- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- 1-970-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44772-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- K. L.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teista:
1. 2015 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (12 veikų), 300 straipsnio 1 dalį (6 veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė –60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL dydžio bauda. Įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas, galutinė bausmė - 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigota sumokėti iki 2016 m. spalio 20 d.,
2. 2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, jos vykdymą atidedant 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 36 MGL (2372,58 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tarp 22.00 val. ir 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms,
3. 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 36 MGL (2 372,58 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
K. L. 2019 m. spalio 19 d. apie 14.40 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, policijos pareigūnams prie Partizanų g. 63M, Kaune, patikrinus jos blaivumą alkoholio matuokliu, 14.43 val. nustatytas 1,97 promilių etilo alkoholio jos neblaivumas, o 14.57 val. nustatytas 1,90 promilių etilo alkoholio jos neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji K. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kad nurodyta kaltinamajame akte. Buvo tokia situacija, kad automobilį vairavo vairuotojas, centre buvo taisomi keliai ir su ratu įvažiavo į duobę, įvykis buvo užfiksuotas ir draudimas sutiko sumokėti virš 1 400 Eur nuostolį, pervedė pinigus į (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo nuvarytas į autoservisą, prasidėjo „karas“ su (duomenys neskelbtini) Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiūlytą servisą, sakė, kad už tokią sumą netvarko automobilio, turi pasidengti likutį. Susitarė su draudimu, kad patys susidės automobilio detales. Laikas bėgo, mašina stovėjo servise. Tą dieną buvo pas draugę, kuri šiuo metu išvykusi į Škotiją, gėrė vyną. Jai paskambino iš serviso, ir sakė, kad išmes automobilį iš serviso, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas – apie 4 savaitės. Ji priėmė neadekvatų sprendimą - jai reikėjo skambinti vairuotojui, kuris būtų atvažiavęs ir paėmęs kaltinamąją, tačiau ji buvo (duomenys neskelbtini) namo. Neblaivus protas sužaidė taip, kad pagalvojo „kas čia man iš to serviso parvairuoti“. Mašina buvo sugadinta, ji važiavo kelkraščiu avariniu būdu ir buvo sustabdyta 2 policijos ekipažų, nes automobilio buferis ir ratas buvo sugadinti. Su drauge buvo išgėrusios butelį vyno. Jo stiprumo nežino, tačiau kadangi turi onkologinę ligą, ją alkoholis veikia kitaip. Ji nesvirduliavo į šonus, jautėsi gerai. Su alkotesterio parodymais sutinka, teisės vairuoti neturi. Automobiliu įmonėje naudojosi vairuotojas, taip pat darbuotojai. Konfliktas su (duomenys neskelbtini) vyksta dar dabar, nes draudimo pinigai gauti, jos įmokos gautos, automobilis parduotas, o jos pinigus toliau nuskaičiuoja. Už automobilį buvo sumokėjusi pradinį įnašą, dar 1 000 Eur ir jie gavo 1 400 Eur iš draudimo.
Po šio įvykio ėmėsi veiksmų, iškart kreipėsi pagalbos į priklausomybių centrą, kadangi suprato, kad neadekvačiai priimdama sprendimus galiu pakenkti ne tik sau, bet ir aplinkiniams, pasimokė iš šios situacijos. Savo veiksmus vertina labai kritiškai, pradėjo lankytis anoniminių alkoholikų klube, dabar ten lankosi jau 10 mėnesių, dalyvauja 12 žingsnių programoje. Augina du vaikus, 12 ir 8 metų. Šiuo metu gyvena Vilniuje, dirba ir Vilniuje, ir Kaune, turi dvejus darbus.
Be kaltinamosios K. L. parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Liudytoja G. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 19 d. dirbant radijo šaukiniu „1733“ kartu su vyriausiuoju patruliu M. N. apie 14.36 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Taikos pr., automobiliu „Audi A8“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivi vairuotoja. Minėtą automobilį pastebėjo Partizanų g. važiuojant priešprieša, naudojant šviesos ir garsinius tarnybinio automobilio signalus automobilį sustabdė Partizanų g. ties 63M namu. Jiems kartu su kolega M. N. priėjus prie automobilio vairuotojos, automobilio vairuotoja prisistatė kaip K. L., gim. 1986 m. Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji akivaizdžiai buvo neblaivi. Paklausus vairuotojos, ar vartojo alkoholį, ji paaiškino, kad vartojo alkoholio prieš maždaug 4 valandas. Pirmasis patikrinimas atliktas buvo 14.43 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, vairuotojai nustatytas 1,97 promilių girtumas. 14.57 val. antrą kartą buvo pakartotas girtumo testas, jai alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, nustatytas 1,90 promilių girtumas. Paprašius vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, ši jų nepateikė, nes jų neturėjo. Patikrinus per informacinę sistemą, nustatyta, kad vairuotoja neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada nebuvo jo įgijusi. Apie girtą vairuotoją radijo ryšiu buvo informuotas Kauno apskrities VPK NVRS. Vairuotojai surašytas ANK protokolas dėl vairavimo neturint tam teisės. Vairuotoja su alkotesterio rezultatais sutiko, teigė, kad gailisi, jog vairavo išgėrusi. Sulaikytą vairuotoją perdavė NVRS pareigūno žiniai (b. l. 81).
2019 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta transporto priemonė „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi Partizanų g. 63, Kaune (b. l. 9-27).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini) valdytojas – (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 36).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės „Audi A8“, gamybos metai 2004-2005, vidutinė kaina be PVM yra 4 395 eurų, vidutinė kaina su PVM yra 5 230 eurų (b. l. 37).
Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad K. L. 2019 m. spalio 19 d. 14.43 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, 14.57 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (b. l. 76-77, 78-79).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas K. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji K. L. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas neblaivumo patikrinimo dokumentu, vairavimo faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas daro išvadą, jog K. L. veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokių veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji K. L. 2019 m. spalio 19 d. apie 14.40 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, policijos pareigūnams prie Partizanų g. 63M, Kaune, patikrinus jos blaivumą alkoholio matuokliu, 14.43 val. nustatytas 1,97 promilių etilo alkoholio jos neblaivumas, o 14.57 val. nustatytas 1,90 promilių etilo alkoholio jos neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamoji K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamoji K. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji anksčiau teista (b. l. 98-108, 118-130), administracine tvarka bausta (b. l. 110-113), dirbanti (b. l. 109). Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė (b. l. 115, 117).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismas pastebi, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajai skirtos švelnesnės rūšies bausmės poveikio jos elgesiui nepadarė. Be to, kaltinamoji yra bausta administracine tvarka, duomenų apie jai skirtų baudų sumokėjimą nėra. Taigi, šiuo atveju, baudos, kaip posėdžio metu prašė kaltinamosios gynėjas, paskyrimas nebūtų proporcingas nei padarytai veikai, nei K. L. asmenybei.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. L. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl jai šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta neatlikta subendrinta bausme.
Vadovaujantis nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).
Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo K. L., teismas įvertina tai, kad kaltinamoji, nors veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau buvo teista, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo veiksmus įvertino kritiškai, nuoširdžiai dėl tokio savo poelgio gailisi, paaiškino iš šios situacijos pasimokIusi. Kaltinamoji nurodė, kad iš karto po įvykio kreipėsi pagalvos į priklausomybės ligų centrą, jau dešimt mėnesių lankosi anoniminių alkoholikų klube, dalyvauja 12 žingsnių programoje. Teismui pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimas patvirtina, kad kaltinamoji atliko gydymo kursą nuo priklausomybių nuo 2020 m. kovo 17 d. iki gegužės 18 d. (b. l. 159). K. L. dirba, vien augina du mažamečius vaikus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, kad naujų nusikalstamų veikų kaltinamoji nedarys, todėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas dar kartą atidėtinas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju, K. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajai kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad transporto priemonę vairavo neturėdama tokios teisės, į nustatytą 1,90 promilių girtumą, taip pat į tai, kad savo kaltę asmuo pripažino ir dėl tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, yra teista, administracine tvarka bausta.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 5 230 (VšĮ „Emprekis“ pažyma, b. l. 37).
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91) – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliais, nutarta grąžinti savininko (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui. Transporto priemonė grąžinta 2020 m. sausio 24 d. (b. l. 65-66, 68-69, 72-73, 74).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
K. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 36 MGL (2 372,58 Eur) baudos pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę K. L. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 36 MGL (2 372,58 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti K. L. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,
- išieškoti iš K. L. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 5 230 eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.