Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-360/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-12Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-04-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-11-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
1-73-360/2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00173-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis
L. G., D. K.
Kaltinamasis
D. N., R. B., V. R., V. V., E. B.
Advokatai
Darius Pocius, Evaldas Jonas Šorius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-360/2014Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00173-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.3.6., 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,

gynėjams advokatams Dariui Pociui, Irmantui Motužiui, Edvardui Staponkui, Vidmantui Žylei,

nukentėjusiesiems L. G., D. K., jo atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungės mieste, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, Klaipėdos valstybinės kolegijos 1-o kurso studentas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). g. 31–41, Plungėje, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 25–509 B, Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d., padarymu;

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 7–67, Mažeikiuose, teistas 6 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 181 str. 2 d., padarymu;

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 3–20, Plungėje, teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 181 str. 2 d., padarymu;

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuode, LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)g. 5–1, Skuode, teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas 2010-02-04 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 201 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo, 2010-07-10 paleistas iš Alytaus pataisos namų, 2010-10-04 išbrauktas iš Pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 181 str. 2 d., padarymu;

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 73–24, Plungėje, dirbantis Anglijoje vairuotoju, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 181 str. 2 d., padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N., R. B., V. R., V. V., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, grasindami panaudoti ir panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiajam savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms:

2012-12-14, apie 1 val., D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, žinodami, kad miške, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r., nukentėjusieji D. K. ir L. G. gamina naminę degtinę, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą savavaldžiauti, ten juos užpuolė.

Bendrininkai D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, matydami vienas kito neteisėtus veiksmus ir jiems pritardami, grasino nukentėjusiesiems D. K. ir L. G. su jais susidoroti ir sumušti, tai yra grasino prieš juos panaudoti fizinį smurtą. Bendrininkams saugant, kad nukentėjusieji nepabėgtų, prieš D. K. ir L. G. buvo pavartotas fizinis smurtas, tai yra nukentėjusieji buvo pargriauti ant žemės, D. K. ir L. G. gulint, jiems buvo suduota ne mažiau kaip po keturis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Tęsiant neteisėtus smurtinius veiksmus V. V. nukentėjusiesiems grasino ir daužė esančius daiktus beisbolo lazda bei sudavė beisbolo lazda vieną smūgį L. G.. V. R. beisbolo lazda prispaudė ant žemės gulintį nukentėjusįjį D. K., o tuo pačiu metu kitas bendrininkas vieną kartą peiliu dūrė D. K. į kairės kojos šlaunį. Grasinant prieš nukentėjusiuosius tęsti fizinį smurtą, girdint kitiems bendrininkams ir jiems pritariant, V. V. pareikalavo iš D. K. perduoti pinigus – 3 000 eurų (10 350 Lt) – už skolą dėl blogos naminės degtinės pardavimo. Saugant, kad D. K. nepabėgtų, D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tuoj pat nuvyko pas D. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone, kur nukentėjusysis D. K. perdavė reikalaujamus 3000 litų. 2012-12-18, apie 16 val., tęsiant nusikalstamą veiką, D. N. ir R. B. atvyko pas nukentėjusįjį D. K. į namus ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone, paėmė iš nukentėjusiojo D. K. reikalautą pinigų dalį – 600 eurų (2 070 Lt). Tokiu būdu D. N., R. B., V. R., V. V., pavartodami fizinį smurtą savavaldžiavo, tuo padarydami nukentėjusiajam D. K. 5 070 Lt žalą.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad pas jį atvažiavo pažįstamas T. Jis dabar gyvena Vokietijoje, retkarčiais grįžta į Lietuva. T. pasakė, kad jo brolis nuteistas už kontrabandą ir reikia nupirkti naminės degtinės, yra pirkėjas, kuris iš karto nupirks didelį kiekį. T. iš savo brolio gavo telefono numerį asmens, su kuriuo reikėjo susitikti tartis dėl naminės degtinės. Vėliau iš T. sužinojo, kad jis susimokėjo už naminę degtinę ir paskambino broliui į kalėjimą, kad atsiųstų pirkėjus. T. brolis atsiuntė pirkėjus ir šie patikrinę naminę jos nebepirko. Po to T. pradėjo ieškoti naminės degtinės pardavėjo ir sužinojo, kad tai yra D., pravarde (duomenys neskelbtini). Po savaitės, gal gruodžio pradžioje, vėl atvažiavo T. ir pasakė, kad gavo informaciją, bei paklausė, ar jis galėtų padėti jam nuvažiuoti ir išsiaiškinti dėl parduotos blogos naminės degtinės. Jis sutiko padėti, tačiau pasakė, kad T. viską tiksliai susižinotų. Gruodžio 13 d. pas jį į namus atvažiavęs T. pasakė, kad patikrino informaciją ir žino, kur reikia važiuoti. Paprašė surasti keturis–penkis žmones ir padėti nuvažiuoti. Tada jis paskambino R. B. ir jo paprašė pagalbos. Važiuoti su T. mašina negalėjo, nes ji buvo su tranzitiniais numeriais ir vasarinėmis padangomis, todėl pasiėmė savo mašiną. Kai išėjo į lauką, paaiškėjo, kad T. atvažiavo dar su trimis žmonėms, kurių jis nepažinojo. Nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, kur turėjo privažiuoti R. B.. T. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nes vienas iš jo vyrų paprašė nupirkti alaus. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo T. ir D. N. ir įsėdo pas jį į automobilį. Atvažiavęs R. B. paklausė, kur reikia važiuoti, ir T. pasakė, kad kažkas yra skolingas, kad reikės važiuoti iki kažkokios naminės varyklos išsiaiškinti. Tada pas jį į automobilį įsėdo T., atrodo, D. N. ir pagyvenęs žmogus S.. Kiti du žmonės nuėjo pas R. B. į automobilį. T. nurodė važiuoti link Rietavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Privažiavo prie dviejų namų. T. pasakė, kad reikia važiuoti su viena mašina, todėl paliko R. B. mašiną ir visi susėdo į jo mašiną. Jam pasakė, kad reikės važiuoti į mišką. Į mišką atvažiavo septyniese. T. pasakė, kad reikia eiti į mišką, nutverti ten esančius, kad neišsibėgiotų. Nuo tos vietos, kur pasistatė mašiną, iki D. K. varyklos buvo apie 2 km. Iki varyklos ėjo šešiese, vienas liko mašinoje, nes buvo prigėręs. Eidami mišku išgirdo, kad ūžia siurbliai. T. pasakė, kad reikia nutverti žmones, esančius varykloje, kad jie nepabėgtų. Po to jie išsiskyrė. Su juo ėjo T. ir dar vienas žmogelis. Į kitą pusę nuėjo D. N., R. B. ir dar vienas žmogus, kurio nepažįsta. Jis su T. ir kitu asmeniu atėjo pirmi. Pataikė užlipti ant kalniuko ir T. pamatė „Volkswagen Transporter“ krovininį automobilį, su kuriuo jam buvo atvežta naminė degtinė. Priėję arčiau pamatė, kad kažkas įsėdo į mašiną, ją užsikūrė, bet šviesų neįjungė, o uždegė šviesą mašinos viduje. Kažkas krovė miltus. Viso vaizdo nematė, nes trukdė automobilis.

T. ir jo draugas nuėjo prie tų žmonių. D. K. sėdėjo mašinoje, o kitas krovė miltus. T. ir jo draugas nutvėrė vieną ir kitą. Pasakė: „stok, nebijok, ne policija“. T. pradėjo klausti, kuris iš jų yra D., t. y. šeimininkas. Nė vienas nieko nepasakė. T. paklausė, kieno automobilis. T. D. pasakė, kad jo. Galbūt buvo daugiau žmonių, bet jie pabėgo. Jie trise atėjo pirmieji, o kiti, t. y. R. B., D. N. ir kitas žmogus, ėjo iš kitos pusės. T. pradėjo aiškinti situaciją, dėl ko atvažiavo. D. K. pasakė, kad tuoj pradės virti naminė degtinė, ir paprašė leisti darbininkui darbuotis. Kai atėjo R. B., D. N. ir kitas žmogus, pasakė, kad jie čia nebereikalingi. Tada jis su R. B. išėjo atsivaryti savo automobilį. Pasiėmę automobilį, privažiavo prie varyklos. T. pasakė, kad viską išsiaiškino, ir D. K. šį vakarą grąžins pinigus už naminę degtinę, kurią norėjo parduoti. D. K. pasakė, kad gali važiuoti. Kai nuvažiavo iki D. K. namų, jis pasakė neįsukti į kiemą. D. K. nuėjo į kiemą ir po maždaug 5 min. grįžo. Įsėdo į mašiną ir jam padavė pinigus, o jis juos perdavė T.. T. paskaičiavo pinigus ir paklausė, kodėl yra tik 3 000. D. K. pasakė, kad nusipirko traktorių, pasiūlė pasiimti naminę degtinę. T. pasakė, kad jo telefoninių pokalbių gali klausytis policija, todėl buvo nuspręsta, kad D. N. įsirašys D. K. telefono numerį ar D. K. D. N.. Parvežė D. K. atgal ir išvažiavo į Plungę, o T. išvažiavo su savo vyrais. Buvo sutarta, kad antradienį D. K. grąžins visus pinigus. T. pasakė, kad negalės pas jį užvažiuoti. Vieną dieną jam paskambino D. N. ir pasakė, kad D. K. parašė žinutę. Kadangi jis negalėjo išeiti iš namų, paskambino R. B. ir paprašė, kad šis nuvažiuotų parvežti pinigus. R. B. išvažiavo paimti pinigus. Be to, nurodė, kad V. V. jam skambino būnant dar varykloj, todėl jis liepė V. V. važiuoti link Rietavo ir laukti prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Važiuojant V. V. pamatė prie (duomenys neskelbtini) stotelės ir tada T. persėdo ant galinės sėdynės, o nepažįstamas storas asmuo persėdo į automobilį pas R. B.. V. V. du telefonai buvo palikti jo automobilyje ir V. V. įvykio vietoje su juo ir kitais asmenimis nebuvo.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad gruodžio viduryje buvo Plungėje. Paskambino V. R., paprašė pagalbos pavežti. Tą dieną vakare į mišką važiavo su nepažįstamais jam žmonėmis. Kai važiavo su nepažįstamais, nieko nekalbėjo. Važiavo iš paskos kito automobilio. Nuvažiavo iki miško. Vienas iš jų parodė, kur miškas tankesnis, kad ten yra varykla. Matėsi, kad kibirkštys kyla. Vieni nuėjo iš vienos pusės, kiti iš kitos. Niekas smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo. Buvo pokalbis. Gal ginčijosi. Jis nesigilino, už ką buvo skola. Varykloje kalbėjo žmonės, muštynių nebuvo. Girdėjo, kad buvo kalbama apie visą naminės degtinės virimo procesą. Gali būti, kad V. R. pradėjo kalbėti apie skolą, suprato, jog D. K. skolingas V. R.. Kitų žmonių nepažinojo. Galimai, V. R. jam buvo užsiminęs, kad D. K. yra skolingas apskritai, o ne V. R.. Iš varyklos išėjo su V. R. prie automobilio. Pasiėmę automobilį grįžo į varyklą. Jam nebuvo įdomu, kokie konfliktai ten vyksta. Po to nuvažiavo prie D. K. namų. Žmonės nuolat persėsdavo iš vieno automobilio į kitą, jis į tai nekreipdavo dėmesio. Prie D. K. namų išlipęs nebuvo. Nematė, kaip D. K. padavė 3 000 Lt. Po to parvažiavo į Plungę ir paėmęs V. V. parvežė iki Skuodo, pats išvažiavo namo. Po poros dienų paskambino V. R., pasakė, kad yra užsiėmęs, paklausė, ar gali nuvažiuoti iki žmogaus, kuris atiduos skolą, pasakė, kad pats negali važiuoti. Nuvažiavo iki V. R. ir su ten buvusiu D. N. nuvažiavo paimti pinigų. Kai važiavo su D. N. paimti pinigus, žinojo, kokią sumą turi paimti. Buvo likę 6 000 Lt. Buvo pasakyta, kad jis blogai susiskaičiavo, nes buvo nurodyta suma, kurią jis turi grąžinti. Iki 2012 m. gruodžio 14 d. V. V. nepažinojo. Galbūt buvo V. V. matęs, kai jis darbavosi pas V. R.. Iki to įvykio D. N. nepažinojo. D. N. pavardę sužinojo po sulaikymo. Vykstant į mišką tą vakarą pažinojo tik V. R.. E. B. pamatė tik teismo salėje. Be to, nurodė, kad V. V. miške nebuvo.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir nurodė, kad šiame nusikaltime nedalyvavo, su nusikaltimu nėra susijęs. Atsisako atsakinėti į klausimus.

Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad buvo ketvirtadienio vakaras, sėdėjo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Užėjo iš matymo pažįstamas T., paprašė pagalbos, pasakė, kad skolingas neliks. T. prašė pagalbos apsupti žmones, kad jie neišbėgiotų ir būtų visi vienoje vietoje. Suprato, kad gali būti penki žmonės. Nežinojo, kad važiuoja į varyklą. Nežinojo, ar toli reikės važiuoti. Nežinojo, kiek laiko tai užtruks. Nežinojo, kodėl reikėjo apsupti žmones, neklausė. V. R. žinojo iš matymo, pažinojo jo brolį. Automobilyje sėdėjo dar nepažįstami asmenys ir išvažiavo. Kai nuvažiavo į vietą, juos išleido, maždaug nurodė, kur eiti. Išėjo su T., kurį matė pirmą kartą gyvenime. Tą naktį iš matymo atsimena T.. T. nuotrauka nebuvo jam rodyta, jis, atrodo, yra iš Plungės. E. B. įvykio vietoje nebuvo. R. B. taip pat matė pirmą kartą. R. B. vardą ir pavardę sužinojo, tik kai jį sulaikė. Ten, kur nuėjo, buvo pavėsinė. Pirmą kartą matė varyklą. Ten buvo daug statinių. D. K. sėdėjo, kitas žmogus darbavosi. Girdėjo pokalbį apie tai, kiek išverda naminės degtinės, kam parduoda, kad žmogus iš Jurbarko turi pasiimti visą naminę degtinę, kad įgaliotiniams moka po 1 000 Lt. Po to T. jo paprašė paimti paliktą striukę. Buvo apie 2 km kelio. Kai parėjo, visi stovėjo ir šnekėjosi. Nematė, kad kažkas kažką muštų. Po to važiavo su V. R. automobiliu, šis pradėjo klimpti, todėl padėjo jį išstumti. Išstūmė ir į jį įsėdo D. K., T. ir jis, o storas vyras visą laiką buvo automobilyje. Nežino, nei kas jis toks, nei iš kur jis. Kol važiavo, buvo kalbama apie tai, kiek moka pareigūnams. Privažiavo prie jam nežinomo namo. Suprato, kad D. K. parvežė namo. Kai D. K. parėjo, visi išlipo iš automobilio, o jis pasiliko. Po to visi susėdo į automobilį ir išvažiavo atgal. Degalinėje nusipirko alaus. Vėliau kai būnant mokykloje gavo iš D. K. žinutę, kad gali susitikti, paskambino V. R. ir paklausė, ką daryti. V. R. pasakė atvažiuoti iki jo, nes jis negali išvažiuoti. Užėjęs pas V. R. sužinojo, kad reikės važiuoti su R. B.. Suprato, kad važiuos paimti pinigus, kuriuos buvo skolingas D. K.. Tada nuvažiavo ir D. K. įsėdo į automobilį. Automobilyje buvo kalbėta apie skolą. Be to, nurodė, kad V. V. atpažino kaip V. R. draugą, kai jam parodė V. V. nuotrauką. V. V. nebuvo su juo automobilyje nuo pat Plungės. Jam atrodo, kad V. V. atsirado, kai keitėsi automobiliais.

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. jis paskambino V. R. ir paprašė grąžinti skolą, nes V. R. jam buvo skolingas 600 Lt. Skola buvo už buto remontą, kurį darė pas V. R.. V. R. pasakė atvažiuoti ir jis skolą atiduos. Nuvažiavus pas jį į remontuojama butą kalbėjo apie buto remontą ir V. R. kažkas paskambino, tai jis pasikalbėjo ir išvažiavo. V. R. jam pasakė palaukti, kad važiuoja dėl kažkokios skolos, nes jo paprašė ją atsiimti. Laukė V. R. jo bute, paskui išėjo į Plungės miestą. Vaikščiojo po miestą, sutiko iš matymo pažįstamą Ž. Š.. Su juo nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų, užėjo į butą. Bute buvo dar viena moteris. Skambino V. R., nes pas jį mašinoje liko jo rankinė su 2 telefonais. Skambino į savo telefoną, klausė, kada jis sugrįš. V. R. atsakė, kad greitai. Pirmą valandą jo dar nebuvo. Pas jį buvo dokumentai ir kitą dieną turėjo išvažiuoti į Latviją darbuotis. Paklausė V. R., kur jis yra, ir pasakė, kad pats atvažiuos. V. R. jam paaiškino, kur važiuoti. Jis išėjo iš buto ir išvažiavo su dviem asmenimis, kurių šiame teisme nenurodys. Asmenis, kurie jį vežė, susirado Plungėje, prie kazino apie 2 val. nakties. Jie nuvežė jį prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir paliko ten prie stotelės. Atvažiavo V. R. su savo draugais ir jie nuvažiavo. Pasiėmė savo rankinę. Užvažiavo į degalinę, nusipirko alaus ir V. R. jį parvežė. Į jokį mišką nevažiavo. Niekur nedalyvavo, nedarė jokių nusikaltimų. Su D. K. bei L. G. nėra bendravęs, jų nepažįsta.

Nukentėjusysis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su L. G. išvažiavo virti naminės degtinės. Beverdant naminę degtinę miške apie 1 val. nakties juos užpuolė šeši nepažįstami asmenys, pavertė ant žemės, kelis kartus spyrė į šonus, šaukė, kad jie ne policija. Paskui dviese pasitempė jį ant kalniuko už dviejų–trijų metrų ir trenkė su beisbolo lazda, o kitas asmuo jam dūrė su peiliu į koją. Jam gulinčiam V. R. prispaudė prie kaklo beisbolo lazdą. Kuris dūrė su peiliu, nežino. Ištraukė telefoną iš kombinezono vidinės kišenės, ištraukė kortelę, viską atjungė, pasakė, kad naminės degtinės virimas priklausys jiems. Negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų tai sakė. Grasino jiems, kad nieko nepraneštų policijai. Klausė, ar yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Vienas iš užpuolusiųjų pasakė, kad toks turi būti, nes stovi jo autobusiukas. Jo pravardė Rietave buvo (duomenys neskelbtini), todėl jis prisipažino, kad tai jis, yra tokia pravarde. Daugiausiai kalbėjo V. R.. V. R. ir dar vienas išėjo parsivaryti savo automobilį. Kitiems V. R. liepė saugoti juos, kur virė degtinę. Liko saugoti keturiese. V. V. ėjo su beisbolo lazda viską daužydamas, sakė, kad jis yra iš Marijampolės ir jam reikia apmokėti kelionę. Iš jo kažkas atimdavo beisbolo lazdą, negali pasakyti, kas. V. V. paprašė 3 000 eurų. Jis pasakė, kad neturi tokių pinigų, turi apie porą, tik nesakė, ar eurų, ar litų. Kai su automobiliu parvažiavo V. R., jis nuėjo pasikalbėti su V. V.. V. V. V. R. pasakė, kad D. K. sumokės pinigus, nes jiems naminės degtinės nereikia. Buvo daug sniego, todėl V. R. važiavo su automobiliu, o jie ėjo iš paskui. Jį lydėjo E. B. ir dar vienas, kurio nėra tarp kaltinamųjų. Du ėjo iš galo – R. B. ir dar vienas, o kas, negali pasakyti. Po to jie įlipo į automobilį, šalia jo įlipo vienas iš kaltinamųjų, tas, kuris jį saugojo ir nurodė kaltinamąjį E. B.. Važiavo iki jo namų. Automobiliu važiavo iš viso septyni žmonės. „Gamykloje“ liko tik L. G.. Pakeliui dalis važiavusių persėdo į kitą automobilį. Automobilyje, kuriuo važiavo jis, dar buvo V. R., V. V., D. N. ir dar vienas nepažįstamas. Atvažiavus į jo namus jis nuėjo pasiimti pinigus ir žmonai pasakė, kad jį bando reketuoti, reikalauja 3 000 eurų. Pasiėmė iš namų 3 000 Lt, išėjo į lauką ir padavė pinigus V. R., o šis perdavė pinigus V. V.. V. V. perskaičiavo pinigus ir pasakė, kad mažai pinigų. Jis V. V. atsakė, kad šiuo metu daugiau pinigų neturi. Po to jį parvežė atgal į vietą. Jam padavė telefoną ir liepė įsivesti D. N. telefono numerį. Telefono numerį D. N. liepė įsivesti V. V. arba V. R.. Tiksliai neprisimena, kuris pasakė įsivesti D. N. numerį. Telefono numerį pasakė pats D. N. ir šis jį įsivedė. Jis jiems pasakė, kad likusius pinigus turės antradienį. Antradienį jam paskambino D. N., pasakė išeiti ant keliuko. Jis išėjo, sustojo automobilis BMW. Automobilyje buvo R. B. ir D. N.. Jis atsisėdo į automobilio galą. Nuvažiavo link Vėžaičių į automobilių aikštelę. Aikštelėje atidavė 600 eurų. Pasakė, kad likusius atiduos šeštadienį, bet jie pasakė, kad per vėlai, kad reikia penktadienį. Kuris konkrečiai pasakė, neatsimena. Kreipėsi į policiją penktadienį, t. y. kitą dieną. Tada nė vieno iš kaltinamųjų nepažinojo, todėl pareiškimo nerašė. Pareiškimą parašė sekmadienį. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo duota atpažinti asmenis. Atpažino E. B., V. R., R. B., D. N.. Nebuvo įsitikinęs 100 proc. dėl V. V., vėliau teismo posėdyje atpažino jį iš balso.

Kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį, nes prieš jį buvo pavartotas psichologinis poveikis, dėl įvykio labai išgyveno. Patyrė turtinę (3000 Lt) ir neturtinę žalą (5000 Lt). Palaiko savo civilinį ieškinį. 3 000 Lt buvo iš jo paimti, iš jų 1 000 Lt atidavė R. B., todėl galutinė bendra ieškinio suma yra 7 000 Lt.

Nukentėjusysis L. G. – teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš gruodžio 13 d. į 14 d. išvažiavo su D. K. virti naminės degtinės. Juos užpuolė šeši asmenys. Trys iš jų parvertė jį ant žemės ir įspyrė ne mažiau kaip po keturis kartus. Nematė, ar du ar trys asmenys spardė. Gulėjo ant pilvo. Jie sakė, kad ne „mentai“, po to jį nutempė toliau, atėmė mobilųjį telefoną. Po to matė, kaip trys asmenys mušė D. K., nežino, kiek smūgių jam sudavė. Po to leido jiems toliau virti naminę degtinė. Su beisbolo lazda vaikščiojo V. V. ir jis jam sudavė vieną smūgį į pilvą, pasakė, kad reikia sumokėti 3 000 eurų. Su beisbolo lazda jis viską daužė, kitas jį ramino. Tą asmenį, kuris vaikščiojo su beisbolo lazda, kažkas ramino, tik neprisimena, kuris iš jų. Kai pareikalavo pinigų, D. K. sutiko juos duoti. Tai suprato, nes D. K. pasakė, kad neturįs pinigų su savimi, kad juos turi namie. Kažkas iš jų išėjo pasiimti automobilį ir atvažiavo prie jų. Paklausė, kiek laiko užtruks gaminant naminę degtinę, kai pasakė, kad dar užtruks, jie sėdo į mašiną ir išvažiavo pas D. K. pinigų. Apie tai suprato iš kalbos. Iš nuotraukų atpažino V. R.. Jis su D. K. kalbėjo, kad šis suėdė jam gyvenimą. Kitų neatpažįsta. Atpažino V. R. ir V. V.. Atpažino V. V. iš nuotraukos, nes jo veidas stovi akyse. Grasino V. V.. Kitų asmenų grasinimų negirdėjo. Vienas grasino, kiti pritardavo. Jam asmeniškai jokios žalos nepadaryta.

Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į policijos komisariatą kreipėsi D. K. pranešdamas, kad iš jo prievartaujamas turtas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškinamos aplinkybes. Buvo nustatyti įtariamieji. Po to buvo pinigų perdavimas. Po perdavimo sulaikyti R. B., D. N., vėliau V. R., o dar vėliau tyrimo metu buvo nustatinėjami kiti asmenys. Dar buvo nustatyti E. B. ir V. V.. Konkrečiai iš ko sužinojo, kad D. K. kreipėsi dėl turto prievartavimo, nepamena. Apie tai galbūt sužinojo iš kriminalinės policijos komisariato viršininko R. V.. Po to jis susitiko su nukentėjusiuoju dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Su nukentėjusiuoju susitiko jis ir tyrėjas G.. Susitiko, pakalbėjo, išsiaiškino aplinkybes, kad tai tikrai yra nusikaltimas, prievartaujamas turtas. Buvo pasiūlyta nukentėjusiajam rašyti pareiškimą, jis sutiko ir parašė pareiškimą. Su nukentėjusiuoju susitiko Gargžduose, ne policijos komisariate. Nukentėjusiojo telefono numerį jam tikriausiai davė viršininkas, nes jis davė ir kitą informaciją. Iš kur viršininkas gavo informaciją, nežino. Nežino, ar iki jam susitinkant su nukentėjusiuoju, jis bendravo su kitais policijos pareigūnais. Susitikimo metu nukentėjusysis papasakojo, kad jiems miške gaminant naminę degtinę atvažiavo įtariamieji, juos pagavo, mušė, reikalavo pinigų, kad jie dviese varykloje gamino naminę degtinę ir po to vėl reikalavo pinigų. Apie tai, kad D. K. nurodė ne tas turto prievartavimo aplinkybes, policijos pareigūnams nieko nežino.

Negali pasakyti, kodėl įvykio vietą apžiūrėjo tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tikriausiai buvo atlikinėjami kitokie, būtinesni, reikalingesni veiksmai. Buvo žiema, daug sniego. Leidimas išsivežti naminės degtinės gaminimo aparatą D. K. nebuvo duotas. Ten buvo ne naminės degtinės gaminimo aparatas, o apžiūrinėjant buvo tik statinės, nebebuvo jungiamųjų dalių.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Remiantis nukentėjusiojo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusysis atėjo į jos kabinetą ir ji priėmė pareiškimą. Jai niekas nenurodė, kad reikia nukentėjusįjį apklausti, nes ji puikiai žino ir supranta savo pareigas bei atsakomybę. Jai nežinoma apie tai, kad D. K. būtų papasakojęs kokiems nors policijos pareigūnams kitokias turto prievartavimo aplinkybes. Šį ikiteisminį tyrimą vedė labai trumpai, nes išėjo atostogų ir ikiteisminis tyrimas buvo perduotas kitai tyrėjai. Gabūt darė asmens atpažinimą pagal nuotrauką, tačiau to neprisimena. Nuotraukas, kuriuose buvo V. V., jai davė kriminalinės policijos operatyviniai darbuotojai, o ji surinko kitas nuotraukas.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kriminalinės policijos vyriausioji tyrėja. Buvo pora asmenų, kurie buvo surasti šioje byloje po paieškos. Kiek pamena, su jais atliko atpažinimus gyvai. Po to buvo pareikšti galutiniai įtarimai ir užbaigtas tyrimas. Ji dirbo su E. B. ir V. V., nes jiems buvo paskelbta paieška. Ji asmeniškai neatlikinėjo veiksmo prieš įtariamuosius, neatskleidžiant savo tapatybės, kurio tikslingumas vėliau išnyko. Nukentėjusieji nurodė, kad šeši ar septyni asmenys dalyvavo šiame nusikaltime. Kadangi ne visi įtariamieji buvo nustatyti, todėl buvo išskirta į atskirą tyrimą dėl nenustatytų asmenų. Tas tyrimas dar nebaigtas. Nukentėjusysis D. K. 2013-08-13 atpažino V. V., nors anksčiau to dalyko jis nebuvo nurodęs. Nukentėjusieji buvo ne vieną kartą apklausti ir jų parodymai buvo tikslinami. Iš pradžių nukentėjusieji nurodė, kad nelabai atpažintų, po to jie detalizavo daugiau asmenų. Jai atrodo, kad prieš paskelbiant V. V. paiešką, buvo atliktas atpažinimas iš nuotraukų, bet negali pasakyti tiksliai. Kažkuriais atvejais buvo atliktas atpažinimas iš nuotraukų ir tuo pagrindu paskelbtos paieškos. „Kategoriškai, kad būtent šis vyriškis dalyvavo turto prievartavime, negali pasakyti“ – tai žodžiai asmens, kuriam buvo pateiktas atpažinti. Tiek viename, tiek kitame atpažinime dalyvavo advokatai. Jie galėjo užduoti klausimus ir visi tie klausimai bei atsakymai yra užfiksuoti. Jeigu nukentėjusysis kategoriškai nenurodė, kad gali atpažinti, vadinasi, to ir nėra parašyta.

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena ne visus kaltinamuosius. Yra atlikusi tam tikrą dalį ikiteisminio tyrimo. Atlikus D. K. drabužių apžiūrą aptiko skylę ir padarė išvadą, kad tai pjautinė skylė, nes buvo įpjauta, ne paprastai perplėšta, o tiesus brūkšnys medžiagoje. Neturi specialių žymių, todėl negali garantuoti dėl išvados.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį D. K.. Susipažino proceso metu, t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą, anksčiau jo nepažinojo. Susipažino su juo komisariate. Jis buvo atvykęs apklausai ir buvo aiškinamos visos aplinkybes. Galbūt D. K. atvyko pats. D. K. skambino kitas darbuotojas, jis su juo buvo susitikęs. Iki D. K. atvykstant, jam buvo žinoma tam tikra informaciją apie nagrinėjamą įvykį. Šią informaciją gavo iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato. Jam paskambino iš Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos ir pranešė, kad yra informacija, jog iš tam tikro piliečio reikalaujama pinigų suma bei prievartaujamas turtas. Tada, jo nurodymu, skyriaus darbuotojas susisiekė su D. K., kad išsiaiškintų, kokia yra situacija. Jis pats gavo informaciją iš Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro darbuotojų, tačiau negali pasakyti, iš kokio darbuotojo konkrečiai. To biuro darbuotojams informaciją suteikė Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas D. B.. Jo duomenimis, jis buvo pirmas žmogus, kuris iš pareigūnų turėjo tą informaciją. Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro darbuotojas jam pasakė, kad iš tokio ir tokio piliečio, kuris gyvena jų rajone, reikalaujami pinigai, kad jis buvo mušamas, kad jam buvo grasinama. Smulkesnė informacija buvo gauta iš nukentėjusiojo. Gavęs informaciją, pavedė ją patikrinti tyrėjui L. B.. Jis vyko susitikti su nukentėjusiuoju. Galbūt jis vyko į susitikimą ne vienas, su savo kolega. Tyrimo metu prie tos informacijos dirbo daugiau žmonių. Jam nežinoma, kaip ir kokiu būdu D. B. gavo šią informaciją.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su tuo ikiteisminiu tyrimu dirbo tik pačioje pradžioje. Dabar jau daugiau pažįsta nukentėjusį D. K.. Iki tol jo žmona pažinojo D. K. žmoną. Sužinojo apie praeitų metų įvykį, kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad Jurgitos vyrui D. K. yra iškilusios problemos. Susiskambino su D. K. ir susitarė susitikti. Galbūt susitiko Gargžduose. Pokalbyje dalyvavo nukentėjusysis ir jo žmona. Jokio dokumento ar rašytinio paaiškinimo nepaėmė. D. K. papasakojo, kad naktį jį kažkas buvo užpuolęs, iš kažkur vežė, kone dūrė peiliu, grasino susidoroti ir reikalavo, kad jis mokėtų duoklę. Vėliau paaiškėjo, kad duoklė pasireiškė tuo, kad jis užsiiminėjo naminukės varymu. Paaiškėjo, kad jis buvo reketuojamas, kad reikalaujama iš jo tam tikra pinigų suma. Žmogus buvo įsigandęs. Po pokalbio su juo iš karto susisiekė su Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu Narutavičiumi. Suteikė jam visą informaciją, atidavė žmogaus kontaktinius duomenis. Kadangi tai ne jo kompetencija tirti tokius nusikaltimus, tik perdavė jiems informaciją. Nežino, kokiomis aplinkybėmis vyko nukentėjusiųjų užpuolimas. Nukentėjusysis sakė, kad užpuolimo metu vyko kažkur darbuotis. Kažką minėjo apie „naminukę“. Sakė, kad kažkada buvo apvogę jo garažą ir išnešė „naminę“. Klausė D. K., kas galėtų tai daryti, kodėl būtent jį reketuoja. Nustatinėjo galimą įtariamųjų ratą. Suprato, kad jis tų žmonių, kurie jį užpuolė, nepažinojo ir nebuvo matęs. Koks pagal jį buvo reketavimo pretekstas, negali pasakyti. Jį domino tai, kad D. K. buvo užpultas. Jam nukentėjusiojo pasakojimas nesukėlė abejonių, matė, kad žmogus buvo išsigandęs, išgyvena. Nukentėjusysis kažką minėjo apie naminės degtinės gamybą, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Nežino, kiek laiko D. K. gamino naminę degtinę. Kai kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis sakė, kad jam kažkur sudavė peiliu. Nesimatė, kad jis buvo sumuštas. Galbūt buvo daugiau psichologinis poveikis. D. K. pasakė, kad iš jo buvo paimta tam tikra pinigų suma. Jeigu gerai prisimena, buvo kalbama apie bendrą 10 000 Lt sumą.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2012-12-14, apie 03.20 val., į (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini) k. Klaipėdos r. atvažiavo automobilis, kurio markės, spalvos ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, prie langelio priėjo trys vyriškiai, apsirengę tamsiais drabužiais. Ji teigia, kad vieną vyriškį, kuris stovėjo šalia jos ir kalbėjo apie tai, kad reikia grįžti į kaimą, įsidėmėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo planų-schemų, fotolentelių matyti, kad nusikalstama veika padaryta miške, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. Įvykio vietoje rastos talpyklos ir įranga skirta naminei degtinei gaminti (t. 1, b. l.10–22).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų matyti, kad D. K. pateikė savo įvykio metu dėvėtą kombinezoną, kurį apžiūrėjus matyti, kad jis suteptas, nuplėštas gobtuvas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos, jis vėliau grąžintas savininkui (t. 1, b. l. 40–44, 110).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė tris kupiūras po 100 eurų, šešias kupiūras po 50 eurų (iš viso 600 eurų), kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos ir grąžinti D. K. (t. 1, b. l. 62–70, 110).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad D. K. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris iš jo prievartavo turtą ir paėmė 3000 Lt (t. 1, b. l. 27–28).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad D. K. atpažino D. N. kaip asmenį, kuris iš jo prievartavo turtą ir kuriam sumokėjo 600 eurų (t. 1, b. l. 29–31).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad D. K. atpažino R. B. kaip asmenį, kuris iš jo prievartavo turtą ir kuriam sumokėjo 600 eurų (t. 1, b. l. 32–34).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad L. G. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris su kitais asmenimis prievartavo turtą (t. 1, b. l. 49–50).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. P. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris stovėjo šalia jos ir žemaičiuodamas kalbėjo apie grįžimą į kaimą. J. P. nurodė, kad šį asmenį atpažino iš veido formos, akių, bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 53, 54).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. G. atpažino V. V. kaip asmenį, kuris 2012-12-14 kartu su kitais asmenimis iš jo ir D. K. prievartavo turtą. V. V. vaikščiojo pasiėmęs beisbolo lazdą, lazda daužė talpyklas, vieną kartą lazdos galu sudavė jam į pilvą ir reikalavo iš D. K. 3000 eurų paremti zonai. L. G. nurodė, kad V. V. atpažino iš šviesių plaukų, veido bruožų (t. 6, b. l. 41–43).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis D. N. atpažino V. V. kaip V. R. draugą, kuriuos kartu keletą kartų matė Plungės m. kazino klube (t. 6, b. l. 75, 76).

Iš 2012-12-18 techninių priemonių panaudojimo protokolo, pokalbių stenogramos, slapto sekimo protokolo matyti, kad 600 eurų buvo skirti perduoti pas jį atvyksiantiems turtą prievartavusiems asmenims. 2012-12-18, apie 15.20 val., prie D. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., privažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo D. K.. Automobilis nuvažiavo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje, Klaipėdos rajone, ir ten sustojo. Automobilyje sėdėję du vyrai (D. N. ir R. B.) iš D. K. paėmė 600 eurų (t. 1, b. l. 86, 88–92, 95).

Iš 2012-12-18 kratos protokolo matyti, kad automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje, esančioje prie pavarų svirties, rasta ir paimta trys kupiūros po 100 eurų, šešios kupiūros po 50 eurų (iš viso 600 eurų), beisbolo lazda bei kiti daiktai (t. 1, b. l. 105–106). Beisbolo lazda 2013-02-11 apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos ir saugoma Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK (t. 1, b. l. 120–121, 139, 143).

Iš vyriausiojo tyrėjo L. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus įtariamojo D. N. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad D. N. šiuo telefono numeriu dažnai bendravo su V. R., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus įtariamojo V. R. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad 2012-12-13 V. R. bendravo telefonu su V. V., R. B., 2012-12-18 V. R. bendravo telefonu su D. N., V. B.. Atlikus R. B. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad 2012-12-14 01.54 val. R. B. paskambino V. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. tuo metu buvo mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., veikimo zonoje iki 03.39 val. Iš išklotinių analizės matyti, kad R. B. buvo įvykio vietoje ir bendravo su V. V.. Atlikus V. V. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad 2012-12-14 02.08 val. V. V. skambino R. B., V. V. buvo mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., veikimo zonoje iki 02.08 val. (t. 2, b. l. 28).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. N., R. B., V. R., V. V. nusikalstama veika kvalifikuotina ne pagal BK 181 str. 2 d. (turto prievartavimas), o pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas), nes jie nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, grasindami pavartoti ir pavartodami fizinį smurtą nukentėjusiajam D. K. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Šios viena į kitą labai panašios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) – taikyti. Atskiriant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą.

Kaltinamasis V. R. parodė, kad jie į įvykio vietą buvo nuvykę ne prievartauti svetimą turtą, tačiau paprašytas padėti atgauti sumokėtus pinigus iš nukentėjusiojo D. K. už netinkamą naminę degtinę, pažįstamo asmens, vardu T., kuris brolio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, prašymu nupirko didelį kiekį naminės degtinės iš D. K. platintojams, tačiau naminė degtinė pasirodė blogos kokybės, netinkama realizuoti. Buvo ieškomas naminės degtinės pardavėjas D. K. sumokėtiems pinigams atsiimti. Kaltinamasis R. B. parodė, kad paprašytas V. R. padėti susigrąžinti pinigus sutiko ir važiavo kartu. D. N. parodė, kad važiavo T. prašomas padėti sulaikyti asmenis, kad šie neišsibėgiotų, važiuojant girdėjo kalbą apie skolą. Kaltinamasis V. V. savo kaltės dalyvaujant šį nusikaltimą neprisipažino, tačiau ir jis nurodė, kad žino, jog V. R. tą dieną važiavo atsiimti skolos. Kaltinamasis E. B. parodė, kad šiame nusikaltime nedalyvavo, su nusikaltimu nėra susijęs.

Nukentėjusieji D. K. ir L. G. nurodė, kad jiems verdant naminę degtinę naktį miške buvo užpulti, sumušti, buvo pareikalauti pinigai. D. K. sutiko pinigus atiduoti. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl jų užpuolimo miške pagrindo nėra, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad yra pagrindas suabejoti nukentėjusiojo D. K. parodymais, jog jis neturėjo skolos dėl naminės degtinės pardavimo. Iš įvykio vietos apžiūros matyti, jog joje rastas ir tyrėjų aprašytas naminės degtinės gamybos įrankių kiekis pagrįstai leidžia daryti išvadas, jog visa tai gali būti naudojama naminės degtinės gamybai sistemingai bei dideliais kiekiais. Be to, D. K. pripažino, kad jau yra baustas už naminę degtinę. Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis susitikęs su nukentėjusiuoju aiškinosi dėl jo užpuolimo priežasčių ir D. K. kažką minėjo apie naminės degtinės gamybą, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Nežino, kiek laiko D. K. gamino naminę degtinę, tačiau sakė, kad kažkada buvo apvogę jo garažą ir išnešė „naminę“.

Vertindamas kaltinamųjų parodymus, duotus teisme, teismas pažymi, kad jie, nepaisant to, kad nėra saistomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau įrodymų prasme taip pat turi būti vertinami kaip savarankiški įrodymai. Tam, kad kaltinamųjų parodymai būtų atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Taigi analizuojant ir vertinant kaltinamųjų parodymus matyti, kad D. N. iškart po įvykio davė parodymus, kurie atitinka aplinkybes, kurias kaltinamieji nurodė teisme. Daryti net prielaidą, kad kaltinamieji galėjo susitarti ir suderinti savo parodymus, mažai tikėtina, nes D. N. ir R. B. iš karto po pinigų perdavimo buvo sulaikyti. Tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir R. B.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji D. N., V. R. ir R. B. savo parodymus dėl skolos išieškojimo iš nukentėjusiojo D. K. patvirtino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje liko nenustatyti kiti dalyvavę asmenys, vienas iš kurių T., kuriam, kaip teigiama, ir buvo skolingas nukentėjusysis D. K.. Nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad juos užpuolusių buvo šeši. Be to, labai svarbi aplinkybė yra ta, kad nukentėjusysis D. K. patvirtino, jog užpuolę asmenys miške ieškojo būtent jo pagal pravardę ir jis jiems prisipažino po to, kai vienas iš jų atpažino jo automobilį. Vertinant kaltinamųjų parodymus būtina nurodyti, kodėl jais netikima ir ar yra kiti savarankiški ir patikimi įrodymai, paneigiantys jų parodymus. Kaip minėta auksčiau, nukentėjusiojo D. K. parodymais dėl skolos už naminę degtinę buvimo ar nebuvimo abejoti galima pagrįstai. Analizuojant 2012-12-18 techninių priemonių panaudojimo protokolo pokalbių stenogramas matyti, kad pokalbio metu neišreiškiami jokie grasinimai, kartu ir dėl pranešimo policijai dėl D. K. naminės degtinės gamybos, iš pokalbio negalima spręsti, kokiu pagrindu mokami pinigai, todėl taip pat vienareikšmiškai, tiesiogiai ir neginčijamai negalima daryti išvados dėl turto prievartavimo fakto. Taip pat negalima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų D. N., V. R. ir R. B. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra paneigti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamųjų kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamųjų kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, protingumo principais, daro išvadą ir konstatuoja, kad įrodymų, jog kaltinamieji D. N., V. R., R. B. ir V. V. prievartavo turtą, byloje nėra, tačiau teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji pasirinko netinkamą ir įstatymams prieštaraujantį būdą skolos išieškojimui, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, kiekvienas kaltinamasis individualiai pagal savo situacijos suvokimą ir supratimą bei įsitraukimo būdą į šią nusikalstamą veiką gynė įsivaizduojamą, tariamą, gal realiai neegzistuojančią ar dėl kurios sąžiningai klydo teisę. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji D. N., V. R., R. B. ir V. V. turėdami tariamą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo D. K. skolos vienam iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam (bylos dalis išskirta į kitą ikiteisminį tyrimą), tai padarė grasindami fiziniu bei psichiniu smurtu ir ėmėsi veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia vartoti, taip įgyvendinant tariamą teisę, ir kaltinamieji šiuos veiksmus atliko kaip bendrininkai, t. y. visi keturi (bei du nenustatyti asmenys) kaltinamieji savavaldžiavo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji V. V. ir E. B. savo kaltės darant šį nusikaltimą nepripažino. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad išskyrus vien tik tai, kad nukentėjusysis D. K. atpažino E. B. kaip užpuolimo dalyvį, parodymo atpažinimą ikiteisminio tyrimo metu daugiau objektyvių įrodymų ir kitų duomenų, patvirtinančių E. B. dalyvavimą darant šį nusikaltimą, byloje nesurinkta ir nepasitvirtino teisiamojo posėdžio metu, todėl E. B. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kaltinamojo V. V. dalyvavimas darant šį nusikaltimą byloje įrodytas ne tik abiejų nukentėjusiųjų D. K. ir L. G. atpažinimais, bet ir daliniais kaltinamųjų parodymais, kad V. V. buvo su jais ir važinėjo tą naktį, iš telefoninių išklotinių, kad V. V. nusikaltimo metu buvo įvykio vietos veikimo zonoje. Gynybos iniciatyva byloje buvo apklaustas liudytojas Ž. Š., tačiau teismas šio liudytojo parodymais nesiremia, nes kiti byloje esantys įrodymai prieštarauja duotiems liudytojo parodymams, šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, teisme apklaustas praėjus daugiau nei metams laiko nuo įvykio.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. K. pareiškė 2000 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

D. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pripažinus D. N., V. R., R. B. ir V. V. kaltais dėl 3000 Lt paėmimo iš nukentėjusiojo savavaldžiaujant, kaltinamiesiems remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti 2000 Lt turtinę žalą, nes 1000 Lt nukentėjusiajam sugrąžino kaltinamasis R. B.. Teismo nuomone, dėl šios dalies nukentėjusiojo turėtos išlaidos yra realios ir patvirtintos įrodymais, esančiais byloje.

Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į tai, kad prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas buvo vartojamas, tačiau sužalojimai jam nepadaryti, vis dėlto jis patyrė grasinimus, jam buvo sukurta bauginanti situacija, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų priteistina 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bausmė ir kiti klausimai.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino žalos dalį (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamųjų D. N., R. B., V. R., V. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, pasekmes ir kt.

Nustatyta, kad kaltinamųjų D. N., R. B., V. R., V. V. pavartotas prieš nukentėjusiuosius D. K. ir L. G. fizinis smurtas nebuvo intensyvus, kūno sužalojimai nebuvo padaryti ir tai teisme patvirtino patys nukentėjusieji, nusikaltimo motyvu buvo skolos išieškojimas. Atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo D. K. netinkamą elgesį, nes nustatyta, jog jis gamino naminę degtinę ir ne kartą. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, padarytas apysunis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.).

D. N. neteistas, mokosi, dėl savavaldžiavimo kaltę iš dalies pripažino, nenustatyta, kad jis asmeniškai vartojo fizinį smurtą, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. B. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, dėl savavaldžiavimo kaltę iš dalies pripažino, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, nenustatyta, kad jis asmeniškai vartojo fizinį smurtą, todėl manytina, kad skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. V. R. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, dėl savavaldžiavimo kaltę iš dalies pripažino, todėl manytina, kad skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, V. V. teistas, atlieka bausmę, kaltu neprisipažino, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima numatytam sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis LR BPK 151 str. 8 d. panaikintinas E. B. K. apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-08-08 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 600 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) ir pinigai E. B. sugrąžintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Gautas byloje kaltinamojo V. V. ir jo sutuoktinės L. V. prašymas grąžinti L. V. 1550 litų, paimtų iš V. V. 2013-07-06 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK protokolu, laikinai saugoti. Prašyme nurodoma, kad šie pinigai yra gauti ne nusikalstamu būdu, o gauti kaip pašalpa. Duomenų, kad šitie pinigai gauti nusikalstamu būdu, byloje nėra, todėl vadovaujantis LR BPK 94 str. grąžintini L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)g. 5–1, Skuodo m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–105 straipsniai numato, kad proceso išlaidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėti pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Teismui nukentėjusysis D. K. ir liudytoja J. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius jų turėtas kelionės išlaidas atvykstant į bylos nagrinėjimą teisme, ir teismas šias išlaidas apmokėjo, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų, t. y. 123,59 litų.

Dėl daiktinių įrodymų.

CD laikmena su filmuota medžiaga iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 61), CD laikmena su telefonų skambučių išklotinėmis (t. 1, b. l. 78), CD laikmena, kurioje yra 2012-12-18 perduodant 600 eurų vaizdo ir garso įrašas (t. 1, b. l. 78), CD laikmena, kurioje yra 2012-12-18 kratos vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 107), vokas su SIM kortele (t. 1, b. l. 119), CD laikmena su telefonų skambučių išklotinėmis (t. 2, b. l. 4), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Beisbolo lazda, mobiliojo ryšio telefonas, paimtas kratos metu pas V. R., – sunaikintini (t. 1, b. l. 143, 201).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant tęsti mokslą. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-12-18 iki 2013-01-18.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-12-18, t. y nuo sulaikymo dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-12-18, t. y nuo sulaikymo dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. V. V. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2013-10-11 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-07-05, t. y. nuo sulaikymo dienos, iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmę, atliktą pagal 2013-10-11 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Paskirti V. V. kardomąją priemonę – suėmimą – ir suimti teismo salėje teisiamajam posėdžiui pasibaigus.

E. B. pagal LR BK 181 str. 2 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti E. B. K. apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-08-08 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 600 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) ir pinigus E. B. sugrąžinti.

Grąžinti L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)g. 5–1, Skuodo m., 1550 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt litų), saugomus Klaipėdos AVPK (kvito Nr. 012317).

Priteisti iš kaltinamųjų D. N., R. B., V. R., V. V. solidariai nukentėjusiajam D. K. 2000 (du tūkstančius) litų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų D. N., R. B., V. R., V. V. solidariai nukentėjusiajam D. K. 4000 (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų D. N., R. B., V. R., V. V. solidariai į valstybės pajamas 123,59 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 59 ct) proceso išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo ir liudytojos kelionės išlaidų.

Daiktinius įrodymus: CD laikmeną su filmuota medžiaga iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 61), CD laikmeną su telefonų skambučių išklotinėmis (t. 1, b. l. 78), CD laikmena, kurioje yra 2012-12-18 perduodant 600 eurų vaizdo ir garso įrašas (t. 1, b. l. 78), CD laikmena, kurioje yra 2012-12-18 kratos vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 107), vokas su SIM kortele (t. 1, b. l. 119), CD laikmena, su telefonų skambučių išklotinėmis (t. 2, b. l. 4), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Beisbolo lazdą, mobiliojo ryšio telefoną, paimtą kratos metu pas V. R., – sunaikinti (t. 1, b. l. 143, 201).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistiesiems R. B., V. R. ir V. V. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.

Teisėjas Savinijus Katauskas