Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartimi Ž. S. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nustatė, kad Ž. S. neturėjo nei Lietuvos Respublikos, nei Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos išduoto leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje, todėl jai Nutarimo dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo 3.3.1. punkte numatyta išimtis netaikytina, dėl to laikytina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Ž. S. 2020 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje buvo iki 2020 m. spalio 8 d. neteisėtai. Teismas konstatavo, kad šiais veiksmais buvo padarytas ANK 538 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas.

Ž. S. atstovo advokato Leonido Pčelincevo apeliacinis skundas atmetamas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad apeliantas nesutinka, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 538 straipsnyje. Atitinkamai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra tikrinama, ar pagrįstai Ž. S. buvo nubausta administracine tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.

7. ANK 538 straipsnyje numatyta atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Ž. S. administracinė nuobauda – įspėjimas paskirta už tai, kad ji pažeidė ĮUTP 23 straipsnio 8 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.3. punktą, kadangi ji, būdama Ukrainos Respublikos pilietė ir turėdama nacionalinę Lenkijos Respublikos D tipo vizą, 2020 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje buvo iki 2020 m. spalio 8 d., t. y. nutarimo surašymo dienos.

8. Nors skunde ir nekeliamas klausimas, tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 2020 m. rugsėjo 30 d. redakcija, galiojusia nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 8 d., tuo tarpu nutarime nurodyta nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. šio teisės akto galiojanti redakcija. Visgi tai jokios reikšmės nutarties teisėtumui neturi, kadangi 3.3. punktas tiek, kiek jis susijęs su nagrinėjama situacija, keičiamas nebuvo. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (su vėlesnėmis jo redakcijomis), 3.3. punktą buvo apribotas valstybės sienos kirtimas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodyta, kad šis draudimas netaikomas, be kita ko, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Andoros Kunigaikštystės, Monako Kunigaikštystės, San Marino Respublikos ir Šventojo Sosto (Vatikano miesto Valstybės) piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims (3.3.1. papunktis).

9. Nustatyta, kad Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo priimtas įsakymas dėl Ž. S. komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 8-9). Ir nors advokatas teigia, kad nėra duomenų, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. Ž. S. atvyko į Lietuvą, tačiau tai paneigia įrodymų visetas: tokią aplinkybę nurodo Institucija, to nutarimo surašymo metu neginčijo ir pati Ž. S., tai nurodyta ir užsieniečio apklausos lape, tai nurodė ir pati Ž. S. skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi neginčytinai nustatyta, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. rugpjūčio 20 d. Yra pateikta 2020 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties kopija, iš kurios turinio matyti, kad Ž. S. sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12-13), kuri 2020 m. spalio 5 d. priėmė įsakymą dėl Ž. S. komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. (b. l. 15-16), tačiau pastebėtina, kad jos parašas esantis sutartyje ir ant komandiruotės įsakymo vizualiai skiriasi nuo parašo, kuriuo buvo pasirašytas skundas pirmosios instancijos teismui, nutarimas ir užsieniečio apklausos lapas. Svarbu pažymėti tai, kad į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Ž. S. atvyko 2020 m. spalio 8 d., tačiau minėti dokumentai nesuteikė net teorinės teisės darbo tikslais tuo metu jai būti Lietuvos Respublikoje.

10. Nustatyta, kad Ž. S. yra Ukrainos Respublikos pilietė, kuriai Lenkijos Respublikoje išduota D tipo viza, galiojanti nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. (b. l. 7). Viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (IŲTP 2 straipsnio 33 dalis). Tuo tarpu minėtame įstatyme yra apibrėžiamos leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sąvokos. Pastebėtina, kad leidimas dirbti suteikia teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, o leidimas laikinai gyventi suteikia teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 2 straipsnio 13-14 punktai), vadinasi ir Lenkijos Respublikoje išduota viza darbui negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi teisėtai gyvenančiais asmenimis laikytini asmenys, turintys laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi, tačiau ne išduotą vizą darbo tikslu.

11. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. S., teisėtai gyvenanti Ukrainos Respublikoje ir turinti Lenkijos Respublikos (D) tipo vizą darbo tikslais, bei vadovaujantis Nutarimo 3.3. punktu, konstatuotina, kad, galiojant minėtam Nutarimui, Ž. S. jokiais pagrindais negalėjo būti Lietuvos Respublikoje, nes nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo nei leidimo laikinai dirbti Lietuvos Respublikoje, nei leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lenkijos Respublikoje ar Lietuvos Respublikoje.

12. Atsakant į apelianto argumentus, kad nutarimo turinys buvo netinkamai išverstas Ž. S. pažymėtina, kad Institucija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2020 m. spalio 8 d. užsieniečio apklausos lapo kopiją, iš kurios matyti, kad Ž. S. gali kalbėti, skaityti ir rašyti rusų kalba. Surašant šį apklausos lapą dalyvavo vertėjas – vyresnysis specialistas V. K.. Ir nors šiame lape nurodyta, kad jis vertė iš turkų kalbos, tačiau tai laikytina rašymo netikslumu, kadangi pateikta pažyma apie V. K. nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtina, jog jis moka rusų kalba C1 lygiu. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir surašant nutarimą dalyvavo vertėjas V. K., kuris pažymėjo, kad yra įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingą ar neteisingą vertimą, žinant, kad jis neteisingas. Be kita ko, svarbu pažymėti, kad Ž. S. sudarė sutartį su advokatu, kuris surašė skundą tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apygardos teismui, todėl negalima daryti išvados, kad jai netinkamai buvo išverstas nutarimo turinys ar kad nebuvo išaiškintos turimos teisės. Atitinkamai tokie advokato teiginiai yra nepagrįsti.

13. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į skundo argumentus, susijusius su nutarimo surašymo laiku, data ir vieta. Tai, kad buvo padaryti neesminiai pažeidimai, nedaro nei nutarimo, nei skundžiamos nutarties negaliojančiais, kadangi iš nutarimo turinio aiškiai matyti, kad nutarimas buvo surašytas (duomenys neskelbtini), kad Ž. S. į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir buvo joje iki 2020 m. spalio 8 d., t. y. nutarimo surašymo dienos, kad jos neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) (ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent šiuo adresu buvo atvykę pareigūnai ir tikrino Ž. S. dokumentus). Taigi nors nutarime yra netiksliai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas, tačiau tai nedaro nutarimo neteisėtu.