Telšių apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiepa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atveika“ atstovei D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo bankrutuojančios A. B. bankroto administratoriaus Sergiejaus Butos prašymą dėl bankrutuojančios A. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiepa“, akcinė bendrovė „Capitalia Finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „PlusPlus Baltic OU“ Lietuvos filialas, bankas „Swedbank, AB, R. B., antstolė Elena Miliauskienė ir antstolė Greta Žutautė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bankroto administratorius Sergiejus Buta pateikė teismui prašymą patvirtinti 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslintą bankrutuojančios A. B. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. įvyko antrasis bankrutuojančios A. B. kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjai A. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas bankroto administratoriumi Sergiejus Buta ir nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti. Patvirtinta 110,00 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat patvirtinta 360,00 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį A. B. būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

2019 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkime balsavimas vyko raštu, kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai BUAB „Šiepa“, kurios reikalavimai sudaro 76,15 proc. nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, „Swedbank“, AB, kurios reikalavimai sudaro 11,73 proc. nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios reikalavimai sudaro 1,29 proc. nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Kreditoriai BUAB „Šiepa“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui.

3) FABĮ 28 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto pardavimą atidėti galima 6 mėnesiams nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo, tik esant teismo sprendimui. Šiuo atveju leidimo turtą pardavinėti tik po 6 mėnesiu nuo plano patvirtinimo nėra nei Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, kurioje A. B. buvo iškelta bankroto byla, nei kokioje kitoje nutartyje, atsižvelgiant į tai, nesutinka su turto pardavimu po 6 mėnesių. Pasiūlė nekilnojamąjį turtą pardavinėti (atlikti nekilnojamojo turto vertinimą bei paskelbti apie turto pardavimą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka) per 6 mėnesiu terminą nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos;

5) A. B. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 360 Eur suma yra per didelė, dokumentų pagrindžiančių šios sumos reikalingumą pateikta nėra. Antstolis pagal kelis vykdomuosius dokumentus maksimaliai iš minimalios mėnesinės algos gali atskaityti 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis – 556 Eur, tačiau, atskaičius mokesčius, darbuotojui išmokamas atlyginimas tesiekia 396,35 Eur. Kadangi antstoliai išieškodami skolą atskaito 30 procentų iš realiai išmokamo atlyginimo, todėl bankrutuojančiam asmeniui nereikia įrodinėti 277,45 Eur sumos skirtos būtiniems poreikiams tenkinti. A. B. prašo ženkliai didesnės sumos ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų prašomos 360,00 Eur sumos pagrįstumo, todėl nesutinka patvirtinti prašomos sumos būtiniems poreikiams tenkinti. Siūlo bankrutuojančiam fiziniam asmeniui patvirtinti 278,00 Eur per mėnesį sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti

6) Nėra pateiktas grafikas, kuriame būtų nurodytos per visą bankroto procesą skolininko gaunamos lėšos bei planuojamos gauti lėšos pardavus turtą, taip pat nėra nurodytos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos.

FABĮ 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugomas asmens orumas, o kreditoriams suteikiama galimybė atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad buvo tinkamai laikytasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo, pakartotinio svarstymo ir kreipimosi į teismą dėl plano tvirtinimo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Dėl priežasčių dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorinių reikalavimų

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų.

Patikslinto mokumo atkūrimo plano 1.1. punkte nurodyta, kad A. B. nemokumą sukėlė nepavykęs įmonės verslas, dėl ko įmonė bankrutavo bei nesėkmingos pastangos išvengti įmonės bankroto, įmonės veiklai ir naudai palaikyti skolintis lėšas. Kreditorė BUAB „Šiepa“ teigia, kad dėl nepasisekusio verslo yra atsakinga pati A. B.. Teiginiai, kad ji dėjo pastangas, skolinosi pinigines lėšas, kad tik pavyktų išgelbėti įmonę yra melagingi.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-416-267/2018, konstatuota, kad BUAB „Šiepa“ ir jos kreditoriai dėl prarasto bendrovės turto patyrė 77 763, 65 Eur žalą, o atsakovė A. B. 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdyje pripažino bendrovės turto praradimo faktą ir neginčijo žalos dydžio. Sprendime nurodyta, kad A. B. paaiškino negalėjusi tinkamai organizuoti bendrovės turto apsaugos, nes sunkiai sirgo.

Šioje nagrinėjamoje fizinio asmens bankroto byloje yra pateikta 2017 m. rugsėjo 20 d. Ukrainos medicinos mokslų akademijos pažyma išduota A. B., kurioje pateikta išvada, jog nustatyti lakunarinių infarktų kairiajame smegenėlių pusrutulyje ir kairiajame gumbure MR požymiai. Konkorėžinės liaukos cista. Esant tokiai gydymo išvadai, sutiktina, kad A. B., kaip bendrovės vadovė, dėl ligos negalėjo tinkamai organizuoti BUAB „Šiepa“ turto apsaugos, be to byloje yra duomenys, apie A. B. paimtus kreditus iš kredito įstaigų, kurie galimai galėjo būti panaudoti bendrovės veiklos stabilizavimui, todėl nėra pagrindo sutikti su kreditorės BUAB „Šiepa“ argumentais, kad A. B. patikslintame mokumo atkūrimo plane melagingai teigia, jog dėjo visas pastangas, skolinosi pinigines lėšas, siekdama išgelbėti įmonę.

Dėl numatomo parduoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta

numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu.

Patikslinto mokumo atkūrimo plano 3.1 punkte nurodyta, kad A. B. priklauso nekilnojamasis turtas – ½ trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra ne didesnė nei 9 350 Eur, ir jos vardu registruota transporto priemonė „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra išregistruota automatiškai negavus duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą. Patikslintame mokumo atkūrimo plane yra numatyta, jog per 2 mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos bus atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, turto vertintojo kandidatūra suderinus su kreditorių susirinkimu. Numatomo parduoti varžytynėse turto pradinę pardavimo kainą nustatys kreditorių susirinkimas, kuris bus sušauktas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta transporto priemonės vertė. Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 8 d. administracinio sprendimo matyti, kad minėtai transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir yra anuliuotas privalomosios techninės apžiūros galiojimas. Iš pridėtų transporto priemonės nuotraukų matyti transporto priemonės apgadinimai, kaip matyti iš 2016 m. balandžio 8 d. pažymos dėl eismo įvykio, padaryti eismo įvykio metu. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai patikslintame mokumo atkūrimo plane nenurodė apgadintos transporto priemonės rinkos vertės, nes esant automobilio sugadinimams tokios markės automobilio rinkos vertė visiškai neatitiktų esamos pareiškėjai priklausančios transporto priemonės vertės ir šios nedalyvaujančios eisme transporto priemonės realią vertę bus galima nustatyti pardavimo proceso metu. Pažymėtina tai, kad transporto priemonės pradinę turto pardavimo kainą, vadovaujantis FABĮ 27 straipsnio 1 dalimi, tvirtins kreditorių susirinkimas.

FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriame yra nustatyta bankrutuojančio skolininko turto pardavimo tvarka ir nustatytas atidėjimo terminas parduoti gyvenamąjį būstą, kai bankrutuoja fizinis asmuo, gyvenantis kartu su nepilnamečiais vaikais, yra prilyginama pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį teismo leidimui sudaryti nekilnojamojo daikto sandorius sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų. Per mokumo atkūrimo plane nurodytą turto pardavimo atidėjimo laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nebuvo reikalinga spręsti dėl teismo leidimo CK 3.85 straipsnio 2 dalyje, CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka išdavimo parduoti bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamuosius daiktus, nes CK 3.85 straipsnio 2 dalyje prilyginamas teismo leidimas parduoti nekilnojamuosius daiktus jau buvo priimtas teismui 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinus mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnį ir 28 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-313/2019).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-1268-853/2016, A. B. paskirta nepilnamečių vaikų B. O., gim. 2004 m. liepos 7 d., ir N. O., gim. 2004 m gruodžio 4 d., nuolatine globėja ir turto administratore, ir nepilnamečių globotinių gyvenamoji vieta nustatyta globėjos A. B. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Patikslinto mokumo atkūrimo plano 3.2 punkte numatyta, kad A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas – ½ trijų kambarių buto, esančio Mažeikių m., Pavenčių g. 11-39, bus parduodamas varžytinėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka po 6 mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Įvertinus FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad teismui patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą, ši nutartis prilyginama Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui ir pareiškėjai nebereikia atskirai kreiptis į teismą, kad šis priimtų atskirą sprendimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kai pareiškėja globoja nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad kreditorės BUAB „Šiepa“ siūlymas pradėti nekilnojamojo turto pardavimo procedūrą per 6 mėnesius nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos, vien dėl to, kad ji nori sklandžiai vykdyti bendrovės bankroto procedūrą, prieštarauja pareiškėjos globojamų nepilnamečių vaikų interesams ir riboja pareiškėjos galimybe pasinaudoti FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe atidėti vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimą 6 mėnesiams, per kuriuos pareiškėja galės išspręsti gyvenamosios vietos klausimą.

Pažymėtina, kad FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nenustatyta, jog patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Dėl bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydžio

Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija nepritarė mokumo atkūrimo planui, nes patikslintame plane nėra pasisakyta, ar būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 320 Eur išlaidų suma nurodyta įvertinus iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gautinas pajamas.

Kaip jau minėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi A. B. paskirta nepilnamečių vaikų B. O., gim. 2004 m. liepos 7 d., ir N. O., gim. 2004 m gruodžio 4 d., nuolatine globėja ir turto administratore. Remiantis Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 3037 nepilnametei globotinei B. O. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad B. O. ir N. O. nuo 2019 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam yra mokama 73,20 Eur išmoka. Patikslinto mokumo atkūrimo plano 5.1. punkte nurodyta, kad A. B. pajamas sudaro gaunamas į rankas 396,35 Eur darbo užmokestis. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs bankroto administratorius patvirtino, kad į A. B. gaunamas pajamas neįskaičiuotos nepilnamečių globotinių gaunamos išmokos.

Pažymėtina, kad nepilnamečiams globotiniams skirtos lėšos neturėtų būti įskaitomos į bankrutuojančio asmens pajamas, nes jos yra tvarkomos uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl teismas pritaria bankroto administratoriaus išsakytiems argumentams, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane į gaunamas lėšas neprivalu įtraukti globotiniams skirtas išmokas, nes išskaitos iš šių lėšų nedaromos.

Dėl kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta

kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).

FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėja patikslinto mokumo atkūrimo plano 6.3 ir 6.4 punktuose nurodė, kad kiekvieną mėnesį jos pačios ir jos išlaikytinių – nepilnamečių vaikų B. O., gim. 2004 m. liepos 7 d., ir N. O., gim. 2004 m gruodžio 4 d., būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 320 eurų suma. Šią sumą sudaro: išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms, susisiekimui ir kt. – 160 eurų, išlaidos medikamentams – 80 eurų, būsto išlaikymo išlaidos ir komunaliniai mokesčiai (metų vidurkis) – 80 eurų. Būtiniesiems poreikiams bankrutuojančiai A. B. ir jos išlaikytinių – nepilnamečių vaikų B. O. ir N. O. reikalinga 320 eurų suma per mėnesį yra minimali ir užtikrina tik būtiniausius, fiziologinius žmogaus egzistavimo poreikius.

Kreditorė BUAB „Šiepa“ nesutinka, kad būtų nustatyta A. B. būtinųjų poreikių tenkinimui 320 eurų suma per mėnesį ir mano, kad būtų pakankama nustatyti 278,00 Eur per mėnesį sumą.

Mokumo atkūrimo plane nurodomos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos lėšos leidžia užtikrinti būtinųjų bankrutuojančio asmens poreikių patenkinimą, orų ir nežeminantį asmens gyvenimą visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Vertindamas mokumo atkūrimo plane numatytų pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų būtinųjų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 555 Eur, todėl remiantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, papildomo įrodinėjimo nereikalaujančia vieno asmens būtinųjų išlaidų suma laikytina 277,50 Eur suma. Pažymėtina, kad kita minėtą sumą viršijanti būtinųjų išlaidų dalis turėjo būti pagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjam atveju pareiškėja prisideda prie dviejų nepilnamečių globotinių išlaikymo, nes akivaizdu, kad vieno vaiko išlaikymui skiriama 73,20 Eur išmoka nėra pakankama netgi būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui, todėl darytina išvada, kad pareiškėja neturi įrodinėti jos ir globotinių būtinųjų poreikių tenkinimui reikiamos 320 Eur sumos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos gaunamų pajamų dydį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį, kuris lygus 555 Eur, aplinkybę, kad pareiškėja iš esmės viena išlaiko nepilnamečius globotinius, sprendžia, kad prašoma patvirtinti 320 Eur būtinųjų poreikių suma nagrinėjamu atveju atitinka pareiškėjos, jos išlaikytinių – nepilnamečių globotinių ir kreditorių interesus. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlus A. B. bankroto bylą buvo patvirtinta 360 Eur suma reikalinga kiekvieną mėnesį bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui. Sumažinus pareiškėjai ir jos išlaikomiems nepilnamečiams globotiniams būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų dydį, būtų pažeisti ne tik bankrutuojančio asmens teisė gyventi oriai, bet ir nepilnamečių globotinių interesai.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nenustatyta, jog patikslintame mokumo atkūrimo planas būtų numatyta per didelė kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų kas mėnesį lėšų suma.

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos).

Kreditorė BUAB „Šiepa“ nurodė, jog vienas iš nepritarimo mokumo atkūrimo planui argumentų yra, jog plane esantis kreditorių reikalavimo grafikas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimų, kadangi nėra patektas grafikas, kuriame būtų nurodytos per visą bankroto procesą bankrutuojančio asmens gaunamos lėšos bei planuojamos gauti lėšos pardavus turtą, taip pat nėra nurodyta ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procese kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos.

Iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad plano 12.2 punkte yra numatyta 78,00 Eur suma skiriama kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti. Taip pat plane nurodyta, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų iš bankrutuojančio asmens pajamų, viršijančių lėšas, skirtas bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams tenkinti (iš jų atskaičius atlyginimą administratoriui ir kitas išlaidas, numatytas administravimo išlaidų sąmatoje), proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Kreditorių reikalavimai bus tenkinami kas pusę metų nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, kad FABĮ įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti, dėl nenumatytų laikino pobūdžio objektyvių aplinkybių asmuo gali laikinai netekti gaunamų pajamų arba jos gali sumažėti. Dėl to plane pagrįstai nurodyta, jog kreditoriams numatomų skirtį lėšų dydis yra preliminarus ir esant tam tikroms aplinkybėms gali kisti.

Pažymėtina ir tai, kad bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo dėti maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamų ir kuo didesniu mastu patenkinti savo kreditorių reikalavimus. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo elgiasi nesąžiningai, nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti, bankroto byla tokiam asmeniui gali būti nutraukta (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadinasi, paaiškėjus aplinkybėms, jog bankrutuojantis asmuo elgiasi nesąžiningai, o plane numatyti mokėjimai nėra atliekami ne dėl objektyvių priežasčių, kreditoriai turėtų teisę inicijuoti bankroto proceso nutraukimą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjos A. B. patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas iš esmės atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus ir nepažeidžia skolininkės bei kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą, ir įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių teises ir teisėtus interesus, įvertinęs kreditorių BUAB „Šiepa“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išdėstytas pastabas, daro išvadą, kad pateiktas bankrutuojančio asmens A. B. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamus reikalavimus, bankrutuojančių asmenų ir kreditorių teisėtus interesus, todėl tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

prašymą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 24 d. mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.