- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-26
- Bylos Nr.
- A2.11.-5731-660/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04944-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. I.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį, 2016-04-26, apie 11.15 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 apie tai, kad Ž. M. nevažiavo per sankryžą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, įvažiavo į sankryžą pirma eismo juosta ir nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, jokios pavojingos situacijos nesukėlė ir neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad apklausiamas teismo posėdyje liudytoju papasakojo tai, ką matė. Nematė, kad M. važiuotų per dvigubą ištisinę liniją, taip pat nematė, kad M. būtų išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. pažeidimo faktas ir A. I. kaltė įrodyta: Kauno apylinkės teismo 2016-05-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 (b. l. 1-7), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-103-982/2016 medžiaga.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-103-982/2016 matyti, kad 2016-05-05 Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 35-41) Ž. M. skundas tenkintinas iš dalies. Panaikinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-02-29 nutarimo Nr. 20N-52797332-16 dalis, kuria Ž. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 173 Eur bauda, už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 57 Eur bauda, už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 36 Eur bauda ir už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 57 Eur bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šių administracinių teisės pažeidimų nutraukta. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs.
ATPK 187² straipsnis „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.
Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su ATPK 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 27-32) matyti, kad teismo posėdžio metu liudytojas A. I. paaiškino, kad Ž. M. yra jo bendradarbis, su kuriuo dirba apie pusę metų. Teigė, kad matė tą įvykį, t. y., kad Ž. M. į sankryžą įvažiavo mirksint geltonam šviesoforo signalui. Nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo pirmas Marvelės g. ir pirma eismo juosta, o jie kitu automobiliu važiavo antra eismo juosta ir atsilikę nedideliu atstumu. Mirksint geltonam šviesoforo signalui jis sankryžą pravažiavo pirma eismo juosta, o jam iš dešinės buvo Golf automobilis, kuris stovėjo ir net nepradėjo važiuoti. Kai Ž. M. saugiai pravažiavo sankryžą, tik tuomet Golf pajudėjo iš vietos. Teigė, kad jokios avarinės situacijos nebuvo.
Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 Ž. M. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus (b. l. 3-7). Iš pradžių hipotetiškai pripažino galėjęs įvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau po liudytojų apklausos šios aplinkybės visiškai nebeneigė ir pripažino, kad į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau neigė, kad sankryžą kirto išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nepaisydamas kelio ženklinimo, tvirtindamas, kad važiavo pirma eismo juosta. Galiausiai nurodė, kad tokiu būdu pravažiavo sankryžą, nes skubėjo, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų (b. l. 16-17). Tačiau tokius jo teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad liudytojai V. M. ir D. B. (b. l. 28-30) itin detaliai ir tiksliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos ir rašytiniuose dokumentuose, tai yra, kad Ž. M. į sankryžą įvažiavo priešinga eismo juosta ir kirsdamas ištisinę dvigubą ženklinimo liniją bei degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko V. M. privalėjo staigiai stabdyti ir tokiu būdu buvo išvengta eismo įvykio. Minėtų liudytojų parodymai išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leido teismui daryti kategorišką išvadą apie tai, kad Ž. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
Tuo tarpu paties Ž. M. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma teismas pažymėjo tai, kad Ž. M. galiausiai pripažino pravažiavęs sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo sukėlęs pavojingą situaciją, privertusią VW Golf vairuotoją staigiai stabdyti, tačiau nurodydamas savo tokio manevravimo motyvus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kiekvieną kartą įvardindavo vis kitokias priežastis. Savo paaiškinime jis nurodė, kad važiavo į darbą Aleksote ir šiek tiek skubėjo, nes turėjo susitikti su žmogumi sutartu laiku (bylos Nr. II-103-982/2016, b. l. 16), tuo tarpu pirmo posėdžio metu teigė, kad pravažiavo, nes manė stabdydamas galįs sukelti avarinę situaciją paskui jį galimai važiuojantiems automobiliams, o vėliau teigė, kad vežė daug įrankių, kurie, staigiai stabdant, galėjo apgadinti automobilį. Taip pat teismas kritiškai vertino ir liudytojų R. P. ir A. I. parodymus, konstatuodamas, kad jie buvo duoti siekiant padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad šie liudytojai pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jie buvo nurodyti paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, todėl jų parodymai šiuo aspektu nebuvo pripažįstami objektyviais. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. P. ir A. I. tvirtino, kad Ž. M. įvažiavo į sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, tai darė važiuodamas pirma eismo juosta ir, kad pavojingos situacijos, dėl kurios būtų priverstas staigiai stabdyti kitas eismo dalyvis, nesudarė, tačiau tokius jų teiginius paneigia ne tik teismo patikimais pripažinti įrodymai, tačiau iš dalies net ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Be to, jų parodymai prieštaringi dėl to, kokiomis aplinkybėmis jie matė įvykį, t. y. nors jie važiavo tuo pačiu automobiliu, tačiau R. P. teigė, kad Ž. M. juos aplenkė jau sustojusius prie sankryžos, tuo tarpu A. I. tvirtino, kad jie važiavo nuo Ž. M. automobilio kiek atsilikę ir iš toliau matė kaip jis pravažiavo sankryžą.
Įvertinus išdėstytus įrodymus yra pilnai įrodyta, jog A. I., apklausiamas liudytoju, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016, kurioje panaikinta Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-02-29 nutarimo Nr. 20N-52797332-16 dalis, kuria Ž. M. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus paskirtos baudos ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šių administracinių teisės pažeidimų nutraukta, bei būdamas pasirašytinai įspėtas apie administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 187² straipsnyje, už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdamas savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, nurodydamas, kad Ž. M. nevažiavo per sankryžą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, įvažiavo į sankryžą pirma eismo juosta ir nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, jokios pavojingos situacijos nesukėlė ir neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, todėl yra baustinas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Duomenų apie A. I. galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda - bauda, numatyta ATPK 187² straipsnyje sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 187² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu,
nutar i a:
A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.