Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 5 dalį, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas M. K. surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininku, 2017-05-18, 10.20 val., (duomenys neskelbtini), muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTLU9000IM014788 (toliau EID) prekių išleidimo i laisvą apyvartą procedūrai. EID deklaruotai prekei „Vinilinės vienkartinės pirštinės, be pudros“ (toliau - prekė Nr. 1), deklaruotai 4015 19 00 00 TARIC kodu, muitinio tikrinimo metu buvo paimtas mėginys. Gavus Muitinės laboratorijos atsakymą, Klaipėdos teritorinė muitinė įformino Prekės klasifikavimo aktą Nr. 17L0203 (2017-06-30), priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LMI90459S (2017-08-16), kuria EID Nr. 17LTLU9000IM014788 (2017-05-18) prekę Nr. 1 suklasifikavo 3926 20 00 00 TARIC kodu ir įregistravo mokestinę nepriemoką: muito 749,00 Eur, įtraukė į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant – 158,00 Eur. Prekės muitinė vertė 19729,13 Eur, o tai sudaro 523,87 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pateikdamas EID Nr. 17LTLU9000IM014788 (2017-05-18) neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai) M. K. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašė, kad pažeidimą pripažįsta, sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal Muitinės kodekso 199 straipsnio nuostatas, deklarantas atsako už visų duomenų teisingumą, autentiškumą, visų prievolių vykdymą. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, be paties pažeidėjo prisipažinimo įrodo kiti byloje esantys akivaizdūs duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 1), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas (b.l. 3), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos D. M. 2017-05-10 elektroninis laiškas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 4), (duomenys neskelbtini) muitinės 2017-06-30 prekės klasifikavimo aktas (b.l. 11), Muitinės laboratorijos 2017-06-13 tyrimo protokolas (b.l. 12-13), (duomenys neskelbtini) muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos 2017-08-16 duomenys (b.l. 14-16, bei kiti byloje esantys duomenys. Be to, neabejotina, jog M. K. būdamas muitinės tarpininku, o tai yra atsakingu asmeniu už prekių deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, privalėjo pasiaiškinti ir užtikrinti, kad deklaracija būtų užpildyti pateikiant teisingus duomenis. Vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 15 p., būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ATPK 209² straipsnyje (galiojusi redakcija iki 2017-01-01), kuris atitinka ANK 212 straipsnį, nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010). Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 15 p., todėl jo veika dėl pažeidimo, susijusio su importo deklaracijos 17LTLU9000IM014788 pateikimu, atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalies numatytą pažeidimą.

ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, pateikdamas muitinės deklaraciją, M. K. tapo atsakingu, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad deklaruojamoms prekėms sąžiningai suklydus pasirinktas netinkamas - 4015 19 00 00 TARIC kodas, kai rekomenduojamas TARIC kodas - 3926 20 00 00, prieš tai nepasitikrinus nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jo kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad 212 straipsnio 4 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais M. K., kurio kaltė pasireiškė neatsargumu, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama, paskiriant M. K. 600 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei M. K. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17074608252, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.