Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-22-531/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: 1A-22-531/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42736-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis: F. B.
Kaltinamasis: K. K.
Nukentėjusysis: Ž. A. G.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Vytautas Kupcikevičius

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-531/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42736-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 2.4.6.5.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui ir Manvydui Šivickui,nuteistajam F. B.,išteisintajam K. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Ž. A. G. įstatyminės atstovės M. B.- S. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

F. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. K. išteisintas iš kaltinimų:

- pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykis), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Ž. A. G. civilinis ieškinys dalyje dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš K. K. (dėl 2021 m. spalio mėnesio įvykio), atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Pripažinta Ž. A. G. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš F. B. (dėl 2021 m. gruodžio mėnesio įvykio), o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai, ir iš F. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 64,55 Eur žalos atlyginimui.

Iš F. B. Ž. A. G. priteisti 800 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu F. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualete, veikdamas kartu su R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius Ž. A. G. į galvą ir kairę ranką, Ž. A. G. pargriuvus ant žemės, jis ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvą, o R. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. K. buvo išteisintas iš to, kad:

2.1. jis, 2021 metų spalio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė viešąją tvarką, kai priešiškiems asmeniniams santykiams su nukentėjusiuoju Ž. A. G. išsiaiškinti pasirinkęs viešąją vietą, kur įprasta būti žmonėms, grasindamas smurtu ir smurtaudamas bei mušdamas nukentėjusįjį elgėsi įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: pamatęs koridoriuje stovintį ir su kitais moksleiviais pamokos laukiantį Ž. A. G., priėjo prie jo, ketindamas pademonstruoti savo priešišką požiūrį į nukentėjusįjį ir siekdamas bendraamžių akivaizdoje pažeminti, įbauginti bei sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, agresyviai kalbėdamas grasino nukentėjusiajam smurtu, stumdė ir smūgiavo kumščiu Ž. A. G. į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą.

2.2. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su F. B. bei kartu su R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, F. B. kumščiu sudavus ne mažiau kaip keturis smūgius Ž. A. G. į galvą ir kairę ranką, prisidėjo prie F. B. ir R. M. pradėtų smurtinių veiksmų ir sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvą, o R. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip, bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. A. G. įstatyminė atstovė M. B. - S. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį dalyje dėl K. K. išteisinimo iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (2021 m. spalio mėnesio įvykis) ir 284 straipsnyje (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis) ir priimti naują nuosprendį – pripažinti K. K. kaltu pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykis) ir 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis). Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Ž. A. G. iš F. B. ir K. K. solidariai 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 2021 m. gruodžio mėnesio įvykį ir iš K. K. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 2021 m. spalio mėnesio įvykį. Priteisti iš F. B. ir K. K. visas nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme.

2.1. Nurodo, kad nukentėjusiojo Ž. A. G. parodymai dėl 2021 m. spalio mėnesio įvykio buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymai išsamiai atskleidžia fizinio smurto sukėlimo aplinkybes, jos yra aiškios. Jo parodymus patvirtina ir kiti bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – L. Ž., M. B.-S., M. S., A. B., iš dalies G. M., K. Č., K. S.. Mano, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojos L. Ž. parodymų. Liudytoja nurodė, kad matė, kaip K. K. trenkė nukentėjusiajam. Jos parodymai nekelia jokių abejonių, koks buvo nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, be to, atskleidžia aplinkybes apie fizinio skausmo patyrimą, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, pažeminimą. Visa tai vyko ugdymo įstaigoje, ugdymo proceso metu. Teismas neišsamiai vertino liudytojų K. Č., K. S., G. M. parodymus, apsiribodamas konstatavimu, kad liudytojai nurodė, jog K. K. pastūmė ranka Ž. A. G. į petį, smūgis nebuvo stiprus. Teismas turėjo visapusiškai įvertinti aukščiau nurodytų liudytojų parodymus, tame tarpe ir jų santykius tiek su K. K., tiek su nukentėjusiuoju, ir tik tuomet spręsti dėl parodymų patikimumo. Cituoja liudytojos K. S. parodymus. Teigia, kad neišsamiai įvertinti ir liudytojos K. Č. parodymai. Paaiškina, kad K. Č. yra K. K. draugė, ji pastarajam pasiskundė dėl Ž. A. G. veiksmų. Liudytoja palaiko K. K. kaip draugą (įvykių metu buvo pora), todėl duodama parodymus nėra tiksli, suinteresuota įvykio aplinkybių vertinimu, skirtingai nei liudytoja L. Ž., kuri neturi jokių draugystės, bendrystės ryšių nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Pažymi, jog G. M. pažįsta K. K., yra draugai, klasiokai. G. M. yra suinteresuotas įvykio aplinkybių vertinimu ir duoda neobjektyvius parodymus. Atskirai aptarus ir įvertinus įvykį mačiusių liudytojų parodymus yra akivaizdu, kad kaltinamojo draugai palaikė kaltinamojo gynybos poziciją, tačiau liudytoja L. Ž., kuri neturi pagrindo apkalbėti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, davė įvykio aplinkybes objektyviai atitinkančius parodymus, kuriuos teismas turėjo vertinti kartu su nukentėjusiojo parodymais bei konstatuoti jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas suduodant smūgį į kairį šoną. Nesuprantama ir nepagrįsta visapusišku įrodymų vertinimu teismo pozicija, jog esant įsisenėjusiems šeimų nesutarimams, konfliktiškiems Ž. A. G. ir K. K. santykiams (be viso kito nukentėjusysis yra klausęs mokytojos, kas jam būtų, jei jis „iškirstų“ K. K.) teismas negali atmesti ir apkalbėjimo ar netikslių faktų pateikimo galimybės. Teismas nenurodė, kokiais duomenimis remiantis konstatavo šeimų nesutarimą ir galimą apkalbėjimo atvejį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. A. G. šeima – jo mama M. B. - S., močiutė A. B. konfliktuoja su kaltinamuoju ar jo šeima. Priešingai, kaltinamojo K. K. įstatyminė atstovė A. G., apklausta teisme nurodė, kad su Ž. A. G. mama ir močiute yra seni nesutarimai, nors aiškiai nesutarimų pagrindas apklausos metu nebuvo atskleistas, tačiau iš apklausos akivaizdu, kad tam tikrų nuoskaudų, pavydo, kitų neigiamų emocijų nukentėjusiojo mamos, močiutės atžvilgiu turi kaltinamojo mama S. G.. Taigi, jei ir gali būti apklabėjimas ir neadekvatus situacijos vertinimas, tai tik iš kaltinamojo pusės. Nukentėjusiojo įstatyminei atstovei nėra pagrindo teikti netikslius faktus, kaip nurodė teismas, nes su kaltinamuoju ir jo šeima nesieja nei faktiniai nesutarimai, nei teisiniai ginčai. Atskirai pažymėtina, kad ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, kur įvyko nagrinėjami įvykiai, dar gerokai iki jų vyko mokinių patyčios, kurios susijusios būtent su kaltinamojo priešiškumu nukentėjusiojo atžvilgiu, veiksmais nukreiptais siekiant pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo, kas atsiskleidžia liudytojų apklausose, taip pat nukentėjusiojo močiutės A. B., tos pačios įstaigos socialinės pedagogės, parodymuose. K. K., turėdamas neigiamas nuostatas, galimai kilusias iš jo paties šeimos, nukentėjusiojo atžvilgiu, žemino, nukentėjusįjį, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris teismo konstatuotas sprendime, tačiau netinkamai įvertintas, kaip neatitinkantis nusikalstamos veikos požymių. Visgi, pažymėtina, kad ir mokyklos pedagogams patyčios buvo žinomos ir matomos, o būtent mokytojos J. J. po nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis yra paklausęs „kas būtų, jeigu aš „iškirsčiau“ K.?“ – tai nukentėjusiojo tiesioginiai išgyvenimai, atliepiantys kaltinamojo elgesį ugdymo proceso metu, ugdymo įstaigoje. Susikaupę išgyvenimai verčia paauglį svarstyti apie kraštutinius veiksmus, dėl kurių jis bando pasitarti su įstaigos pedagogais, akivaizdu, išgyvena, nerimauja, nemato išeities. Teismas šį nukentėjusiojo retorinį klausimą vertino priešingai, nei jis vaiko buvo pateiktas pedagogei, t. y. priešiškumo, konflikto su kaltinamojo šeima prasme, tuo tarpu Ž. A. G., nepakeldamas tvyrančios įtampos dėl K. K. elgesio, tai netiesiogiai atskleidė mokytojai, ir pasak mokytojos, šis klausimas galėjo būti išsakytas tiek spalio, tiek lapkričio mėnesiais, liudytoja nepamena. Nesutinka su teismo išvada, kad vertinant kaltinamojo K. K. pripažintą veiksmą – smūgį į petį Ž. A. G. (pastūmimą į petį ranka), kurį patvirtino tiesioginiai įvykio liudininkai G. M., K. Č., K. S., kad nors šis įvykis įvyko mokykloje, tačiau neatitinka BK 284 įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nurodo, kad K. K. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir tai buvo svarbus jo veikos aspektas. K. K. siekė išsiaiškinti jam kilusius klausimus pertraukos metu ugdymo įstaigoje, siekė, kad tai matytų nukentėjusiojo klasės draugai ir bendramoksliai, norėjo, kad nukentėjusysis tokiu būdu būtų pažemintas, paniekintas jo orumas, sukeltas fizinis skausmas. Atlikęs pažeminimo, grasinimo bei fizinio smurto veiksmus viešoje vietoje - mokyklos koridoriuje, kaltinamasis demonstratyviai, „leido“ - „dabar gali eiti į klasę“ nukentėjusiajam tęsti ugdymo procesą. Įvykį matę liudytojai nurodė, kad buvo sukrėsti įvykio aplinkybių, o pats nukentėjusysis jautėsi blogai, verkė, toliau negalėjo tęsti mokymosi, pasišalino iš pamokos. Akivaizdu, kad K. K. tikslą pasityčioti ir pažeminti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam įvykdė viešoje vietoje, siekdamas sutrikdyti įprastą ugdymo procesą, rimtį, ugdymo įstaigoje nustatytą tvarką, pažeidė mokinio elgesio taisykles. Įvykį matę mokiniai pasijuto nepatogiai, buvo šokiruoti. Yra pagrindas išvadai, kad K. K. neteisėtas elgesys pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius siekia baudžiamosios atsakomybės ribas, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Nesutinka su teismo argumentais dėl to, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas neįrodytas. Pirma, apie tai, kad sukėlė fizinį skausmą suvokė pats kaltinamasis. Jis be kita ko, liudytojai A. B. pasakė: „Cha cha cha aš trečiame aukšte Ž. parklupdžiau“. Pasak liudytojos, nukentėjusysis skundėsi skausmu šone, jis tokius pat nusiskundimus išdėstė ir jai (M. B. - S.). Liudytoja L. Ž. taip pat nurodė, jog nukentėjusiajam skaudėjo, jis verkė, išėjo iš pamokos. Iš ties, fizinio skausmo pojūčio, tęstinumo aplinkybės yra atskleidžiamos iš nukentėjusiojo šeimos narių parodymų plačiau, nes logiška, kad dėl patirto sužalojimo Ž. A. G. skundėsi būtent jiems, tačiau ir paties kaltinamojo savo veikos įvertinimas ir pranešimas apie įvykdyta veiką A. B. rodo, kad pastarasis suvokė ir didžiavosi sukeltu fiziniu skausmu. Stumtelėjimu per petį žmogus nėra parklupdomas, toks veiksmas galimas tik stipraus fizinio smūgio padarinys. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja A. B. perteikė jos pasakojimą apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, todėl gali būti netiksli, netiksliai supratusi, tačiau teismas išklausė jos pačios (M. B.-S.) parodymus, kurie teismui abejonių nekėlė, todėl teismas be pagrindo nustatydamas fizinio skausmo sukėlimo mechanizmą, jo stiprumą nesivadovavo jos parodymais.

2.2. Dėl 2021 m. gruodžio mėnesio įvykio nurodo, kad R. M., M. L. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir jais vadovautis nėra pagrindo. Esmines aplinkybes pastarieji nurodė skirtingai. Loginio paaiškinimo kaip, kieno veiksmų įtakoje pargriuvo nukentėjusysis, liudytojų parodymai neatskleidžia. Logiškas, nuoseklus ir objektyviai įvykius atitinkantis yra nukentėjusiojo parodymų dėstymas, tame tarpe jį 2022 m. sausio 24 d. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusiojo parodymais teismas nesivadovavo be pagrindo, nors turėjo tai daryti vertinant K. K. veiksmų pobūdį bendrininkaujant darant nusikalstamą veiką. Teismas netinkamai vertino liudytoja apklaustos mokytojos J. J. paaiškinimus, kuri iškart po įvykio klausė nukentėjusiojo, kas prieš jį smurtavo, klausė, ar K. K. jam ką nors darė ir Ž. A. G. patvirtino, kad K. K. jam nieko nedarė. Tokius Ž. A. G. žodžius nurodė girdėjusi ir iškart po įvykio prie nukentėjusiojo atbėgusi liudytoja E. J.. Šių liudytojų parodymai turi būti vertinami sistemiškai su visa susiklosčiusia situacija. Po įvykio nuketėjusysis buvo sužalotas, patyrė smegenų sukrėtimą, ištiktas šoko, todėl individualizuoti kiekvieno kaltinamojo atliktus veiksmus bendrininkaujant, akivaizdu, kad negalėjo. Nukentėjusiajam skausmą sukėlė patirti fizinio smurto veiksmai, kuriuos atliko R. M. ir F. B., todėl pastaruosius du asmenis nukentėjusysis ir paminėjo būdamas stresinėje situacijoje. Vėliau, prisimindamas ir logiškai dėstydamas įvykio aplinkybes, nukentėjusysis individualizavo ir K. K. atliktus veiksmus. Pabrėžia, jog nukentėjusysis po įvykio galėjo viską sklandžiai prisiminti, išdėstyti be išankstinio nusistatymo, nesant išorinių trukdžių, spaudimo.

2.3. Ž. A. G. dėl tyčinių fizinio smurto veiksmų, atliktų civilinio atsakovo ugdymo įstaigoje, ugdymo proceso metu, matant bendramoksliams patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinius išgyvenimus, pažeminimą, savivertės ir bendravimo sumažėjimą. Ž. A. G. ir K. K. yra tos pačios ugdymo įstaigos ugdytiniai, todėl nukentėjusiojo reputacija buvo pažeminta kitų ugdytinių akivaizdoje, kas sukėlė eilę vidinių išgyvenimų, nerimą, nepripažinimą. Patirtas fizinis skausmas buvo gydomas ambulatoriškai, vartojant nuskausminamuosius, o patirti psichologiniai išgyvenimai ir jų padariniai buvo mažinami lankant psichologo konsultacijas, bendraujant su šeimos nariais artimaisiais. Pažymi, kad K. K. dirba, gauna apie 850 Eur dydžio mėnesines pajamas, turi kilnojamojo turto, todėl gali atlyginti nukentėjusiojo reikalaujamą žalą.

2.4. Teismas dėl R. M. padarytų veiksmų į bylą įtraukė civiliniu atsakovu (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centrą, posėdyje dalyvavo šio centro atstovai - (duomenys neskelbtini) padalinio direktorė. Taigi, byloje buvo įtraukti visi galintys atsakyti pagal civilinio ieškovo pareikštą ieškinį asmenys. Civilinis ieškovas civilinio ieškinio dėl R. M. veiksmų nereiškė, kadangi byloje nebuvo nagrinėjamas R. M. pareikštas kaltinimas ir teismas negalėjo pasisakyti dėl R. M. veiksmų, kaltės ir kitų aplinkybių. Nukentėjusysis yra įvertinęs šias reikšmingas aplinkybes ir civilinis ieškinys dėl R. M. veiksmų bei jais padarytos neturtinės žalos bus sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje. Mano, kad teismas nepagrįstai tik pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau šio klausimo neišsprendė iš esmės.

2.5. Dėl įžūlių, neteisėtų, nusikalstamų civilinių atsakovų veiksmų Ž. A. G. patyrė neturtinę žalą, susijusią su fizinio skausmo išgyvenimu, fizinės asmens sveikatos sužalojamais ir jų padariniais, o taip pat dvasinio pobūdžio asmens išgyvenimus ir nepatogumus. Po 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio metu patirtų galvos sužalojimų, galvos smegenų sukrėtimo, kūno sužalojimų, Ž. A. G. gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas gydytojus ir buvo jų prižiūrimas. Ž. A. G. išliko galvos skausmai, t.y. praėjus aštuoniems mėnesiams po įvykio vis dar jaučiami įvykio padariniai – galvos skausmas. Ž. A. G. dėl įžūlaus civilinių atsakovų elgesio viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, patyrė pažeminimą, gilius emocinius išgyvenimus, sutriko jo mokymosi procesas. Ž. A. G. po įvykio laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 metų balandžio mėnesio buvo ugdomas nuotoliniu būdu, kadangi ugdymo įstaigos lankymas ir tiesioginis mokymasis ugdymo įstaigoje, kurią lankė kaltinamieji, kėlė didelį nerimą, baimę. Siekiant išvengti emocinių išgyvenimų Ž. A. G. mokėsi nuotoliniu būdu, kas apsunkino žinių įsisavinimą, turėjo neigiamos įtakos ugdymo rezultatams. Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų Ž. A. G. tapo labai uždaras, mažai bendraujantis su aplinkiniais ir artimaisiais, daug laiko praleisdavo vienas savo kambaryje, jautėsi psichologiniai išgyvenimai, savivertės sumažėjimas, nerimas, apatija aplinkai, miego ir poilsio sutrikimai. Ž. A. G. prarado buvusį aktyvumą, bendruomeniškumą, tapo lengvai pažeidžiamas, uždaras. Jam buvo teikiama psichologo pagalba, jis lankėsi (duomenys neskelbtini), tačiau psichologo paslaugos teigiamų rezultatų nedavė. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio jis nebelanko (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, kuriame siekė įgyti norimą apdailininko specialybę, siekė dalyvauti (duomenys neskelbtini) programoje. 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio metu patirta trauma turėjo įtakos ne tik fizinei nukentėjusiojo sveikatai, tačiau asmenybei, jos raidai, psichologinei asmens būklei ir tolimesniam asmens gyvenimui.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė K. Ulienė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo iš nusikalstamų veikų numatytų BK 284 straipsnyje (dvi veikos) ir priimti naują nuosprendį – K. K. pripažinti kaltu: pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykis) ir paskirti jam laisvės apribojimą10 mėnesių, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis) ir paskirti jam 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą be intensyviosios priežiūros, įpareigojant mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedant minimalią dalį kitos bausmės ir skiri jam 1 metus ir 7 mėnesius laisvės apribojimo, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3.1. Nurodo, kad teismo išvados dėl išteisinimo pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykio) yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos analizuodamas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė tarpusavio santykių tarp šalių aplinkybėms, nepagrįstai atmetė liudytojos L. Ž. parodymus, nevertino liudytojos K. S. parodymų dėl jos reakcijos į įvykį, nukentėjusiojo parodymus bei įvykio situaciją vertino neatsižvelgęs į reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčias nustatytas patyčių mokykloje aplinkybes, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamo įvykio. Išvados šioje byloje padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų bei klaidingai pasisakant ar visai nepasisakant dėl atskirų įrodymų turinio, ar įrodymų tarpusavio ryšio, todėl pažeistas reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes. Pripažinti nukentėjusiojo parodymus neobjektyviais nėra jokio pagrindo. Kritiškai vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo ir įtariamojo šeimų nesutarimų bei konfliktiškų pačių Ž. A. G. ir K. K. santykių reikšmę parodymų patikimumui. Pažymėtina, kad objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo sąžiningumu nurodant tiek prieš jį atliktus veiksmus, tiek savo pojūčius, nėra. Teismas nuosprendyje remiasi teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusia aplinkybe, kad nukentėjusysis yra klausęs mokytojos, kas jam būtų, jei jis „iškirstų'“ K. K., tačiau ši aplinkybė, viena vertus rodo, kad patyčias patiriantis nukentėjusysis galimai ieškojo būdų pasipriešinti K. K., kita vertus, aiškiai atskleidžia jo būseną nagrinėjamų įvykių metu ir patvirtina nukentėjusiojo šeimos narių parodymus apie patyčias, dėl kurių nukentėjęs jautėsi pasimetęs, išsigandęs, prislėgtas. Pažymėtina, kad ir K. K. įstatyminės atstovės S. G. apklausos metu pateiktas ypatingai neigiamas nukentėjusiojo mamos ir močiutės apibūdinimas atitinka literatūroje pateikiamą patyčių kelią į mokyklas, kuomet vaikai mokosi elgesio modelio ir perima nuostatas bei vertybes iš jam svarbių suaugusiųjų, pakanka išgirsti iš tėvo ar mamos neigiamą, menkinančią frazę, ir paauglys tai pritaiko savo aplinkoje. Įvertinus M. B.-S., M. S., A. B. parodymus bei palyginus juos su S. G., paties K. K. parodymais, nėra abejonių, kad konfliktiški santykiai tarp paauglių buvo ne dėl nukentėjusiojo, bet dėl K. K. iš šeimos perimto elgesio siekiant sumenkinti, pažeminti Ž. A. G. šeimą, nukreipiant savo pyktį į patį nukentėjusįjį. Todėl, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad Ž. A. G. mokykloje ilgą laiką patyrė skriaudą, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti santykius buvus konfliktiškiems ir nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis būtų sulaužęs priesaiką, vengęs, atsisakęs duoti arba davęs melagingus parodymus. Nukentėjusiojo parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys (L. Ž., M. B.-S., M. S., A. B., iš dalies ir G. M., K. Č., K. S. parodymai). Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesiremti nukentėjusiojo parodymais ir netikėti jais vien dėl to, kad jis davė išteisintajam nepalankius parodymus. Pripažinti nukentėjusiojo parodymus nenuosekliais dėl to, kad, teismo vertinimu, jis iki ikiteisminio tyrimo pradžios šeimos nariams skirtingai nurodė skausmą jam sukėlusio fizinio kontakto aplinkybes, nėra jokio pagrindo. Nuosprendyje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. G. buvo nuoseklus tvirtindamas, jog K. K. smūgiavo kumščiu į kairį šoną, kad jam buvo sukeltas skausmas. Pažymi, kad išvestiniai įrodymai, šiuo atveju nukentėjusiojo šeimos narių parodymai apie iš paties nukentėjusiojo išgirstas aplinkybes, gali būti svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys, tačiau teismas, šiuo atveju, nepagrįstai suteikė tiek reikšmės liudytojos A. B. paaiškinimui, girdėjus iš Ž. A. G., kad K. K. jam į šoną spyrė, o ne trenkė. Iš esmės, parodymuose nėra prieštaravimo, nes A. B. parodymai patvirtina, kad anūkas jai pasakojo apie smūgį į šoną, o ne pastūmimą, kuri pripažįsta K. K.. Vertinant A. B. parodymus pažymėtina, kad šios liudytojos parodymuose yra ir kitų netikslumų, kurių atsiradimą paaiškina pernelyg didelis jaudulys, juntama asmeninė atsakomybė už nepakankamai atsiskleidusį anūką, nukentėjusį mokykloje, kurioje ji pati kaip socialinė darbuotoja turėjo padėti spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. Nepagrįsti teismo argumentai, kad smūgį į šoną patvirtina tik nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. Ž.. Teismas nesirėmė šios liudytojos parodymais tik dėl to, kad K. K. draugai (įvykį matę liudytojai) suabejojo, ar tą dieną liudytoja buvo mokykloje. Liudytoja L. Ž. nurodė buvusi mokykloje, mačiusi įvykį, todėl jos parodymus galėtų paneigti tik objektyvūs duomenys, tačiau jų nėra. Tiksli įvykio data nėra žinoma, iš ugdymo įstaigos pateiktų duomenų apie L. Ž. lankomumą matyti, kad iki 2021 m. spalio 15 d. dienos liudytoja praleido tik pavienes pamokas, todėl nėra pagrindo remtis liudytojų, K. K. artimų draugų, pritarusių K. K. sprendimui viešai paauklėti nukentėjusįjį, spėliojimais apie liudytojos lankomumą įvykio dieną. Kita vertus, net ir remiantis K. K. parodymais apie įvykį, kuriuos patvirtina liudytojai, kaltinamojo K. K. veiksmai – grasinimas smurtu ir smurtiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, nes atlikti demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kad K. K. veiksmais buvo pažeistos ne tik nukentėjusiojo, bet aplinkinių teisės į normalią ir ramią aplinką, patvirtina ne tik liudytoja L. Ž., bet ir K. S.. Palyginus liudytojos K. S. parodymus su kitais duomenimis yra aišku, kad K. K. agresyviai kalbėdamas, grasindamas nukentėjusiajam smurtu bei fiziniu poveikiu į nukentėjusiojo kūną viešai demonstravo savo priešišką požiūrį į nukentėjusįjį siekdamas bendraamžių akivaizdoje jį pažeminti, įbauginti bei sukelti fizinį skausmą. Vertinant įvykio situaciją svarbūs ir K. S. parodymai, apie tai, kad sėdėdama trečiame aukšte ji buvo pakviesta (kvietė liudytojas G. M.) ateiti už kampo prie tualeto, kur jau stovėjo Ž. A. G. ir K. K. su K. Č.. Tokie liudytojos parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. M. ir K. Č. pritarė K. K. sprendimui viešai paauklėti nukentėjusįjį, kurio veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, nes neabejotinai nustatytas neteisėtas fizinis kontaktas, pažeidęs nukentėjusiojo kūno neliečiamumą, tai padaryta viešai, todėl tokie veiksmai įžūlūs ir nepagarbūs aplinkiniams.

3.2. Teismo išvados dėl išteisinimo pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis) taip pat yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė tarpusavio santykių tarp šalių aplinkybėms, nepagrįstai rėmėsi kitų su nusikalstama veika tiesiogiai susijusių asmenų parodymais, liudytojos J. J. parodymus vertino neatsižvelgęs į reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčias aplinkybes, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstų išvadų dėl įrodymų pakankamumo. Sprendimas dėl asmens parodymų patikimumo negali būti paremtas tik asmens, šiuo atveju K. K. pozicijos nuoseklumu. Tai, kad kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, nepaneigia kitų teismo nepagrįstai neįvertintų duomenų, rodančių, kad K. K. paaiškinimai yra pasirinktas gynybos būdas ir siekis išvengti atsakomybės. Nukentėjusiojo parodymai dėl K. K. atliktų veiksmų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys. Vertindamas liudytojos J. J., E. J. parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos nematė ir negalėjo matyti K. K. veiksmų iki nukentėjusysis atsidūrė koridoriuje ant grindų. To, kad ir K. K. prisidėjo prie neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis liudytojai J. J. nenurodė, tačiau, logiška, kad po to, kai patyrė nuteistojo F. B. ir R. M. spyrius, nukentėjusysis nurodė tik jį mušusius (spardžiusius) asmenis. Tačiau vėliau Ž. A. G. parodymai apie įvykių seką buvo nuoseklūs ir atskleidė ir K. K. bendrininkavimą. Vertindamas J. J., E. J. parodymus teismas akcentavo tik abejones dėl atskirų aplinkybių, tačiau bylos duomenis analizavo bei vertino atskirai vieną nuo kito. Toks netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, kad nuosprendyje buvo padarytos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nėra įrodymų, nukentėjusiojo parodymų patikimumui patikrinti. Remiantis nukentėjusiojo parodymais yra aišku ir logiškai paaiškinama, kaip nukentėjusysis atsirado koridoriuje, tai yra nukentėjęs paaiškino, kad į koridorių jį pargriovė K. K., apglėbdamas jį iš už nugaros. F. B., M. L., R. M. paaiškinimai, kaip nukentėjęs atsidūrė koridoriuje, nenuoseklūs, prieštaringi ir stokoja logikos. Tik nukentėjusiojo parodymai atitinka tą mechanizmą, kurį vėliau matė ir patvirtino J. J.. Tai yra nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, kojomis į tualetu duris. Nukentėjusiojo parodymus dėl konflikto pradžios, kai jis buvo apipiltas vandeniu, ir tualete buvę jaunuoliai šaipėsi iš jo, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad grindys buvo šlapios bei paties K. K. parodymai, kad iki susitinkant Ž. A. G. tualete, jie žinojo, kad į mokyklą yra atvykusi Ž. A. G. mama, kad jie juokėsi ir kalbėjo apie tai, kad dabar nukentėjusysis pats turės atsakyti už kitos mergaitės įžeidimą. Vertinant minėtų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie įvykių eigą. Pažymėtina, kad vertindamas F. B. parodymus, teismas neabejojo nukentėjusiuoju ir nuteistojo parodymus vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekį sušvelninti savo padėtį. Tiek kaltinamojo F. B., tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto R. M. parodymai negali būti patikimi, nes šių asmenų parodymai fragmentiški, atskleidžiantys tik tą dalį įvykių, kuri neabejotinai įrodyta kitais bylos duomenimis.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos pareikštą apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad dėl ieškinio sumos turėtų nuspręsti teismas. Mano, kad 3 000 Eur suma yra susijusi su Ž. A. G. visą laiką mokykloje patiriamomis patyčiomis. Dėl 7 000 Eur sumos siūlo ieškinį palikti nenagrinėtu. F. B. gynėjas V. Kupcikevičius prašė nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio palikti nepakeistą. Pasisakydamas dėl ieškinio dydžio nurodė, kad reikalavimas tokiai sumai yra visiškai nepagrįstas. Sveikata nukentėjusiojo buvo sutrikdyta nežymiai ir nėra protinga kalbėti apie tūkstantines sumas. Išteisintasis K. K. ir jo gynėjas M. Šivickas prašė palikti nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl K. K. inkriminuotų, BK 284 straipsnyje

įtvirtintų nusikalstamų veikų teisinių nuostatų

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

8. Baudžiamajai atsakomybei pagal 284 straipsnį atsirasti vien veikos požymių nepakanka. Yra reikalinga nustatyti dar ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

9. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Dėl 2021 m. spalio mėn. veikos

11. K. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 metų spalio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė viešąją tvarką, kai priešiškiems asmeniniams santykiams su nukentėjusiuoju Ž. A. G. išsiaiškinti pasirinkęs viešąją vietą, kur įprasta būti žmonėms, grasindamas smurtu ir smurtaudamas bei mušdamas nukentėjusįjį elgėsi įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: pamatęs koridoriuje stovintį ir su kitais moksleiviais pamokos laukiantį Ž. A. G., priėjo prie jo ketindamas pademonstruoti savo priešišką požiūrį į nukentėjusįjį ir siekdamas bendraamžių akivaizdoje pažeminti, įbauginti bei sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, agresyviai kalbėdamas grasino nukentėjusiajam smurtu, stumdė ir smūgiavo kumščiu Ž. A. G. į kairį šoną taip sukeldamas fizinį skausmą.

12. Prokurorė ir Ž. A. G. įstatyminė atstovė apeliaciniais skundais nesutinka su K. K. išteisinimu iš šio jam pareikšto kaltinimo, kritikuoja apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, baudžiamosios bylos medžiagą bei pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. K. iš aukščiau pateikto kaltinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Tiek prokurorės, tiek Ž. A. G. įstatyminės atstovės apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jos susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino dėl šio K. K. pareikšto kaltinimo byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

14. Nagrinėjamu atveju K. K. viso proceso metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos, BK 284 straipsnyje įtvirtintos, nusikalstamos veikos padarymo neigė. Apklausiamas teisme paaiškino, kad kai atėjo į mokyklą buvo pertrauka. Atėjo K. Č. ir jam pasakė, kad žaidžiant tenisą Ž. A. G. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada jis jos paklausė, kokia jai pamoka, o ji pasakė, kad lietuvių. Ji su Ž. A. G. yra klasiokai. Tai jis nuėjo į trečią aukštą. Ž. A. G. buvo netoli lietuvių kalbos kabineto. Jis nuėjo, o šalia jo ėjo K. Č.. Tada į jį atsisuko Ž. A. G.. Ž. A. G. žiūrėjo į telefoną, jis (K. K.) jo paklausė, o jis visiškai nereagavo. Dar kartą paklausė – nieko. Trečią kartą pakėlė truputį balsą, pasižiūrėjo, nieko visiškai nesakė. Pasakė, kad „dar kartas, ir gausi į snukį“. Tada su dešine ranka stumtelėjo į dešinį petį ir viskas. K. Č. buvo šalia. Kai jį pastūmė, jau jis ėjo į klasę, tada pamatė, kad ten buvo G. M. ir K. S.. L. Ž. nebuvo. Tikrai netrenkė Ž. A. G. į pilvą, jis jį pastūmė į dešinį petį. Ž. A. G. nuėjo tiesiai į klasę. Ž. A. G. po pastūmimo neturėjo skaudėti. Analogiškas aplinkybes K. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

15. Nukentėjusysis Ž. A. G., apklausiamas 2022 m. sausio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad K. K. jam buvo sudavęs, tai buvo spalio pradžia, 9 – 10 d., trečiadienis. Tai įvyko per lietuvių pamoką. Jis koridoriuje jam trenkė į šoną su kumščiu. K. K. neaiškino už ką trenkė, nieko nesakė, priėjo ir trenkė. Prieš tai su K. K. konfliktavo žodžiais. Su jo mergina ėjo pažaisti teniso, jie mokosi vienoje klasėje. Ji pasiūlė, o jis nuėjo. K. K. pats matė, kaip jie žaidė. Žiūrėjo skersai. Kai trenkė į šoną, buvo paraudimas, niekur nesikreipė, pasakė tik mamai. Buvo tik paraudusi vieta, smūgis buvo 4-5 balų stiprumo. Tą vietą skaudėjo 1-1,5 val., buvo sunku įkvėpti. Aplink buvo žmonių, tai matė J. B., L. Ž.. Apklausos, vykusios 2021 m. gruodžio 23 d., ikiteisminiame tyrime metu parodė, kad spalio mėnesį K. K. jam mokykloje koridoriuje prie klasės kumščiu trenkė vieną kartą į kairį šoną. Jam labai skaudėjo.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad K. K. ir Ž. A. G. nurodo skirtingas buvusio įvykio versijas bei iš esmės jį mačiusius asmenis. T. y. K. K. aiškino, kad jam kreipusis į Ž. A. G., jis pirmuosius du kartus visiškai į jį nereagavo, o pakėlus balsą pasižiūrėjo, bet nieko neatsakė ir tuomet jis, pasakęs „dar kartas ir gausi į snukį“, dešine ranka stumtelėjo Ž. A. G. į dešinį petį. Pasak jo, įvykį matė kartu buvusi K. Č. bei netoliese buvę G. M. ir K. S.. Ž. A. G. nurodė, kad K. K. jam nieko nesakė, tiesiog priėjo ir trenkė vieną kartą kumščiu į kairį šoną. Nuo smūgio jam labai skaudėjo, jautė skausmą 1 - 1,5 val., buvo sunku įkvėpti, ta vieta buvo paraudusi. Įvykį matė J. B., L. Ž., be to, apie įvykį pasakojo mamai. Esant skirtingiems tiesioginių įvykio dalyvių parodymams, yra itin svarbu įvertinti kitus, tiriant šį įvykį, byloje surinktus įrodymus.

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad su K. K. yra klasiokai, jų santykiai geri, yra draugai. Ž. A. G. pažįsta iš mokyklos, nei draugas, nei kas, tik tiek, kad ėjo į mokyklą. Jis yra dalyvavęs įvykyje tarp K. K. ir Ž. A. G.. Tai buvo trečiame aukšte. Jis buvo kartu su K. S.. Matė, kaip atėjo K. K. su K. Č.. Sako, nueis, pasisveikins, pakalbės, tačiau K. K. nuėjo pas Ž. A. G.. Ž. A. G. stovėjo prie tualetų. K. K. sakė Ž. A. G. „kam tu iš K. tyčiojaisi, kodėl visokiais nešvankiais žodžiais pasakei apie ją?“. Ž. A. G. nereagavo, tada pakėlė toną ir pasakė dar kartą, tada Ž. A. G. pasakė, kad nieko nebedarys. K. K. davė jam į petį, jis niekaip nesureagavo, stovėjo toliau, nekreipė dėmesio. Nieko nepajuto, nei iš veido išraiškos, nei nieko. K. K. jam pasakė „gali eiti į klasę“ ir jis išėjo į lietuvių kalbos kabinetą. Šalia per įvykį buvo jis, K. K., K. Č., K. S., Ž. A. G.. Pabrėžė, kad niekas neklausė K. K. leidimo eiti į pamoką, tiesiog taip pasakė K. K. ir tiek. Neprisimena, kuria ranka į kurį petį stūmė. Tai buvo pastūmimas į petį, ne smūgis, nes nei sukruto, nei parkrito, lyg niekur nieko, taip pat stovėjo. Negalėtų pasakyti, ar jį paveikė šis įvykis, tarp mokinių kaip ir nekalbėjo apie šį įvykį. Jis nematė jokio suduoto smūgio, į petį tik, ir viskas. Į petį buvo kaip pastūmimas, palietimas. Įvykio metu L. Ž. nematė.

18. Liudytoja K. Č. apklausta teisme parodė, kad K. K. pažįsta iš mokyklos, jis nėra klasiokas. Ž. A. G. yra jos klasiokas, jų nesieja jokie santykiai. Su K. K. yra draugai. Jai žinoma apie įvykį, buvusį pernai metų spalį. Po pamokos ji nuėjo į rūsį, nes buvo stalo tenisas. Norėjo pažaisti, bet nieko nebuvo. Atėjo Ž. A. G.. Jie nebuvo draugai, ji nenorėjo su juo žaisti, taip prasidėjo konfliktas, jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji nenorėjo to klausyti, išėjo į pirmą aukštą prie tvarkaraščio. Ten sutiko K. K. ir jam viską papasakojo. Jis jai liepė nusiraminti ir po to, ji kartu su juo nuėjo į trečią aukštą. Jai tada turėjo būti lietuvių kalbos pamoka. Trečiame aukšte stovėjo ir daugiau mokinių, tarp jų ir Ž. A. G.. Ji ėjo su K. K.. K. K. nuėjo prie Ž. A. G.. Ž. A. G., tai pastebėjęs, ėjo link klasės, bet K. K. jį pasivijo, jie nuėjo kartu už sienos, ten kur yra tualetai. K. K. paklausė Ž. A. G., kodėl ją įžeidinėjo. Jis neatsakė jam nieko, tai jis paklausė dar kartą, bet griežčiau. Ž. A. G. pasakė, kad daugiau taip nedarys. K. K. trenkė Ž. A. G. iš dešinės rankos į dešinį petį nesmarkiai. Tada pasakė, kad gali eiti į klasę. Ž. A. G. nuėjo į klasę, ir ji nuėjo į klasę. Visi išsiskirstė ir nekalbėjo apie tai daugiau. Įvykį dar matė G. M. ir K. S.. L. Ž. mokykloje tada nebuvo. Pabrėžė, kad tas smūgis buvo nestiprus, paprastas, toks lengvas. Kai Ž. A. G. pastūmė, jis nieko nesakė, stovėjo vietoje. Galbūt truputį atgal paėjo. Toliau nieko nevyko, ėjo į pamokas. Ž. A. G. sėdėjo pamokoje su ja. K. K. elgesį laiko teisingu, nes ją apgynė.

19. Liudytoja K. S., apklausiama teisme parodė, kad pažįsta K. K.. Ž. A. G. kaip ir jos klasiokas, tik iš kitos grupės. Dabar jau nebendrauja, ankščiau kažkiek barake pakalbėdavo, porą žodžių ir tiek. Nelabai bendrauja ir su K. K., tiesiog mokykloje, per pertraukas. Apie kilusius konfliktus tarp K. K. ir Ž. A. G. jai žinoma. Ji sėdėjo trečiame aukšte, buvo G. M.. Tada atėjo K. K. ir K. Č.. Ir jau ten tikriausiai buvo Ž. A. G.. G. M. pasikvietė ją ateiti už kampo, prie tualeto. Kai atėjo ten, jau buvo Ž. A. G., K. K., K. Č. ir G. M.. K. K. kelis kartus gražiai paklausė, kodėl Ž. A. G. apšnekinėja K. Č.. Jis net nereagavo, tik nusijuokė. Paskui K. K. paklausė vėl gražiai, truputį pakeldamas balsą, kodėl šitaip elgiasi. Bet Ž. A. G. buvo pasimetęs, ir tada K. K. jau piktai paklausė, kodėl Ž. A. G. apie K. Č. kalba, ir pagrasino, trenkė jam į petį, tik nepamena kurį. Bet nepamena, kad jį kažkas muštų. Į petį palietė su ranka, bet nesmarkiai. Po to išsiskirstė į pamokas, vėliau nebesusitiko. Patikslino, kad ji yra Ž. A. G. klasėje, bet jis kitoje grupėje, jie susitinka tik per lietuvių pamokas. Šitoje pamokoje jie nebuvo kartu. L. Ž. tuo metu nematė. Apie tokį įvykį niekam nepasakojo, buvo nesmagu ir tiek, kad konfliktuoja K. K. su Ž. A. G.. Smūgį matė tik į petį, į pilvą nematė. Ž. A. G. tikrai nuėjo į lietuvių kalbos pamoką. Nematė jo pamokoje, bet matė, kad nuėjo, nes jiems skirtingos klasės.

20. Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Ž. A. G. yra jos klasiokas. Su juo sutaria normaliai. Ji pati konfliktų neturėjo, bet bendrabutyje kartais susipykdavo. Yra mačiusi vieną konfliktą mokykloje, kaip K. K. su Ž. A. G. susipyko. Kada tai buvo, tiksliai neprisimena, bet buvo rugsėjį, ar spalį, o gal vėliau. Ji nelabai ir prisimena, kaip ten kas buvo. Tik žino, kad jai su Ž. A. G. buvo pamokos toje pačioje klasėje. Kažkaip ten, gal Ž. A. G. K. K. kažką pasakė, ar Ž. A. G. pats užsipuolė, tai susipyko, nežino dėl ko. Tik matė, kad K. K. trenkė jam kažkur čia (rodo į pilvo sritį, šoną) prie klasės. Trenkė gal į saulutę, gal į šoną, nežino. Atrodo trenkė į kairę pusę. Buvo dar K. Č., daugiau neatsimena kas buvo. Trenkė su ranka, su kuria nepamena. Po to, Ž. A. G. susinervino, atrodo verkė, tiesiog išėjo iš klasės. Nėjo į pamoką. Neatsimena, kokia pamoka turėjo būti, lietuvių ar matematika. Ji pati ėjo į tą pamoką. Jis atėjo į tą pamoką, bet vėliau. Jis atėjo vėliau, nes gal jam skaudėjo, gal išėjo į tualetą. Ji mano, kad skaudėjo. Jos manymu smūgis buvo nei labai stiprus, nei silpnas. Prieš trenkiant dar jie dėl kažko susipyko. Balsais „susikoliojo“, nesuprato, ką jie vienas kitam ten sakė. Kai K. K. trenkė, daugiau niekas nieko nesakė, tiesiog išėjo. Kitą dieną apie tai kalbėjo mokykloje, kad K. K. primušė Ž. A. G., ir panašiai. Pažymėjo, kad matė, kaip K. K. priėjo prie Ž. A. G.. Kai Ž. A. G. buvo suduotas smūgis, jis buvo užsiėmęs už šono ir nuėjo į tualetą. Jis trenkėsi su petimi į sieną, tada užsiėmė už šono ir išėjo. Nežino kaip jautėsi dėl to ką matė, jai buvo gaila Ž. A. G.. 2022 m. gegužės 3 d. apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime, metu liudytoja parodė, kad 2021 m., prasidėjus naujiems mokslo metams, galėjo būti spalio mėnesio pradžia ar vidurys, žino, kad savaitės viduryje, gal po 12 val. ji, K. Č., K. S., lygtai K. K. ir G. M. atėjo į mokyklos rūsyje esančią salę, kur yra teniso stalas ir norėjo pažaisti. Prie stalo buvo Ž. A. G. ir dėl to kas žais stalo tenisą, įvyko konfliktas. K. nenorėjo žaisti su Ž. A. G., jis supyko ir pradėjo ją įžeidinėti. Kadangi suskambo skambutis ir reikėjo eiti į pamokas, tai Ž. A. G. išėjo pirmas, ji (liudytoja) jam iš paskos. Jiems turėjo prasidėti lietuvių kalbos pamoka trečiame aukšte. Ji laiptais užlipo į trečią aukštą ir pamatė, kad prie palangės netoli lietuvių kalbos kabineto stovi Ž. A. G. ir ji atsistojo prie jo. Po kelių sekundžių išgirdo K. K. balsą ir pamatė, kad jis ateina su K. Č. ir kažką šaukdamas ant Ž. A. G., artėja prie jų. Ž. A. G. suprato, kad gali įvykti konfliktas, jis ėjo link klasės ir jį pasivijo K. K.. Netoli lietuvių kabineto durų, K. K. kažką sakė Ž. A. G. ir matė, kaip K. K. vieną kartą kumščiu trenkė Ž. A. G. į pilvą. Ž. A. G. nuo smūgio atsitrenkė dešiniu petim į sieną, susiėmė rankomis už pilvo ir nuėjo į tualetą. Prasidėjus pamokai dar Ž. A. G. nebuvo klasėje. Mokytoja paklausė kur Ž. A. G.. Jie atsakė, kad nuėjo į tualetą. Mokytoja tuojau išėjo į koridorių ir gal po kokių 15 min. grįžo į klasę kartu su Ž. A. G. ir mokyklos socialine pedagoge – A. B.. Matė, kad Ž. A. G. buvo išsiverkęs, nes buvo paraudę jo akys, buvo labai supykęs. A. B. jam liepė sėstis į suolą ir kartu su mokytoja jų klausė kas čia įvyko. K. Č. pasakė, kad Ž. A. G. susiginčijo su K. K.. Ž. A. G. nenorėjo eiti į klasę, ir pasakė, kad neis, nes yra K., tačiau jam mokytoja liepė sėstis į suolą ir jis atsisėdo. Socialinė pedagogė su mokytoja išėjo iš klasės. Pabrėžė, kad kai K. K. Ž. A. G. sudavė smūgį kumščiu, jam tikrai turėjo skaudėti, nes nuo to smūgio jis net atsitrenkė į sieną, o po to susiėmęs už pilvo nuėjo į tualetą.

21. 2022 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. B. parodė, kad neprisimena, kad mokykloje Ž. A. G. K. K. būtų mušęs, jis to nėra matęs. Neprisimena, kad būtų girdėjęs konfliktą tarp Ž. A. G. ir K. K.. L. Ž. pažįsta, jie nėra draugai, ji mokosi kitoje klasėje ir yra jaunesnė už jį, kiek pamena, ji nėra ir Ž. A. G. klasiokė.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta šių liudytojų parodymuose, atmeta Ž. A. G. pateikiamą įvykio versiją, o K. K. pripažįsta, kaip atitinkančią objektyvią įvykio situaciją. Kaip matyti, K. K. duotus parodymus visiškai patvirtina įvykį mačiusių G. M., K. S. ir K. Č. parodymai. Jie visi nuosekliai teigė, kad K. K., priėjęs prie Ž. A. G., keletą kartų klausė, kodėl jis įžeidinėjo K. Č., o šiam nekreipiant dėmesio, ranka pastūmė jį į petį, po ko visi išsiskirstė, ir Ž. A. G. nuėjo į klasę, kurioje turėjo įvykti lietuvių kalbos pamoka. Be kita ko, G. M. ir K. Č. nurodė, kad Ž. A. G., jį pastūmus K. K., išliko ramus ir nekreipė į tai dėmesio. Nustatyta, kad K. Č. ir G. M. yra K. K. draugai, tačiau teismas jų parodymų objektyvumu neabejoja, kadangi jie buvo ne tik nuoseklūs viso proceso metu, tačiau sutampa tiek tarpusavyje, tiek su K. S. parodymais, kuri nurodė nesanti K. K. draugė.

23. Vienintelė liudytoja, nurodžiusi, jog matė kaip K. K. trenkė Ž. A. G. į šoną, po ko šis apsiverkė ir nuėjo į tualetą ir tik vėliau, jau prasidėjus pamokai, į ją atėjo, buvo L. Ž.. Tačiau teisėjų kolegija jos parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, jos parodymai, duoti teisme ir ikiteisminiame tyrime buvo itin nenuoseklūs, ji įvykio aplinkybes abiem atvejais nurodė skirtingai. Be to, jie nesutampa ir su jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Ne gana to, liudytojai G. M. ir K. S. nurodė, jog L. Ž. įvykio metu nematė, o K. Č. teigė, kad tą dieną L. Ž. mokykloje apskritai nebuvo. Taip pat priešingai, nei nurodė Ž. A. G., ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. B. apskritai paneigė, jog būtų matęs tarp Ž. A. G. ir K. K. įvykusį konfliktą. Jis nematė, kad K. K. nukentėjusįjį būtų mušęs.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio įvykio byloje parodymus davė ir Ž. A. G. mama M. B.-S., A. B. ir M. S.. Tačiau, jie tik atpasakojo Ž. A. G. jiems išdėstytas aplinkybes. Jie patys įvykio nematė, jame nedalyvavo. Todėl jų parodymais K. K. kaltė, smogus Ž. A. G. į šoną, taipogi negali būti grindžiama. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad prie jos buvo priėjęs K. K. ir jai pasakė „cha cha cha, aš trečiame aukšte Ž. perklupdžiau, tikrai, tikrai“. Po ko, ji užlipo į trečią aukštą, susirado Ž. A. G., jis buvo prislėgtas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų šios liudytojos parodymus. Be to, iš išdėstytų liudytojų K. Č., G. M. ir K. S. parodymų matyti, kad Ž. A. G. po konflikto nuėjo į klasę. Todėl A. B. nurodomos aplinkybės taip pat yra vertintinos kritiškai. Ji, kaip Ž. A. G. močiutė, gali būti suinteresuota duoti jam palankius parodymus.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla abejonių, kad K. K. mokykloje priėjęs prie Ž. A. G., su juo šiurkščiai ir griežtai kalbėjo, o vėliau pastūmė jį į petį ranka. Tačiau šiuo atveju, įvertinus K. K. veiksmus bei tai, kad nėra įrodyta, jog jis sudavė smūgį Ž. A. G. į šoną, daroma išvada, kad šis konfliktas nebuvo tiek pavojingas, kad K. K. turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nei vienas iš įvykį mačiusių mokinių (G. M., K. Č., K. S.) nenurodė, jog dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, jiems buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, buvo sutrikdytos pamokos ar mokinių poilsis pertraukos metu. K. S. nurodė, jog buvo nesmagu ir tiek, kas nėra vertintina kaip viešosios tvarkos sutrikdymas BK 284 straipsnio prasme. Be to, liudytojų G. M. ir K. Č. teigimu pats Ž. A. G. į pastūmimą taip pat visiškai nesureagavo, taigi, fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Pažymėtina, kad visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad K. K. veiksmuose, nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, sudėties nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, vien tik tai, kad G. M., pasak K. S., pasikvietė ją ateiti už kampo, prie tualeto, kur buvo K. K., Ž. A. G. ir K. Č., dar nereiškia, kad jie palaikė tokį K. K. elgesį. Tai tėra tik prielaida, o jomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

27. Be kita ko, pažymėtina, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas tik 2021 m. spalio mėnesį tarp Ž. A. G. ir K. K. įvykęs incidentas. Todėl dėl M. B.- S. ir prokurorės apeliacinių skundų teiginių, susijusių su galimais jų šeimų nesutarimais ar kitais įvykiais mokykloje, galimai K. K. tyčiojantis iš Ž. A. G., teisėjų kolegija priimame nuosprendyje nepasisako ir jų neanalizuoja.

Dėl 2021 m. gruodžio 9 d. veikos

28. K. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su F. B. bei kartu su R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, F. B. kumščiu sudavus ne mažiau kaip keturis smūgius Ž. A. G. į galvą ir kairę ranką, prisidėjo prie F. B. ir R. M. pradėtų smurtinių veiksmų, sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvą, o R. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip, bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

29. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. K. iš šio jam pareikšto kaltinimo konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų K. K. kaltę, padarius BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

30. Pagrindo sutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis nėra. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog K. K. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11 val., tualete aktyviai prisidėjo prie F. B. ir R. M. pradėtų smurtinių veiksmų prieš Ž. A. G., sugriebdamas jį už kaklo ir pargriaudamas. Todėl šioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

31. Visų pirma, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog K. K. buvo įvykio vietoje. Tą patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo Ž. A. G., kaltinamojo F. B., R. M., M. L., J. J. ir E. J. proceso metu duoti parodymai. Tačiau, šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti, ar įvykusio konflikto metu, K. K. atliko smurtinius veiksmus, t.y., ar sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė.

32. K. K. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jiems buvo ketvirta pamoka, mokytoja paprašė paimti raktą, jie ėjo su klasioku, jis jam padavė raktą ir sakė, kad nueis iki tualeto. Nuėjo į tualetą, o tualeto kabinoje buvo F. B., R. M. ir M. L.. Jis užėjo į tualeto kabinos patalpą, tada iš jos išėjo ir paprašė atsigerti. Atsigėrė, padavė butelį atgal. Tada atėjo Ž. A. G., nuėjo irgi į tualeto patalpą. Jis (Ž. A. G.) išėjo susinervinęs, čiupo R. M. už striukės, patempė į save, ir trenkė į dešinį antakį. Tada lyg ir pastūmė R. M. Ž. A. G., o F. B. trenkė Ž. A. G.. Kur tiksliai trenkė, nematė. Kai viskas pradėjo vykti, jis atsitraukė, išėjo iš tos patalpos į koridorių prie durų. Tada Ž. A. G. krito, ir kaip ir jo galva buvo išlindusi į koridorių, pusė kūno tualete, pusė koridoriuje. Jis (K. K.) atsitraukė visiškai prie palangės. Tada F. B. trenkė kumščiu Ž. A. G. kelis kartus į galvą, o R. M. jam spyrė, o kiek spyrė, nematė. Tada išėjo mokytoja, pradėjo rėkti, F. B. su R. M. išėjo, M. L. mokytoja nusitempė, o jam liepė eiti į pamoką. Teigė, kad kaip Ž. A. G. nugriuvo, tiksliai neprisimena. Jis matė, kad lyg ir kliudė staktą krisdamas. Jis (K. K.) išėjo į koridorių, kai Ž. A. G. išėjo iš tualeto kabinos. Stovėjo tarpduryje, ir jie tiesiai prieš jį. Jis (K. K.) iš pradžių išėjo į koridorių, o kai prasidėjo, atsitraukė visiškai. Atsitraukė, kad nebūtų kaltinamas. Tuo metu visiškai nieko nedarė. Nestabdė draugų, nes Ž. A. G. pats ir pradėjo visas muštynes.

33. F. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. K. išvis nieko nesudavė. Kai viskas prasidėjo ir jis smogė Ž. A. G., jis – K. K., išvis išėjo iš tualeto, jo net nebuvo. Ž. A. G. dar negulėjo ant žemės, kai K. K. išėjo į koridorių. Kai Ž. A. G. parkrito, jis griuvo ties koridoriumi. K. K. tada buvo koridoriuje, prie palangės. Nei sakė jis ką, nei darė. K. K. tikrai nesuėmė už kaklo ir nepargriovė Ž. A. G.. Ž. A. G. pargriuvo, nes R. M. pakišo jam koją. Jis griuvo ties koridoriumi, o kai pargriuvo, nugriuvo į koridorių. K. K. ir buvo koridoriuje, o jis nugriuvo į koridorių. Kojos buvo tualeto tarpduryje, o pats kūnas koridoriuje. Kažkur netoli stovėjo K. K., tiksliai nepamena. K. K. gulinčiam Ž. A. G. nesudavė jokių smūgių. Ž. A. G. nugriuvo prie K. K. kojų. K. K. buvo prie palangės, ką jis darė, nepamena, neatkreipė dėmesio. Ten yra arti, nedidelis atstumas. Neatkreipė dėmesio, kad Ž. A. G. būtų apipiltas vandeniu. Kol jis buvo tualete, tikrai niekas negalėjo apipilti. 2021 m. gruodžio 28 d. apklausiamas ikiteisminiame tyrime F. B. taipogi nurodė, kad kažkuris iš jų Ž. A. G. per kabinos duris apipylė vandeniu. Aiškino, kad Ž. A. G. pargriuvo ant žemės R. M. pakišus koją. 2022 m. kovo 3 d. vykusios apklausos ikiteisminiame tyrime metu F. B. teigė, kad dabar nebeprisimena kuris, bet vienas iš jų, Ž. A. G. per tualeto kabinos viršų užpylė vandens iš buteliuko. Taip pat nurodė, kad nežino kodėl, bet Ž. A. G. pargriuvo K. K. prie kojų tarpduryje.

34. 2022 m. sausio 17 d. duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. L. parodė, kad K. K. konflikto metu irgi tiesiog žiūrėjo, kaip jis ir nieko nedarė. Aiškino, kad R. M. spyrė per kojas, Ž. A. G. pergriuvo. K. K. nebuvo prisilietęs prie Ž. A. G..

35. 2022 m. sausio 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, R. M. parodė, kad jis Ž. A. G. trenkė du kartus per kojas ir į galvą. Ž. A. G. parkrito ant žemės. Nukrito tarpduryje, durys buvo praviros. Nugriuvo pusę per pusę - kojos buvo įlindusios į tualetą, galva buvo koridoriuje. K. K. nieko nedarė, stovėjo ir viskas. Tualete vandeniu niekas neapipylė Ž. A. G., būtų prisipažinę jei taip būtų.

36. Kaip matyti, konflikte tiesiogiai dalyvavę F. B. ir R. M. bei iš šalies jį visą stebėjęs M. L. patvirtino, kad K. K. jokių veiksmų Ž. A. G. atžvilgiu neatliko. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui šie jų parodymai kelia abejones, kadangi jie visi Ž. A. G. pargriuvimo aplinkybes aiškina skirtingai. F. B. apklausiamas teisme ir 2021 m. gruodžio 28 d. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad Ž. A. G. pargriuvo, nes R. M. pakišo jam koją, nors 2022 m. kovo 3 d. apklausoje teigė, kad nežino kodėl, bet Ž. A. G. pagriuvo K. K. prie kojų tarpduryje. M. L. nurodė, kad Ž. A. G. parkrito R. M. jam spyrus per kojas. R. M. aiškino, kad Ž. A. G. trenkė per kojas ir į galvą. Ž. A. G. parkrito ant žemės. Taigi, iš esmės iš jo (R. M.) parodymų yra neaišku, ar būtent dėl jo veiksmų nukentėjusysis atsidūrė ant grindų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, minėtus F. B., R. M. ir M. L. parodymus laiko nepatikimais, ir vertina, kaip siekį padėti K. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad F. B. apklausiamas teisme, o R. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją, aiškino, jog kol Ž. A. G. buvo tualete, tikrai niekas negalėjo jo apipilti vandeniu. Nors F. B. ikiteisminiame tyrime aiškino priešingai, t. y. jog neprisimena, kuris, bet vienas iš jų, Ž. A. G. per tualeto kabinos viršų užpylė vandens iš buteliuko. M. L. apklausos metu apie jokį Ž. A. G. apipylimą vandeniu apskritai nenurodė. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad F. B., R. M. ir M. L. duotais parodymais besąlygiškai tikėti negalima.

38. 2022 m. sausio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas Ž. A. G. parodė, kad ji sumušė gruodžio 9 d., 11 val. mokyklos tualete. Jis atėjo į tualetą, ir R. M. jį pavadino „pyderu“. Nuėjus į tualetą, jame buvo 4 asmenys: R. M., F. B., K. K. ir M. L.. Ten jie rūkė, R. M. pasakė „ko pyderas“, jis pasakė „savo vardais nevadinėk“. Nuėjo į tualetą, o tualete jį apipylė su vandeniu. Nežino kas, nes jis buvo kabinoje. Jis išėjo, ir R. M. iš karto griebė jį, jis R. M. atstūmė, o F. B. trenkė. R. M. stovėjo priešais jį. F. B. stovėjo šone. F. B. trenkė jam į kairį smilkinį. Buvo likę nubrozdinimai. Nepamena, kiek kartų trenkė, daugiausiai galėjo būti 4 smūgiai. Tikrai buvo 3-4 smūgiai. Trenkė į smilkinį ir į kairę ranką žemiau peties. Kai jam trenkė F. B., jis stovėjo. K. K. jį griebė už kaklo ir vertė. Jį vertė į durų pusę, jis stovėjo prie sienos, o K. K. buvo jam už nugaros. Kai jis nukrito, jį išstūmė puse kūno į koridorių, pusė kūno buvo tualete. Tada F. B. jam spyrė į galvos sritį, jis gynėsi, užsidengė rankomis. Spyrė vieną - du kartus. R. M. pradėjo spardyti į kojas, pilvo sritį, šonkaulius. Nežino kiek kartų spyrė, neskaičiavo. Mažiausiai galėjo būti 7-8 spyriai. Jam gulint ant žemės, K. K. jam nieko nedarė. Tas ketvirtas vaikinas - M. L. jam nieko nedarė, paskui išėjo kažkur.

39. Taigi, kaip matyti, nukentėjusysis duodamas parodymus gana aiškiai nupasakojo visą įvykusio konflikto eigą, tame tarpe nurodydamas, jog ant žemės jį pervertė būtent K. K., t. y. K. K., būdamas jam už nugaros, jį griebė už kaklo ir vertė į durų pusę, po ko jis nukrito, jį išstūmė puse kūno į koridorių, o kita pusė buvo tualete. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo Ž. A. G. parodymais, o K. K. versiją – jog jis tiesiog išėjo iš tualeto į koridorių, nenorėdamas būti apkaltintas, atmeta kaip išimtinai jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti atsakomybės. Šiuo atveju akivaizdu, kad K. K. koridoriuje atsidūrė būtent po to, kai pargriovė Ž. A. G., t. y. jis stovėdamas nugara į koridorių už Ž. A. G. nugaros, jį pagriebęs už kaklo, vertė būtent į koridoriaus pusę, po ko, jame ir atsirado pirmiausiai. Akivaizdu, kad K. K. tokiais savo veiksmais siekė blokuoti Ž. A. G. pasipriešinimą, kai F. B. ir R. M. prieš jį smurtavo, ką ir pavyko padaryti. Pergriuvęs Ž. A. G. jį mušantiems F. B. ir R. M. nebesipriešino ir tik dengėsi rankomis galvą.

40. Vien tik tai, kad iš karto po įvykio Ž. A. G. J. J. nurodė, kad K. K. jam nieko nedarė, nereiškia, jog vėliau, duodamas parodymus, jis dėl K. K. veiksmų prieš jį galėjo meluoti. Akivaizdu, kad tuojau po konflikto jis buvo išsigandęs, ištiktas šoko, dėl ko galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Teisme apklausiama E. J. parodė, kad Ž. A. G. buvo išsigandęs, pasimetęs. Liudytoja A. B. teigė, kad Ž. A. G. po įvykio buvo sukrėstas. Pažymėtina, kad tik praėjus kelioms dienoms po įvykio Ž. A. G. apskritai apie jį pradėjo kalbėti. Po ko iš karto papasakojo savo mamai M. B. - S., jog K. K., būdamas jam už nugaros, paėmęs už kaklo jį parvertė ir jie iškrito per duris, ką patvirtina jos teisme duoti parodymai. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo močiutei A. B..

41. Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad K. K. prisidėjo prie R. M. ir F. B. veiksmų Ž. A. G. atžvilgiu, jį sugriebdamas už kaklo ir pargriaudamas. Viskas įvyko mokyklos berniukų tualete, pamokų metu. Išgirdusios triukšmą mokytojos J. J. ir E. J. nedelsdamos išėjo į koridorių žiūrėti kas ten vyksta. Tai sutrikdė jų darbą ir mokymosi procesą, nes jos, kurį laiką nebegalėjo vesti pamokos, o mokiniai buvo palikti klasėse vieni. Jas tas įvykis sukrėtė, buvo nerimaujama dėl Ž. A. G. sveikatos. Taigi, ir K. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, jo veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius.

42. Nagrinėjamu atveju, pripažįstant K. K. kaltu pagal BK 284 straipsnį, atitinkamai koreguotinas ir F. B. pareikštas kaltinimas, jį išdėstant sekančiai:

- 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualete, F. B., veikdamas bendrininkų grupėje su K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius Ž. A. G. į galvą ir kairę ranką. K. K. sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvą, o R. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl K. K. skirtinos bausmės

43. Prokurorė apeliaciniu skundu prašydama K. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio 9 d. veika), siūlė jam skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

44. K. K. BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu (turėdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), todėl jo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. BK 80 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą (1 punktas); riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes (2 punktas); padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (3 punktas); sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (4 punktas). BK 91 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (1 punktas); nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą (2 punktas); anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą (3 punktas); nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (4 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju K. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip minėta, nusikaltimo padarymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ankščiau neteistas (2 t., 65 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 67 b. l.). 2022 m. sausio 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro pateiktoje K. K. charakteristikoje nurodoma, kad jis gerai lanko pamokas, praktiškai jų nepraleidžia, nors būna, kad kai kada vėluoja. Jis gabus, pasiekimus galėtų turėti aukštesnius, jeigu daugiau dėmesio skirtų mokymuisi. Nuotolinio mokymosi metu mokinys nuolat dalyvaudavo nuotolinėse pamokose, atlikdavo jam užduotas užduotis. K. K. gerai sutaria su grupės draugais, draugauja su mergina iš kitos klasės. Vaikinas yra labai savarankiškas, pasitikintis savimi, labai nepakenčia neteisybės ir neteisingų kaltinimų. Tiesą ir savo įsitikinimus gali ginti agresyviai, netgi panaudodamas necenzūrinius žodžius. Mokinys yra labai gerai materialiai aprūpintas, turi visas mokymuisi reikalingas priemones, yra tvarkingas, į mokyklą visada ateina apsirengęs švariais ir gerais rūbais ir batais (2 t., 68 b.l.). Nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. K. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdama į prokurorės poziciją dėl skirtinos bausmės, sprendžia, kad K. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškinių

47. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu tenkino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl Ž. A. G. gydymo išlaidų – 64,55 Eur ir šią sumą priteisė iš F. B.. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad K. K. taip pat prisidėjo prie 2021 m. gruodžio 9 d. įvykdyto nusikaltimo ir pripažinus jį kaltu pagal BK 284 straipsnį, minėtos Ž. A. G. gydymo išlaidos turi būti priteisiamos ir iš jo, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas – iš F. B. ir K. K. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiant 64,55 Eur žalos atlyginimo.

48. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis Ž. A. G. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 7000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti dėl 2021 m. gruodžio 9 d. jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas pripažino Ž. A. G. teisę į šios jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą iš F. B. ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ž. A. G. įstatyminė atstovė su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, prašo ieškinį tenkinti ir solidariai iš F. B. ir K. K. priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos.

49. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

50. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Ž. A. G. dėl 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ji buvo padaryta ir asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus, pagal kurį galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą (R. M.).

51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

52. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl Ž. A. G. patirtos neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti įtraukti visi už žalą atsakingi asmenys ir tik tuomet sprendžiamas pareikštas civilinis ieškinys. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyrius nėra vienintelis civilinis atsakovas byloje. Vien tik tai, kad Ž. A. G. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė žalą priteisti tik iš F. B. ir K. K., šios teismo išvados nekeičia. Pažymėtina, kad neturtinę žalą privalo atlyginti visi už ją atsakingi asmenys. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, pripažindamas Ž. A. G. teisę į civilinį ieškinį ir perduodamas jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų

53. Pirmosios instancijos teismas priimtu nuosprendžiu iš dalies tenkino Ž. A. G. prašymą dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisė jam iš F. B. 800 Eur. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. A. G. įstatyminė atstovė M. B.-S. pateiktame apeliaciniame skunde prašo priteisti visas nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme.

54. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Ž. A. G. turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tą patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai (3 t., 83-86 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą kaltu pripažįstamas ir K. K., taip pat į proceso pirmosios instancijos teisme trukmę, K. K. ir F. B. turtinę padėtį (abu niekur nedirba (K. K. nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), F. B. nusikaltimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o K. K. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad prašoma priteisti 1 000 Eur suma advokato pagalbai apmokėti yra adekvati ir turi būti priteisiama iš nuteistųjų F. B. ir K. K. lygiomis dalimis po 500 Eur iš kiekvieno. Taigi, ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

55. Teisėjų kolegija atmeta Ž. A. G. įstatyminės atstovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kadangi ji nepateikė su tuo susijusių jokių duomenų.

56. 2023 m. sausio 17 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą F. B. teikė advokatas V. Kupcikevičius ir jo gynybos išlaidos sudaro 50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. Pažymėtina, kad Ž. A. G. įstatyminės atstovės apeliacinis skundas dalyje dėl civilinio ieškinio atmetamas, taigi, dar nėra išspręstas klausimas dėl Ž. A. G. pareikšto civilinio ieškinio 7 000 Eur sumai. Be to, F. B. niekur nedirba, jis turės atlyginti Valstybinei ligonių kasai priteistą žalą ir Ž. A. G. patirtas proceso išlaidas. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria K. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2021 m. gruodžio 9 d. veikos) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Pripažinti K. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2021 m. gruodžio 9 d. veikos) ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti solidariai iš F. B. ir K. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 64,55 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt penkis centus) žalos atlyginimo.

Priteisti Ž. A. G. iš F. B. ir K. K. po 500 Eur (penkis šimtus eurų), viso 1000 Eur (tūkstantį eurų) patirtoms advokato išlaidoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą,

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo F. B. išieškoti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė