Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Editos Dambrauskienės ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Ma­ri­jam­polės rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pa­daręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 6 000 Eur, kas atitinka 120 MGL, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. skirta galutinė, sumažinta 4 000 Eur, kas atitinka 80 MGL, bauda. Paskirtai bau­dai sumokėti nustatytas 24 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminas.

E. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mė­ne­siams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš E. M. konfiskuota 4 570 Eur, kaip kon­fis­kuotino turto - automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma.

Automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grą­žin­ti sa­vi­ninkui V. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas ap­svai­gęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. ba­landžio 2 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vai­ra­vo au­tomobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – pa­tikrinus jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,45 promilių girtumas, o pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skun­džiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismui teigiama, jog byloje yra visos są­ly­gos tam, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu nesutinkama su nustatyta konfiskuotino turto verte, prašoma šią baudžiamojo poveikio prie­mo­nė pakeisti kita ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl bau­džia­moji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

7. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusi­kal­timą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straips­nio 1 dalis). Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pa­šalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teis­mo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąly­goms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/­2017). Nagrinėjamu atveju apeliantas yra įsitikinęs, jog jis atitinka visas BK 40 straipsnyje nu­matytas sąlygas, tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas, kadangi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visetą, konstatuoti, jog jis atitinka sąlygą, numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) nėra pakankamo pagrindo.

8. Teismas pabrėžia, jog nors apeliantas nusikalto pirmą kartą, tačiau administracine tvarka dėl Ke­lių eismo taisyklių pažeidimų jis baustas ne kartą. Paskutinis administracinis nusižengimas pa­darytas 2018 m. sausio 15 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu E. M. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl nuteistasis nelaikytinas drausmingu vairuo­to­ju, gerbiančiu kitus eismo dalyvius. Todėl nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje ir nesvars­tė dėl galimybės atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tei­sė­jų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti jį vertu teismo pasitikėjimo. Šios išvados nepaneigia ir ape­lia­ciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neteistas, charakteri­zuo­ja­mas teigia­mai, mokosi (duomenys neskelbtini) III kurse, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Visos šios aplinkybės nesutrukdė E. M. sėsti už auto­mobilio vairo būnant stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio.

9. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, E. M. administracine tvarka yra baustas ir už tai, kad būdamas neblaivus su­trik­dė viešąją rimtį (b. l. 48-50). Nagrinėjamu atveju apeliantas yra teisiamas už teisės pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, todėl akivaizdu, kad toks neteisėtas veikimo modelis E. M. nėra atsitiktinis. Tiek ankstesni administracinės teisės pažeidimai, tiek šis nu­si­kal­ti­mas patvirtina, kad E. M. yra linkęs pažeidinėti teisės normas ir paneigia skundo argumentą, kad nuteistasis pa­darė atsitiktinio po­bū­džio nesunkų nusikaltimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad E. M. savo kaltę pri­pažino visiškai, gailisi, sun­ki­nan­čių aplinkybių nenus­tatyta, taip pat neturėtų būti pakankami lemti jo atleidimą nuo baudžiamosios atsa­komybės. Visos aukš­čiau išvardintos aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėti, kad ateityje E. M. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia galimybių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atvirkščiai toks sprendimas būtų aiškiai neteisingas, nepa­grįstas ir formuotų nebaudžiamumo už visuomenei pa­vojingas veikas jausmą. Tą konstatavus nėra pagrindo vertinti konkrečios laiduotojo asmenybės.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės

10. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nu­si­kalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraus­tos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo nega­lima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės pas­kir­tį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pa­žei­di­mus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pa­žei­di­mų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (pro­porcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės nelie­čia­mumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar vi­suo­menei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto prie­mo­nės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo krau­jy­je yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai bau­džia­mąją atsakomybę. Už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šioje byloje nuteistojo E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ atitinka pirmiau nurodytus kon­fis­kuotino turto požy­mius (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kadangi jis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o kitam asmeniui – V. M. (ginčo dėl to nėra), apylinkės teis­mas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šį savo sprendimą tinkamai argu­men­tavo.

13. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą. Vis dėlto neaišku, pagal ką teismas nustatė šios transporto priemonės vertę – 4570 Eur. Na­gri­nė­jamoje byloje yra dvi tos pačios transporto priemonės rinkos vertės vertinimo ataskaitos. Vieną pateikė apeliantas, ją atliko turto vertintojas A. V., kuris nustatė, kad automobilio „Mer­cedes Benz“ rinkos vertė 3313,75 Eur (b. l. 108), antrąją ataskaitą (b. l. 27) pateikė VšĮ „E.“. Nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz“ rinkos vertė su PVM yra 4570 Eur. Duo­menų, kaip VšĮ „E.“ nustatė minėtą turto vertę, byloje nėra. Tuo tarpu turto ver­tin­tojas A. V. pateikė išsamią vertinimo ataskaitą, kurioje detaliai aprašyta vertės skai­čia­vimo metodika. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konfiskuotinos sumos vertę mažina iki 3313,75 Eur.

Dėl paskirtos baudos dydžio ir paskirtos baudžiamojo priemonės termino

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistajam E. M. pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis yra nustatytas neįvertinus nuteistojo finansinių galimybių. Sutinkamai su BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo , nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau, reali­zuo­jant bausmės paskirtį, turi būti užtikrinamas ir teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju nuteistajam E. M. paskirta bauda atitinka BK 47 straipsnyje numatytų baudų, skiriamų už nesunkaus nusikaltimo padarymo, dydžio ribas. Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, studentas, dirba laisvu nuo studijų laiku, gyvena su tėvais, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismo nustatyto dydžio baudos sumokėjimas jam gali būti nepakeliama našta, įvertinus ir tai, kad nu­teistajam taikomas ir turto konfiskavimas. Akivaizdu, kad nuteistajam E. M. pas­kirta bauda savo dydžiu baustų ne tik patį nuteistąjį, tačiau ir jo šeimos narius.

16. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgus ir į tai, kad iš nuteistojo bus išieškoma ir konfiskuotino turto ver­tė, apygardos teismas daro išvadą, kad sumažinus pas­kir­to­sios baudos dydį bus tinkamai realizuoti bausmės paskirties ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų principai (BK 41, 54 straipsniai). E. M. paskirtos baudos dydis mažintinas iki 60 MGL dydžio, pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Kolegijos nuomone, toks baudos dydis būtų labiau proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad E. M. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam nuteistajam, bet ir kitiems eis­mo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abe­jingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kartu ir gręsiančiam turto (automobilio) kon­fis­ka­vi­mui bei teisės vairuoti atėmimui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Kons­ti­tu­cijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straips­nio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio prie­mo­nės. Nustatydamas už­draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas įvertino visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – kad E. M. ankščiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, neteistas, mokosi, dirba, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gai­lėjosi, veika nesukėlė padarinių, turtinė žala nepadaryta, todėl skyrė ne maksimalų, o vidutinį baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą. Kons­ti­tuciniai tei­singumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai nagri­nėjamu atveju nebu­vo pažeisti, todėl minėti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad prokuroras atmetė E. M. prašymą per­duoti jį pagal laidavimą vadovaudamasis BPK 218 straipsnio 5 dalies pagrindu, ir per­davė bylą na­grinėti pagreitinto proceso tvarka, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes šis proceso pažei­di­mas nėra esminis, o klausimą dėl prašymo perduoti nuteistąjį pagal laidavimą apeliacinės ins­tancijos teismas iš esmės išsprendžia šiuo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį pa­keis­ti:

E. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos baudos dydį sumažinti iki 60 MGL.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. M. paskirtą bausmę su­ma­žinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Iš E. M. konfiskuoto automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 3313,75 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trylikos eurų 75 euro centų).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.