- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- II-103-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02274-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Ž. M., jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Putinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens Ž. M. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 20N-52797332-16 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 20N-52797332-16 Ž. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., 124² str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 3 d. ir 124¹ str. 2 d. bei jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 434 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2016 m. vasario 6 d. 8.30 val. Kaune, šviesoforu reguliuojamoje Užnemunės-Marvelės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra daugiau nei viena eismo juosta, lenkė Užnemunės g. antroje eismo juostoje prie draudžiamo šviesoforo signalo sustojusį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirsdamas kelio horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir, įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo sudarydamas pavojingą situaciją sankryžoje, esant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui iš Marvelės g. į Užnemunės g. manevrą į kairę atliekančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Nutarime konstatuojama, kad tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų Ž. M. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir automobilio VW Golf vairuotojui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 140.5, 73.11, 3 pr. 1.3 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo Ž. M. prašo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad jam pritaikyta atsakomybė už 124² straipsnio 1, 2 d. t. y., pagal pirmą dalį už pavojingą vairavimą ir pagal antrą dalį už chuliganišką vairavimą, teigdamas, kad už tą pačią veiką negali būti skiriamos dvi nuobaudos, todėl neaišku kodėl tie patys veiksmai traktuojami ir kaip pavojingas ir kaip chuliganiškas vairavimas. Be to, jo vairavimas nesukėlė nei grėsmės eismo saugumui, taip pat nesukėlė pavojingos situacijos, nes nei vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo greičio, krypties arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o nežymus automobilio pristabdymas, kurį atliko VW Golf vairuotojas, negali būti traktuojamas pagal šiuos požymius. Vien tai, kad galbūt jis pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, negalėtų būti laikoma chuliganišku vairavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ž. M. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Iš pradžių teigė, kad važiavo Užnemunės g. pirma eismo juosta apie 55 km/h greičiu. Prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos pristabdė, tačiau visiškai nesustojo, manydamas, kad dėl to gali įvykti eismo įvykis, nes nematė ar jam iš paskos važiuoja kiti automobiliai, kurie, galbūt būtų į jį atsitrenkę. Neneigė, kad antroje eismo juostoje važiavęs automobilis prie sankryžos stabdė, ir, kad jis galbūt įvažiavo į sankryžą degant įspėjamajam geltonam šviesoforo signalui. Įvažiavęs į sankryžą pastebėjo automobilį VW Golf, kuris priekine automobilio dalimi buvo šiek tiek įvažiavęs į sankryžą, todėl jį apvažiavo, kad išvengtų susidūrimo. Galiausiai po liudytojų apklausos, Ž. M. pripažino, kad važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir sukėlė pavojingą situaciją, tačiau neigė, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų, teigdamas, kad į priepriešinę eismo juostą išvažiavęs bei dvigubą ištisinę liniją kirtęs nebuvo. Nurodė, kad nestabdė prie sankryžos, nes vežė daug įrankių, kurie, dėl staigaus stabdymo, būtų apgadinę automobilį.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė, jog su pateikto skundo reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad pagal LR ATPK 124(2) str. išvardintas veikas, chuliganiškas vairavimas (2 dalis) yra sunkesnis nusižengimas nei pavojingas vairavimas (1 dalis), jis apima straipsnio 1 dalyje išvardintus veiksmus ir papildomai - pažeidėjo chuliganišką tyčią dėl nusižengimo. Tačiau šios veikos konkuruoja kaip visuma ir dalis, tai yra ATPK 124(2) str. 2 d. numatyta veika apima LR ATPK 124(2) str. 1 d. numatytą pažeidimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4414/2009), todėl nustačius chuliganiško vairavimo sudėtį, veikos atskirai pagal LR ATPK 124(2) str. 1 d. kvalifikuoti nereikia. Kaip nustatyta iš aukščiau aptartų įrodymų, akivaizdu, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti tyčia (LR ATPK 10 str.) demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, o tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą. Taip pat pažymėjo, kad kvalifikuojant asmens padarytą pažeidimą pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d., kiti nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje paminėti straipsniai yra pertekliniai ir neturėtų būti inkriminuojami apeliantui. Teigė, kad nepagrįstas bei atmestinas pažeidėjo teiginys, jog byloje neįrodyta jo kaltės forma, chuliganiškos paskatos, nenustatyta, kad eismo dalyvius jo vairavimas privertė staiga keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dėl chuliganiškų paskatų padarytas KET reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip padarytas tyčia. Pažeidėjo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia, iš chuliganiškų paskatų, ką patvirtina bylos medžiaga (b. l. 9, 10).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. M. parodė, kad stovėjo prie šviesoforo Marvelės ir Užnemunės g. sankryžoje, nes degė raudonas signalas, o jam reikėjo sukti į kairę. Marvelės g. važiuojantiems automobiliams užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, prie sankryžos pirmoje ir antroje eismo juostoje sustojo automobiliai. Jis pradėjo manevrą užsidegus žaliam ir tuo metu, jam praktiškai įvažiavus į savo eismo juostą, prieš eismą dideliu, maždaug 80 km/h greičiu, išvažiavo automobilis Renault ir jam užkirto kelią. Tuomet staigiai sustabdė savo automobilį, o Renault vairuotojo gestu paklausė, ką šis darąs, į ką jis jam pagrūmojo ir nuvažiavo. Čia pat privažiavo prie pirmo automobilio, kuris stovėjo prie sankryžos antroje eismo juostoje ir vairuotojo paklausė ar šis matė įvykį ir ar galės paliudyti. Vairuotojas sutiko ir pasakė savo telefono numerį. Tuomet, nusivijo Renault vairuotoją, kurį rado prie ,,Senukų“ prekybos centro. Renault vairuotojas išlipo iš mašinos, nuėjo į prekybos centrą, o jis laukė policijos. Iš pradžių Renault vairuotojas teigė, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau šiam pasakius, jog turi liudytoją, Renault vairuotojas nurimo.
Liudytojas D. B. parodė, kad važiavo Marvelės gatve nuo Marijampolės pusės. Sustojo antroje eismo juostoje, nes užsidegė raudonas signalas. Automobiliai sustojo ir primoje eismo juostoje. Tuomet, iš kairės, išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, jį dideliu greičiu pralenkė raudonos spalvos Renault Espace, kaip tik tuo metu, kai iš dešinės pusės išsukinėjo VW Golf. Jam lenkiant, VW Golf faktiškai vos spėjo sustabdyti ir eismo įvykis neįvyko tik todėl, kad VW Golf vairuotojas spėjo sureaguoti ir sustojo, kitu atveju, jis būtų žuvęs. VW Golf vairuotojas paprašė jo telefono ir paklausė ar šis paliudysiąs ką matė. Jis sutiko ir pasakė savo telefono numerį.
Liudytojas A. R. parodė, kad gavo budėtojo nurodymą nuvykti išsiaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir, kad pranešėjas važiuoja paskui pažeidėją. Vykdydami nurodymus, atvyko prie ,,Senukų“ prekybos centro, kur pranešėjas buvo užblokavęs tą automobilį, kad neišvažiuotų. Jis paaiškino, kad Marvelės gatvėje, stovėdamas prie šviesoforo, matė kaip prieš eismą ir degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo minėto automobilio vairuotojas ir tuomet paskambino pagalbos telefonu.
Liudytojas R. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo pažįstamas, draugės bute atlikęs įvairius remonto darbus. Įvykio dieną, keliais automobiliais važiavo kartu į tą butą, kad jie pasižiūrėtų ir pasakytų kiek kainuos darbas. Ž. M. išvažiavo pirmas, o jie kitu automobiliu paskui. Netrukus jį pralenkė. V. M. g. antra eismo juosta ir užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustojo prie sankryžos. Prieš juos galbūt buvo sustoję keli automobiliai. Tuomet Ž. M., važiuodamas pirma eismo juosta, juos pralenkė ir pravažiavo sankryžą. Nepastabėjo, kad Ž. M. būtų sukėlęs avarinę situaciją ar kas nors būtų buvęs priverstas staigiai stabdyti, nes Ž. M. kaip važiavo, taip pravažiavo. Iš dešinės pusės, nuo degalinės, išvažinėjo mašinos, tačiau tvirtino, kad jokios avarinės situacijos nebuvo.
Liudytojas A. I. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo bendradarbis su kuriuo dirba apie pusę metų. Teigė, kad matė tą įvykį, t.y., kad Ž. M. į sankryžą įvažiavo mirksint geltonam šviesoforo signalui. Nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo pirmas Marvelės g. ir pirma eismo juosta, o jie kitu automobiliu važiavo antra eismo juosta ir atsilikę nedideliu atstumu. Mirksint geltonam šviesoforo signalui jis sankryžą pravažiavo pirma eismo juosta, o jam iš dešinės buvo Golf automobilis, kuris stovėjo ir net nepradėjo važiuoti. Kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo saugiai pravažiavo sankryžą, tik tuomet Golf pajudėjo iš vietos. Teigė, kad jokios avarinės situacijos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), Žiūryklės išrašas apie užregistruotą avarinę situaciją (b. l. 5, 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8), V. M. pareiškimas (b. l. 11), V. M. paaiškinimas (b. l. 12), Ž. M. paaiškinimas (b. l. 13), D. B. paaiškinimas (b. l. 14). Išrašas apie asmeniui užregistruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Minėta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 20N-52797332-16 Ž. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., 124² str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 3 d. ir 124¹ str. 2 d. bei jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 434 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2016 m. vasario 6 d. 8.30 val. Kaune, šviesoforu reguliuojamoje Užnemunės-Marvelės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra daugiau nei viena eismo juosta, lenkė Užnemunės g. antroje eismo juostoje prie draudžiamo šviesoforo signalo sustojusį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirsdamas kelio horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir, įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo sudarydamas pavojingą situaciją sankryžoje, esant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui iš Marvelės g. į Užnemunės g. manevrą į kairę atliekančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, ir, kad tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų Ž. M. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir automobilio VW Golf vairuotojui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 140.5, 73.11, 3 pr. 1.3 punktų reikalavimus.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Skundą padavęs asmuo Ž. M. iš pradžių hipotetiškai pripažino galėjęs įvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau po liudytojų apklausos šios aplinkybės visiškai nebeneigė ir pripažino, kad į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau neigė, kad sankryžą kirto išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nepaisydamas kelio ženklinimo, tvirtindamas, kad važiavo pirma eismo juosta. Galiausiai nurodė, kad tokiu būdu pravažiavo sankryžą, nes skubėjo, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų. Tačiau tokius jo teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad liudytojai V. M. ir D. B. itin detaliai ir tiksliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos ir rašytiniuose dokumentuose, t.y., kad Ž. M. į sankryžą įvažiavo priešinga eismo juosta ir kirsdamas ištisinę dvigubą ženklinimo liniją bei degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko V. M. privalėjo staigiai stabdyti ir tokiu būdu buvo išvengta eismo įvykio. Minėtų liudytojų parodymai išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leidžia teismui daryti kategorišką išvadą apie tai, kad Ž. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nes nenustatyta jų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat, kad liudytojai pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar turėtų jo atžvilgiu priešiškumą ir dėl tos priežasties galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų jį melagingai apkalbėti.
Tuo tarpu paties Ž. M. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma pažymėtina tai, kad Ž. M. galiausiai pripažino pravažiavęs sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo sukėlęs pavojingą situaciją, privertusią VW Golf vairuotoją staigiai stabdyti, tačiau nurodydamas savo tokio manevravimo motyvus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kiekvieną kartą įvardindavo vis kitokias priežastis. Štai tyrimo metu, savo paaiškinime jis nurodė, kad važiavo į darbą Aleksote ir šiek tiek skubėjo, nes turėjo susitikti su žmogumi sutartu laiku (b. l. 13), tuo tarpu pirmo posėdžio metu teigė, kad pravažiavo, nes manė stabdydamas galįs sukelti avarinę situaciją paskui jį galimai važiuojantiems automobiliams, o vėliau teigė, kad vežė daug įrankių, kurie, staigiai stabdant, galėjo apgadinti automobilį. Taip pat teismas kritiškai vertina ir liudytojų R. P. ir A. I. parodymus, konstatuodamas, kad jie buvo duoti siekiant padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma pažymėtina tai, kad šie liudytojai pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jie buvo nurodyti paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, todėl jų parodymai šiuo aspektu negali būti pripažįstami objektyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. ir A. I. tvirtino, kad Ž. M. įvažiavo į sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, tai darė važiuodamas pirma eismo juosta ir, kad pavojingos situacijos, dėl kurios būtų priverstas staigiai stabdyti kitas eismo dalyvis, nesudarė, tačiau tokius jų teiginius paneigia ne tik teismo patikimais pripažinti įrodymai, tačiau iš dalies net ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Be to, jų parodymai prieštaringi dėl to, kokiomis aplinkybėmis jie matė įvykį, t.y. nors jie važiavo tuo pačiu automobiliu, tačiau R. P. teigė, kad Ž. M. juos aplenkė jau sustojusius prie sankryžos, tuo tarpu A. I. tvirtino, kad jie važiavo nuo Ž. M. automobilio kiek atsilikę ir iš toliau matė kaip jis pravažiavo sankryžą.
ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip matyti iš šios normos, chuliganišku laikomas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pažeidžiant Kelių eismo taisykles, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (žr. LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).
Teismui nekyla jokių abejonių, jog Ž. M. degant draudžiamam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiuodamas priešinga eismo juosta ir kirsdamas ištisinę dvigubą ženklinimo liniją, dėl ko V. M. privalėjo staigiai stabdyti, ne tik, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos. Savo poreikį kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, be jokios dingsties vertindamas labiau, nei analogišką kitų vairuotojų poreikį, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, stovintiems prie sankryžos. Jo elgesys akivaizdžiai buvo tyčinis, šiurkštus, keliantis pavojų jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams ir tokiu būdu visiškai nepriimtinas, ir, kaip minėta, akivaizdžiai paminantis elementarias moralės ir elgesio kelyje normas ir tokiu būdu chuliganiškas.
Minėta, kad Ž. M. buvo nubaustas ir dėl ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 3 d. ir 124¹ str. 2 d. numatytų pažeidimų. Atsiliepime skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pripažino, kad šie pažeidimai Ž. M. inkriminuoti nepagrįstai, nes juos apima 124² str. 2 d., kuriame numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad Ž. M. inkriminuoti pažeidimai yra pertekliniai, todėl teisena dėl šių pažeidimų nutrauktina.
Nagrinėjant Ž. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl konstatuojama, kad Ž. M. paskirta nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aplinkybių, ypatingai švelninančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nenustatyta, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad R. P. ir A. I., būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 26), 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 davė melagingus parodymus apie tai, Ž. M. nevažiavo per sankryžą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, įvažiavo į sankryžą pirma eismo juosta ir nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, jokios pavojingos situacijos nesukėlė ir neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti, todėl jų atžvilgiu, nutarimui įsiteisėjus, iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.,
nutarė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 20N-52797332-16 dalį, kuria Ž. M. už ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 173 Eur bauda, už ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 57 Eur bauda, už ATPK 124¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą paskirta 36 Eur bauda ir už ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta 57 Eur bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl šių administracinių teisės pažeidimų nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno r., (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, Ž. M. nevažiavo per sankryžą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, įvažiavo į sankryžą pirma eismo juosta ir nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, jokios pavojingos situacijos nesukėlė ir neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti.
A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-103-982/2016 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, Ž. M. nevažiavo per sankryžą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, įvažiavo į sankryžą pirma eismo juosta ir nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, jokios pavojingos situacijos nesukėlė ir neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.