Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2010 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

3) 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 70 straipsniu, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

4) 2013 m. sausio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmę – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

5) 2013 m. rugpjūčio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 2013 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

6) 2013 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. 2013 m. lapkričio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartimi, BK 63 straipsnio pagrindu subendrinus 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiai paskirtas bausmes, galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. 2014 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 8 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir nutarta vykdyti likusią bausmės dalį,

7) 2015 m. rugpjūčio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 8 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo,

8) 2019 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausmė - 2 metai 1 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs iš pataisos įstaigos paleistas 2021 m. spalio 11 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. B. kaltinamas tuo, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 23.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas nenustatytas, nes pasišalino) kilusio žodinio konflikto metu rankomis pastūmė savo seserį D. B. į kambaryje esančią spintą, dėl ko ji griūdama atsitrenkė kaire veido puse, be to pastūmė ją į prieškambaryje esančią sieną, dėl ko ji atsitrenkė galvos dešiniu smilkiniu į sienos kampą, tokiu būdu padarydamas dešiniojo antakio žaizdą, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2. Teismo posėdžio metu D. B. kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog suprato pastūmęs seserį. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad sesuo neleido jam išeiti. Negalvojo, kad dėl jo veiksmų ji taip susižeis. Viskas įvyko 2021 m gruodžio 4 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą ją pastūmė sesers kambaryje, po to antrą kartą pastūmė prieškambaryje. Šiuo metu jis dirba pagal patentą, jo gaunamos pajamos sudaro 400-500 Eur, nuomojasi su drauge butą, jis pats vienas išlaiko nuomojamą butą. Labai gailisi dėl su seserimi įvykusio konflikto, jos atsirašė, ji atleido. Jis nenorėjo taip smarkiai jos pastumti, negalvojo, kad taip smarkiai gali susižeisti. Tuo metu buvo išgėręs. Sutinka visiškai su kalte. Teigia, kad jis šiuo metu gyvena savarankiškai, stengiasi laikytis įstatymų, nedaryti nusikaltimų, todėl prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 4 d. 23.12 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0121000778164, kuriame nurodyta, jog žodinis konfliktas tarp marčios D., sūnaus D. ir skambinančiosios moters vaikino mamos. Niekas su BPS operatoriumi nekalbėjo. Fone girdėjosi riksmai ir trenksmas. Pokalbiui nutrūkus perskambinti nepavyko;

4. Iš 2021 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 23.04 val. dirbant ekipaže „Lūšė2026“ kartu su vyr. tyrėju A. K. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta žodinis konfliktas. Niekas su BPS operatoriumi nekalbėjo. Fone girdėjosi riksmai ir trenksmas. Pokalbiui nutrūkus perskambinti nepavyko. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko L. U. (nustatytas 1,20 prom. girtumas), kuri paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame bute, netoli savo dukros D. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Šiandien, tai yra 2021 m. gruodžio 4 d., ji leido laiką namie, šiek tiek vartojo alkoholį, kai apie 23 val. 09 min., iš dukros D. sulaukė skambučio į savo mobilųjį telefoną. Į dukros skambutį ji atsiliepė ir bendraujant D. pasakė, kad yra namie kartu su savo broliu D. B., kuris išgėręs elgiasi agresyviai, šūkauja. Ilgai mobiliuoju telefonu nekalbėjo, nes nutarė nueiti pas ją į namus ir pasižiūrėti, kas vyksta ir pabandyti išspręsti problemą. Iki dukros skambučio, ji žinojo, kad ji bus namie, kad švęs savo gimtadienį kartu su savo broliu ir jo sugyventine, kurios vardas yra N., todėl įtarė, kad asmenys ten bus neblaivūs. Į dukros butą atėjo maždaug po penkių minučių, duris atsirakino pati, kadangi turi raktus. Užėjusi į butą pastebėjo jame esančius D., D. ir minėtą N., bute tuo metu tarp asmenų vyko kažkoks žodinis konfliktas, tiksliau tarp D. ir D.. Jos sūnus elgėsi labai agresyviai, šūkavo, norėjo eiti lauk iš buto patalpų, tačiau jo neišleido D., prašė jo nusiraminti. Ji atėjusi į butą, taip pat žodžiais bandė nuraminti sūnų, tačiau į jos prašymus jis nereagavo, toliau bandė pasišalinti iš buto. Būnant bute, ji ranka atsirėmė į stalą ir jį apgadino, nukrito jo medinė dalis. Praėjus kuriam laikui, D. ir D. nuėjo link prieškambario, toliau konfliktavo, D. prašė jo neiti lauk iš buto, tačiau jis pasiėmė striukę ir rankomis pastūmė D., o ji atsitrenkusi į sienos kampą nukrito ant žemės. Nukritusi ant žemės D. prarado sąmonę ir gulėjo prieškambaryje, o tuo tarpu iš galvos srities jai pradėjo bėgti kraujas. Po to, kai pastūmė D., sūnus, kartu su sugyventine pabėgo iš buto patalpų, ji pastebėjusi bėgantį kraują ir gulinčią dukrą, pradėjo garsiai šaukti: „Ką tu padarei?“. Turbūt išgirdęs jos šauksmą D. grįžo atgal, priėjo prie gulinčios D., rankomis ją žadino. D. atgavus sąmonę D. išėjo lauk iš buto, o D. pakilusi nuo grindinio nusivijo jį į lauką, o vėliau grįžo atgal į butą. Po įvykio ji mobiliuoju telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui, papasakojo įvykio aplinkybes ir sulaukė policijos pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos medikų ekipažo. Matė, kad ant D. veido srities, kažkur ties smilkiniu buvo atsivėrusi žaizda, turbūt iš jos bėgo kraujas, kur sūnus šiuo metu gyvena pasakyti negali, jis nuomojasi butą;

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 6 d. nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu D. B., jo drauge N. T., mama L. U. norėjo pasisėdėti, nes gruodžio 1 d. buvo jos gimtadienis. Jie vartojo alkoholį, gėrė šampaną ir likerį. Vaikai buvo pas tetą ir senelį, namuose nebuvo. Jie visi sėdėjo kambaryje prie stalo, brolis D. pradėjo jai prikaišioti ir šaipytis iš jos draugo. Ji broliui pasakė, „koks tau skirtumas, su kuo gyvensiu“. Neatsimena kaip viskas įvyko, tik jai mama pasakojo, kad brolis ją stūmė į spintą, kuri buvo už jos nugaros, tos spintos išlūžo visos trys durys. Ji dabar jaučia kairę veido pusę, kuri yra sutinusi, negali pavalgyti, skauda dantys. Ji tada bėgo iš brolio paskos, nes jis ėjo lauk iš namų. Prieškambaryje anksčiau stovėjo tokia sieninė spinta, tada brolis D. ją stūmė į tą sieninę spintą, tada ji atsitrenkė galva ties smilkiniu į sieninės spintos kampą. Mama sakė, kad ji nukrito ant žemės, buvo praradusi sąmonę. Gal dėl to ji nelabai ką ir atsimena. Jai tik mama pasakojo, kad kai ji nuvirto, jai pradėjo bėgti kraujas, tada sugrįžęs brolis buvo priėjęs prie jos ir jai mama sakė, kad ji sakė jam „sesę, sesę, užmušei“. Ji tuo metu buvo atsijungusi, nieko negirdėjo. Ji atsipeikėjo tik tada, kai buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba. Tuo metu jos brolis D. jau buvo išėjęs kartu su savo drauge. Mama buvo šalia jos, kai jie sėdėjo visi prie stalo, todėl ji matė visą konfliktą. Ji negali įvertinti patirto skausmo, nes atsijungė, galėtų pasakyti, kad labai skaudėjo. Ją medikai apžiūrėjo, suteikė pirmą pagalbą, nuvežė į ligoninę, jai susiuvo 4 siūles, yra 3 cm žaizda. Susiuvus žaizdą išleido namo, mama buvo šalia. Savo brolio nebijo, jis jos atsiprašė rašydamas žinutę, kad ją myli, tik nori nebendrauti. Ji jam pretenzijų neturi;

6. Iš 2021 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimi vaizdo kameros įrašai, darbo vietoje kompiuteriu atidaromi Body kameros TLS_6197F0 vaizdo įrašai, kurių pavadinimuose nurodyta įvykio data, laikas: 1. 2021_1204_232053_005, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.20 val., įrašo trukmė - 05:01 min. Pareigūnas klausia „kur trenkė?“, mergina atsako „nežinau nieko, nieko neatsimenu“. Mergina parodo, kad baliavojo su broliu, jo drauge, mama. Apžiūrima mergina, kurios kruvinas veidas, kruvini rūbai, ties kairiu smilkiniu matosi kruvina žaizda apie 3 cm dydžio. Pareigūnas prideda prie merginos kraujuotos žaizdos servetėlę ir prašo jos laikyti ranka. Abiejų konflikto dalyvių mama parodo, kad sūnus stūmė sesę. Kartu išgertuvėse buvo sūnus, jo sugyventinė, dukra. Kai atėjo (kalba nerišliai, verkia, emociškai susijaudinusi), sūnus pastūmė dukrą išeidamas prieškambaryje, ji griuvo iš karto ant žemės. Moteris patyrė stresą, nes matė daug kraujo. Sūnaus sugyventinė išėjo kartu su juo. Nustatomi moters duomenys. Atvykę medikai apžiūri nukentėjusią merginą; 2. 2021_1204_232553_006, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.25 val., įrašo trukmė - 05:00 min. Medikai klausia merginos „iš kur lauke kraujas“, ji nurodo „nežinau, gal lauke buvau, nieko neatsimenu“. Brolis kartu negyvena. Pareigūnas išėjęs į lauką klausia L. U. „iš kur lauke kraujas, ar ji buvo išėjusi į lauką?“. L. U. parodo, kad ji bėgo į lauką gintis brolio, sąmonę buvo praradusi namuose, gulėjo ant grindų, D. pribėgo ir sakė „sese, sese, sese“. Nustatomas D. B. neblaivumas; 3. 2021_1204_233052_007, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.30 val., įrašo trukmė - 05:00 min. Spausdinama alkotesterio parodymų šaknelė. Atliekama įvykio vietos apžiūra, fotografuojama. Medikai išsiveža nukentėjusią į ligoninės priėmimo skyrių; 4. 2021_1204_233551_008, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.35 val., įrašo trukmė - 05:00 min. Tęsiama įvykio vietos apžiūra, fotografuojama. Nustatomas L. U. neblaivumas, patikslinami asmens duomenys. Nurodo sūnaus duomenis - D. B.; 5. 2021_1204_234050_009, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.40 val., įrašo trukmė - 01:07 min. L. U. nurodo sūnaus D. B. ir dukros D. B. telefonus;

7. Iš 2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimi vaizdo kameros įrašai, darbo vietoje kompiuteriu atidaro Body kameros TLS_604562 vaizdo įrašai, kurių pavadinimuose nurodyta įvykio data, laikas: 1. 2021_1204_232202_004, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.22 val., įrašo trukmė - 05:01 min. Kambaryje ant sofos sėdinti nukentėjusioji mergina kalba nerišliai, brolis gal ir trenkė, neatsimena, pajuto, kad yra visa kruvina. Pareigūnas prideda jai ant smilkinio kraujuotos žaizdos servetėlę ir su ranka nukentėjusiai liepia prilaikyti. Moteris, kuri prisistato, kad yra mama abiejų vaikų, brolis apsistumdė su sese, rodo, kad brolis stūmė prieškambaryje. Mergina parodo, kad nieko neatsimena, atsipeikėjo visa kruvina, jai skauda žandikaulį, daugiau nieko neskauda. Nurodo brolio duomenis - D. B.. Atvykę medikai apžiūri merginą. Mama sako, kad brolis pastūmė, o mergina sako, kad „neatsimenu, mama“. Medikai suteikia pirmąją pagalbą, informuoja, kad žaizdą ties smilkiniu reikia susiūti. Į medikų klausimą, kodėl lauke yra kraujo, mergina atsako, kad nieko neatsimena, gal namuose buvo, gal lauke; 2. 2021_1204_232702_005, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.27 val., įrašo trukmė - 05:00 min. Brolis kartu negyvena. Medikai klausia, ar niekas neskauda? Mergina kartoja, kad neatsimena kaip kas įvyko. Medikai stovi prieškambaryje prie buvusios sieninės spintos, ant sienos matyti kraujo žyma (galimai į sienos kampą nuo pastūmimo mergina atsitrenkė smilkiniu). Mergina kambaryje ieško savo asmens dokumento. Mama informuoja medikus, kad mergina karščiavo po skiepo, padeda dukrai surasti dokumentą; 3. 2021_1204_233201_006, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.32 val., įrašo trukmė - 05:00 min. Medikai informuoja, kad merginai ligoninėje bus susiūta žaizda, apžiūrės dėl galvos sutrenkimo. Mama prieškambaryje parodo, kad trenkė į sienos kampą. Mama parodo, kad buvo dukters gimtadienis, atvažiavo švęsti gimtadienį. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), atbėgo kai jau buvo brolis su seserimi sukonfliktavę. Baliuje mama nebuvo, tik atvyko, kai jai paskambino ir pasakė, kad brolis pyksta. Kadangi netoli gyvena, tuojau atbėgo, matė, kad brolis išbėgdamas pastūmė seserį, o ji nuvirto ant žemės be sąmonės. Mama bandė raminti, klausė dėl ko vyksta konfliktai, šaukė ant savo sūnaus; 4. 2021_1204_233700_007, 2021 m. gruodžio 4 d. 23.27 val., įrašo trukmė - 05:00 min. Mama tęsia pasakoti, kad sūnus bėgo į koridorių, grįžo atgal ir sakė „sese, sese“. Tada ji sakė sūnui „dink iš čia, kad nematyčiau tavęs“. Tada skambinusi ir kvietusi pagalbos, negalėjo priskambinti. Dukra buvo praradusi sąmonę, paskui bėgo paskui brolį, todėl sukruvino koridorių. Užrakinamas butas. Tarnybiniame automobilyje nustatomas L. U. (D. B. ir D. B. mamos) neblaivumas, sutikrinami asmens duomenys, pateikia sūnaus duomenis;

8. Iš 2021 m. gruodžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad D. B. padarytas sužalojimas - dešiniojo antakio žaizda, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

9. Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kad sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

10. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis D. B. 2021 m. gruodžio 4 d. apie 23.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas nenustatytas, nes pasišalino) kilusio žodinio konflikto metu rankomis pastūmė savo seserį D. B. į kambaryje esančią spintą, dėl ko ji griūdama atsitrenkė kaire veido puse, be to pastūmė ją į prieškambaryje esančią sieną, dėl ko ji atsitrenkė galvos dešiniu smilkiniu į sienos kampą, tokiu būdu padarydamas dešiniojo antakio žaizdą, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

11. Kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju seseriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir nors nesiekė konkrečių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymai.

III. Bausmės kyrimo motyvai

12. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

14. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

15. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė esant nusikalstamos veikos recidyvui, nes veiką padarė neišnykus teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

16. BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Kaltinamasis prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nes jis tikrai gali įrodyti, kad gali laikytis įstatymų ir būdamas laisvėje nenusikalsti.

17. Kaltinamasis D. B. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamąją vietą, dirbo - įsigijęs verslo liudijimą, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 115-116), ne kartą teistas, iš viso 8 kartus (b. l. 99-107), administracine tvarka baustas, baudų nėra sumokėjęs (b. l. 112-114), nesigydė UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre (b. l. 120). Kaltinamajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau vėliau pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Po to kaltinamasis toliau darė nusikalstamas veikas ir atlikinėjo jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleistas 2021 m. spalio 11 d.). Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių išvadų, taikytos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, todėl manyti, kad lengvesnėmis bausmės, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, bus pasiekti bausmės tikslai, nėra jokio pagrindo.

18. Kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo seserį, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia) įstatymo ginamas vertybes, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad už šį nusikaltimą nėra tikslinga skirti pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, paskiriant arešto bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Būtent su laisvės atėmimu paskirta bausmė – areštas, teismo įsitikinimu, padės įgyvendinti ne tik bausmės tikslus, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, D. B. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

20. Įstatymas numato asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe.

21. Šiuo atveju kaltinamasis anksčiau ne kartą yra teistas, skirtos net pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jo elgesys išėjus iš įkalinimo įstaigos neparodė jo noro keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos nepasikeitė. Kaltinamasis nepilnamečių vaikų neturi, išsinuomojęs būstą, gyvena su sugyventine, kuri ieškosi darbo, pats dirba pagal įgytą verslo liudijimą. Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo resocializacija galima taikius arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, arešto bausmės vykdymo atidėjimas, prieštarautų teisingumo principui. Be to, teismo vertinimu, netaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, įvertinus paskirtos arešto bausmės terminą, nebus itin paveikti ir kaltinamojo socialiniai ryšiai.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. B. smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. seserį, todėl vadovaujantis BK 72² straipsniu, tikslinga kaltinamajam kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

IV. Kiti klausimai

23. D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 7 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu D. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. B. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti D. B., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.