UAB Skycop.com dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo yra inicijavusi daug bylų ir kitų skrydžių bendrovių atžvilgiu, teikdama iš esmės panašios formos ieškinius, tik pakeisdama keleivių duomenis, atsakovės pavadinimą, kelionės atstumus, vėlavimo laiką, kompensacijos dydžius. Taigi, tai leidžia spręsti, kad ieškovė naudojasi parengta ieškinio šablonine forma, kurią koreguoja, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, o tai suponuoja mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylai laiko sąnaudas.
27. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad dėl sutrikdyto 2024 m. rugsėjo 29 d. atsakovės skrydžio FR2422 Kaunas (KUN) – Rodas (RHO), ieškovė inicijavo tris civilines bylas: Nr. e2-16750-1176/2025, e2-13854-1245/2025, e2-25523-1094/2025, kuriose reikalavimai pareikšti tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei, tuo pačiu pagrindu. Taigi, šios konkrečios nagrinėjamos bylos atveju pareikštas ieškinys taip pat yra iš esmės vienodos formos ir turinio, tik skiriasi pradinių kreditorių duomenys. Yra pagrindas sutikti su atsakove, kad įvertinus ginčo pobūdį, ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą, kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogišką teisę. Visuose trijose bylose, keleiviai reikalavimo teises ieškovei perleido praktiškai vienu metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d., tačiau ieškiniai teismams buvo pateikti skirtingomis datomis, todėl darytina išvada, kad ieškovė, atstovaujama to paties atstovo, pareikšdama tris savarankiškus ieškinius, žinojo, jog iš viso ieškovė yra perėmusi reikalavimo teises iš aštuonių sutrikdyto skrydžio FR2422 keleivių, todėl neabejotinai ieškovė turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Teismo vertinimu, ieškovės bylinėjimosi sąnaudas didžiąja dalimi nulėmė ir ieškovės reikalavimų pareiškimas atskirose civilinėse bylose, t. y. visus reikalavimus nagrinėjant vienoje byloje, ieškovei tektų procesinė pareiga parengti ir pateikti tik vieną ieškinį, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pan. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė, dėl to paties sutrikdyto atsakovės skrydžio reikšdama atskirus ieškinius, pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė yra verslininkė, kuri užsiima kompensacijų dėl atidėtų skrydžių išieškojimu, todėl rinkdama informaciją apie konkrečius skrydžius ir keleivius, šią informaciją galėjo susisteminti. Nagrinėjamu atveju nors ieškinys ir pareikštas dėl šešių keleivių, tačiau realiai tik dėl dviejų šeimų.
28. Dėl aptartų priežasčių teismas, spręsdamas kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti ieškovei, vertina tai, kiek šiuo atveju galėtų būti laikomos pagrįstomis išlaidomis rengiant vieną ieškinį (įskaitant jo vertimą), atsižvelgiant į reikalingų išversti priedų skaičių, pradinių kreditorių skaičių, reikalingas laiko sąnaudas įvertinti ieškiniui parengti reikalingą informaciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti sudėtingos teisinės analizės. Vertinant kokia apimtimi turėtų būti sumažintos šios išlaidos, atsižvelgtina ir į tai, kad jos atsirado iš esmės dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų, jai neatsiskaičius su ieškove iki kreipimosi į teismą. Dėl to pritartina ieškovei, kad tokiu nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminėje stadijoje atsakovė prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – t. y. kad dėl to gali atsirasti bylinėjimosi išlaidos, už kurias bus atsakinga būtent ji. Įvertinęs minėtas aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų byloje pobūdį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju protingomis atstovavimo išlaidomis laikomos 600 Eur sumos apimtyje (Rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.19 punktai).
29. Teismui konstatavus, kad ieškovės reikalavimai galėjo būti pareikšti vienoje byloje, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 54 Eur žyminį mokestį, reikalingą sumokėti už ieškinį, kurio suma yra 2400 Eur.
30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 654 Eur bylinėjimosi išlaidos (54 Eur žyminis mokestis, 600 Eur teisinei pagalbai apmokėti) (93 straipsnio 1 ir 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Teisme nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC (j. a. k. 104547) 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 654 (šešių šimtų penkiasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.