- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-518-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41346-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- UAB „PROMANO LIT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4004-608/2015 pagal ieškovo UAB „PROMANO LIT“ ieškinį atsakovui A. B. dėl iškeldinimo, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „PROMANO LIT“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą A. B. ir visus su juo gyvenančius asmenis iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visų jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), kartu iškraustant visus atsakovui priklausančius daiktus ir nesuteikiant jokios kitos patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.
Atsakovas padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad pareikštu ieškiniu buvo reikalaujama iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas, ir teismas privalėjo procesinius dokumentus atsakovui įteikti būtent šiuo adresu. Be to, teismas galėjo įteikti atsakovui procesinius dokumentus jo darbovietės adresu, tačiau net nemėgino. Ieškovas taip pat teismui melagingai nurodė, kad 2014 m. spalio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas yra galiojantis. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-46935-807/2014 atmetė atsakovo A. B. pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo atsakovas prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2014 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. 50 8 2014 10 15 108/13-1, 2014 m. spalio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 8 2014 10 14 108/13, 2014 m. spalio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir byla apeliacinės instancijos teismo dar neišnagrinėta. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir dėl to, kad jame nėra sutrumpintų motyvų, formalus įrodymų vertinimas teismo nebuvo atliktas. Atsakovo teigimu, parduoto iš varžytynių turto – buto (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta netinkamai. Ieškovas neįgyvendino Civilinio proceso kodekso 12 straipsnio, 135 straipsnio, 178 straipsnio reikalavimų, nes nepagrindė ieškinio tinkamais įrodymais, nenurodė įstatyminio pagrindo, suteikiančio jam teisę iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „PROMANO LIT“, pateikęs atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė pareiškimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus atsakovui ir dėl to sprendimo už akių priėmimas atsakovo atžvilgiu negalimas, neįrodytas ir paneigtas bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad teismo pranešimai kartu su ieškiniu ir jo priedais atsakovui buvo siųsti registruotu paštu atsakovo nurodytos jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pašto darbuotojo žyma, grąžinant pašto siuntą siuntėjui, patvirtina, kad atsakovui buvo paliktas pranešimas apie jam adresuotos pašto siuntos gavimą, tačiau pats atsakovas neatsiliepė į minėtą pranešimą ir neatsiėmė jam adresuotos teismo siųstos siuntos iš pašto įstaigos. Toks atsakovo elgesys, anot teismo, liudija, kad pats atsakovas vengė priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Teismas taip pat pabrėžė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti į dvi atsakovo darbovietes, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau taip pat nebuvo įteiktos dėl to, kad adresatas neatsiėmė pašto siuntų. Ieškovo pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas, skelbiant viešai specialiame interneto tinklapyje, buvo panaudotas tik teismui išnaudojus visas civilinio proceso numatytas procesinių dokumentų įteikimo atsakovui priemones. Taigi teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, o atsakovo nepateikimas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą sudarė pagrindą teismui priimti sprendimą už akių.
Teismas taip pat nurodė, kad neatitinka tikrovės atsakovo nurodyta aplinkybė, jog 2014 m. spalio 14 d. sudarytas varžytynių aktas Nr. 13 8 2014 10 14 108/13 negalioja, nes minėtas aktas yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis ginčijo minėto akto galiojimą, yra atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-46935-807/2014, kurią Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-339-881/2015, paliko nepakeistą.
Taigi teismas sprendė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu negalėjo būti priimtas, todėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apsiribojo tik lakoniškais motyvais, paviršutinišku bylos medžiagos vertinimu, be to, net neįvardijo konkrečios bylos medžiagos, kuria remdamasis priėmė nutartį. Taigi skundžiama nutartis priimta pažeidžiant lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principą. Byla dėl nuosavybės teisių pažeidimo, antstolio neteisėtų veiksmų vyksta ne vienerius metus, iki šiol atsakovas gaudavo visus jam siunčiamus procesinius dokumentus, taigi ta aplinkybė, kad atsakovo nepasiekė procesiniai dokumentai būtent iš šios bylos, kelia pagrįstų dvejonių dėl ieškovo veiksmų bei teismo šališkumo nagrinėjant bylą. Be to, teismas nepasiūlė ir neįpareigojo ieškovo įteikti atsakovui procesinius dokumentus per antstolį, todėl nutarties motyvas, kad buvo išnaudotos visos procesinės galimybės dėl dokumentų atsakovui įteikimo, neatitinka tikrovės ir CPK normų. Ginčas vyksta dėl didelės vertės turto, todėl teismas negalėjo pasyviai vykdyti teisingumo. Neįteikus atsakovui procesinių dokumentų bei atmetus prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš atsakovo buvo atimta teisė būti išklausytam. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patenkinti ieškinį dėl iškeldinimo. Teismas tik formaliai peržiūrėjo pateiktą ieškinį, priėmė skubotą sprendimą už akių ir neatskleidė bylos esmės. Priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas, nes buvo priimtas net be sutrumpintų motyvų, todėl buvo pažeisti CPK 286 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teismas tik pacitavo ieškovo argumentus, o formalaus byloje esančių įrodymų vertinimo neatliko. Teismo išvados, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė buvo nustatyta tinkamai, prieštarauja protingumo kriterijui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „PROMANO LIT“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovas nepaneigė to, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai ir kad pats atsakovas buvo pasyvus ir iki šiol klaidina teismą apie tariamą nežinojimą apie šią bylą. Atsakovas pats patvirtina, kad procesiniai dokumentai jam buvo siųsti tinkamu adresu, ir kartu pripažįsta, kad iki šiol yra neteisėtai užėmęs ieškovui priklausantį turtą. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas gali būti pasiekiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu jis korespondencijos pats nepriėmė ir dėl to turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Be to, 2014 m. spalio 28 d. pranešime, kuris atsakovui buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 7 d., ieškovas nurodė, kad jeigu atsakovas per 7 dienas nuo pranešimo gavimo neatlaisvins turto, ieškovas kreipsis į teismą dėl iškeldinimo. Atsakovas turto neatlaisvino, todėl galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovas kreipsis į teismą. Atsakovo teiginys, kad teismas privalėjo pasiūlyti ar įpareigoti procesinius dokumentus įteikti per antstolius, yra nepagrįstas. Kasacinis teismas savo praktikoje, pavyzdžiui, 2007 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007, yra išaiškinęs, kad įstatymas nenurodo prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Be to, ieškovas neprašė įteikti procesinių dokumentų per antstolį. Atsakovas turėjo galimybę pateikti pagrįstą (motyvuotą) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas tokį pareiškimą, nors ir visiškai deklaratyvų, pateikė, todėl neturi pagrindo teigti, kad teisė būti išklausytam iš jo tariamai buvo atimta. Atsakovas nepaneigė, kad teismas teisingai ir pagrįstai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas aiškiai bei nuosekliai remdamasis byloje esančiais įrodymais motyvavo savo sprendimą atmesti atsakovo pareiškimą. Nepaisant to, kad bylos dėl atsakovo iškeldinimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su ieškovo nuosavybės teisės į turtą įgyvendinimu, bet ne su turto verte ir jos nustatymu vykdymo procese, visi atsakovo skundai dėl turto vertės jau yra atmesti įsiteisėjusiomis nutartimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, prieš tai nepavykus įteikti jam procesinių dokumentų jo nurodomos gyvenamosios vietos ir žinomais darboviečių adresais – visais atvejais siųstos pašto korespondencijos apeliantas neatsiėmė. Taigi, apelianto žodžiais tariant, procesiniai dokumentai apelianto nepasiekė ne dėl ieškovo veiksmų ar teismo šališkumo, kaip teigia įtariantis apeliantas, bet dėl to, kad pats apeliantas jų neatsiėmė. Be to, įvertinus tai, kad ginčai su ieškovu dėl buto vyksta ne vienerius metus (tą nurodo pats apeliantas), ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl apelianto iškeldinimo, apie tokį ketinimą apeliantą buvo informavęs raštu, ir šį pranešimą apeliantas gavo (prieš dvidešimt vieną dieną iki ieškinio teisme pareiškimo), apeliantas nepateikė įrodymų, kad procesinių dokumentų įteikimo (siuntimo) metu buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos, abejonių kelia paties apelianto sąžiningumas atsiimant jam siunčiamus procesinius dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, prieš įteikdamas apeliantui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, turėjo pasiūlyti ar įpareigoti ieškovą įteikti procesinius dokumentus per antstolį. Teismas pažymi, kad tokio reikalavimo Civilinio proceso kodeksas nenustato, o pagal teismų formuojamą praktiką, spręsti, koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas konkrečiu atveju, priklauso teismo diskrecijos teisei. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas nagrinėjamu atveju parinko tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų (pareiškime nenurodė jokių argumentų), kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip teisingai nurodo ieškovas, aplinkybės dėl vykdymo proceso metu nustatytos, o vėliau iš varžytynių parduoto, turto kainos nėra bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo dalykas, kita vertus, byloje nustatyta, kad ir apelianto skundai dėl, anot jo, neteisingai nustatytos turto rinkos vertės jau yra atmesti įsiteisėjusiomis, taigi, nekvestionuojamomis, nutartimis. Teismas, be to, pabrėžia, kad sprendimo už akių priėmimo metu ieškovo buto nuosavybės teisės įgijimo pagrindas nebuvo nuginčytas, o atmetus apelianto skundus dėl antstolio veiksmų, nebuvo nuginčytas ir vėliau. Įvertinus tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tuo atveju, jei apeliantas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 318,90 Eur išlaidų už advokato pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad dalis atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų sutampa su nurodytais ieškovo atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas sumažina prašomą priteisti sumą iki 150 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „PROMANO LIT“ (į. k. 302423219) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.