Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI2-5359-283/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-30
Bylos Nr.: eI2-5359-283/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00077-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas: uždarųjų akcinių bendrovių „Verslo“, Energetikos, Uždaroji akcinė bendrovė „Verslo“, Uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos projektai“
Atsakovas: Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Modestas Petrauskas, Evaldas Klimas

Kategorijos

20.1Civilinės atsakomybės samprata
20.2.1.1Neteisėtas veikimas

Administracinė byla Nr. eI2-5359-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00077-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; (S) 20.2.2, 20.2.3.1. 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „ZOOM“ pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Verslo“ ir Energetikos projektai“ atstovui advokatui Modestui Petrauskui,

atsakovei Anykščių rajono savivaldybei atstovaujančios Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Evaldui Klimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Verslo“ ir Energetikos projektai“ skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo“ ir „Energetikos projektai“ (toliau – ir pareiškėjos, ir Bendrovės, ir UAB „Verslo, UAB „Energetikos projektai“) kreipėsi skundu ir prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) sprendimus (pritarimus) projektinių pasiūlymų rengimo užduotims; 3) panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos sprendimus pagal 2020 m. birželio 12 d. bei 2020 m. birželio 18 d. prašymus pritarti projektiniams pasiūlymams (registracijos Nr. PSP-100-200612-01693; PSP-100-200612-01692; PSP-100-200612-01691; PSP-100-200612-01690; PSP-100-200612-01689, PSP-100-200612-01688; PSP-100-200618- 01775; PSP-100-200612-01695; 4) priteisti UAB ,,Verslo“ ir UAB ,,Energetikos projektai“ iš Anykščių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 200 000 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, pareiškėjų skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino iš dalies: panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 200 000 Eur žalos atlyginimą, ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo šioje dalyje priėmimo klausimą, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti UAB“ Verslo“ ir UAB“ Energetikos projektai“ skundo reikalavimas Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, dėl 200 000 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos, pagrįsdamos reikalavimą atlyginti turtinę žalą, skunde nurodė, kad jos 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė veikti kartu teikiant 2 141 700 EUR (su PVM) vertės bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ (toliau – VšĮ „Plačiajuostis internetas“) skelbtame konkurse „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“. Pareiškėjos šiai perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą, apimantį tokias paslaugas: žemės sklypo parinkimą; bokštų techninių projektų parengimą ir derinimus; statybą leidžiančio dokumento išdavimą orientaciniam 60 vienetų skaičiui; žemės, reikalingos šių bokštų statybai nuomą ne mažiau kaip 25 metams arba išpirkimą. Pareiškėjos skelbtą konkursą laimėjo ir su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18 (toliau – Paslaugų sutartis). Pareiškėjos šios sutarties 3 punktu įsipareigojo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams), bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas. Bendrovės, vykdydamos Paslaugų sutartį Savivaldybės teritorijoje, pagal VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pateiktą užduotį (užsakymą), teikė sutartas paslaugas dėl planuojamų statyti 8 inžinerinių tinklų ryšių bokštų.

Paaiškino, kad Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas išnagrinėjo Bokštų naujos statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis (toliau – Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys) ir joms pritarė, neteikdamas jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Pagal patvirtintas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo parengti ir su visuomene suderinti Bokštų statybos projektų projektiniai pasiūlymai (toliau – Projektiniai pasiūlymai). Viešo svarstymo metu Administracija pastabų ar pasiūlymų dėl Projektinių pasiūlymų irgi nepateikė. Pareiškėjos 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. Projektiniai pasiūlymus pateikė Administracijai tvirtinti. Administracija prašymus pritarti Projektiniams pasiūlymams (registracijos Nr. PSP-100-200612-01693; PSP-100-200612-01692; PSP-100-200612-01691; PSP-100-200612-01690; PSP-100-200612-01689; PSP-100-200612-01688; PSP-100-200618-01775; PSP-100-200612-01695) tenkino ir pateiktus Projektinius pasiūlymus patvirtino (jiems pritarė), nepateikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Patvirtintų Bokštų statybos projektinių pasiūlymų pagrindu buvo parengti bokštų statybos techniniai projektai, atliktos techninio projekto bendrosios ekspertizės, rekomendavusios statytojui (užsakovui) šiuos statybos techninius projektus tvirtinti. Pareiškėjos nurodė, kad Bokštų statybos techniniai projektai buvo patvirtinti teisės aktais nustatyta tvarka, bokštų statybai konkrečiuose žemės sklypuose buvo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai, nustatytos atitinkamos prievolinės ir (arba) daiktinės teisės. Pareiškėjos 2020 m. gruodžio 31 d. Administracijai pateikė prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus (registracijos Nr. SRA-100-201231-49253; SRA-100-201231-49252; SRA-100-201231-49250; SRA-100-201231-49248; SRA-100-201231-49246; SRA-100-201231-49245; SRA-100-201231-49244; SRA-100-201231-49242). Administracija 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimus netenkinti prašymų išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus.

Bendrovės tvirtino, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nurodytos būtinosios sąlygos Savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigė, kad Administracijos veiksmai, kai buvo patvirtinama teisė projektuoti ir statyti bokštus konkrečiose teritorijose, nenustatant jokių reikalavimų ir (arba) išankstinių sąlygų teritorijų planavimo dokumentų parengimui, o vėliau ši teisė buvo paneigta, vienareikšmiai patvirtina Administracijos ir jos atsakingų tarnautojų neteisėtus veiksmus. Bendrovės tvirtino, kad, įvertinus 8 ryšių bokštų Savivaldybės teritorijoje projektavimo kaštus, dėl neteisėtų Administracijos veiksmų patyrė 200 000 Eur nuostolių. Pareiškėjos, pagrįsdamos patirtų nuostolių dydį, tvirtino, kad žemės sklypo parinkimo, bokšto techninio projekto parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam bokštui sudaro 25 000 Eur (be PVM). Pabrėžė, kad bokštų projektavimo darbai buvo baigiamojoje stadijoje, visa esminė bokštų projektinė dokumentacija buvo parengta, buvo likusi tik formali bokštų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra, kuriai, atsižvelgus į Administracijos oficialią poziciją viso projekto derinimo metu, nebuvo teisinių kliūčių.

Be to, pareiškėjos, pagrįsdamos Administracijos veiksmų neteisėtumą, tvirtino, kad kiekvienam Administracijos administraciniam sprendimui bokštų statybos projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese taikomas teisėtumo reikalavimas. Tai, pareiškėjų nuomone, reiškia, jog Administracija, priimdama sprendimus pritarti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims, parengtiems ir viešai apsvarstytiems Projektiniams pasiūlymams, privalėjo įvertinti pateiktų derinti dokumentų atitikimą teisės aktams, įskaitant ir tai, ar bokštų statyba tam tikrose vietose yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir galiojančius teisės aktus. bendrovės tvirtino, kad Administracija šios pareigos neįvykdė, dėl ko pareiškėjoms buvo padaryta žala.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigė, kad, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) 13 priedo 12 punktą, Administracija, gavusi Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, turėjo pareigą įvertinti projektinių pasiūlymų sudėtį ir nuspręsti, ar statinio statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pareiškėjų vertinimu, Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, patvirtindama Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir nenurodydamas papildomų reikalavimų, iš esmės patvirtino, kad bokštų statyba nurodytose konkrečiose Savivaldybės teritorijos vietose yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos vertino, kad taip buvo sukurtos teisinės prielaidos vykdyti tolimesnius bokštų projektavimo darbus, įgyvendinti teises į žemę ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Be to, pareiškėjos tvirtino, kad Administracija, vykdydama STR1.04.04:2017 67 punktą, Projektinius pasiūlymus suderino (jiems pritarė), nepateikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Bendrovės pabrėžė, kad Administracija, derindama Projektinius pasiūlymus, privalėjo šiame projektavimo etape nurodyti, jog bokštų statyba Savivaldybės teritorijoje negalima, tačiau šių pareigų ji neįvykdė.

Pareiškėjos pažymėjo, kad Administracijos sprendimai neišduoti statybą leidžiančių dokumentai iš esmės grindžiami tuo, kad, pagal teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bokštų statyba Savivaldybės teritorijoje negalima, kadangi Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1-TS-322 patvirtintame Anykščių rajono bendrajame plane (toliau – Bendrasis planas) konkretūs elektroninių ryšių plėtros sprendiniai nėra suplanuoti, o Savivaldybėje galiojančiame 2006 metų specialiajame mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo plane bokštai, kurių statybai buvo prašoma išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nepažymėti. Pareiškėjos teigė, kad, atsižvelgusios į Paslaugų sutarties ir viešojo pirkimo sąlygas, nebegali įvykdyti tik 2021 m. sausio 4 d. Administracijos pareikšto naujo, Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir Projektinių pasiūlymų tvirtinimo stadijose neatskleisto ir nenurodyto reikalavimo, iš esmės reiškiančio nurodymą inicijuoti ir finansuoti Savivaldybės Bendrojo plano pakeitimus ir (ar) Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą. Pagal Paslaugų sutarties 6.2.3 ir 6.2.3.3 punktus, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ galėjo atsisakyti dalies paslaugų, jei vykdant Paslaugų sutartį atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pareiškėjų teigimu, tokioms aplinkybėms priskirtini ir valdžios institucijų veiksmai. Bendrovės, atsižvelgusios į Administracijos neteisėtus veiksmus, buvo priverstos inicijuoti visų bokštų vietų Savivaldybėje atšaukimą, kurį VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. R-87 patvirtino.

Bendrovės, pagrįsdamos priežastinį ryšį tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusių nuostolių, teigė, kad Administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui suderinus (pritarus) Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir Projektinius pasiūlymus, buvo sukurtos teisinės prielaidos vykdyti bokštų projektavimo darbus, įgyvendinti teises į bokštų projektavimui ir statybai reikalingą žemę ir patirti su tuo susijusioms išlaidoms. Bendrovės nurodė, kad Paslaugų sutarties 6.5.3 punkte numatyta, kad mokėjimai pareiškėjoms, kaip paslaugų teikėjoms, už paslaugas bus atliekami pilnai įvykdžius visą pateikto užsakymo apimtį. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų negalint VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pateikti galutinio projektavimo rezultato – bokštų statybą leidžiančių dokumentų, pareiškėjų paslaugų teikimo kaštai nebus atlyginti, pareiškėjos neturės galimybės sukurtą produktą parduoti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ir atgauti patirtus bokštų projektavimo kaštus. Be to, pareiškėjos, remdamosi administracinių teismų praktika, teigė, kad jos turi teisę reikalauti priteisti ir įstatymu nustatyto dydžio procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ atstovas advokatas Modestas Petrauskas (toliau – M. Petrauskas) prašė tenkinti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir su pagrindiniu reikalavimu susijusių procesinių palūkanų priteisimo, remiantis skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktu teisės normų aiškinimu, nurodytais motyvais ir argumentais.

Pareiškėjų atstovas advokatas M. Petrauskas tvirtino, kad Bendrojo plano sprendiniai leidžia Savivaldybės teritorijoje statyti 8 ryšių bokštus, ir pabrėžė, kad pareiškėjoms, be jokių pastabų gavusioms Administracijos pritarimus Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, atsirado teisėtas lūkestis, jog galės Savivaldybės teritorijoje įvykdyti Paslaugų sutartį ir gauti sulygtą atlyginimą už suteiktas paslaugas. Pareiškėjų atstovas akcentavo, kad Administracijos neteisėti veiksmai sukūrė prielaidas atlikti bokštų projektavimo darbus ir gauti statybos leidimų išdavimo, bei pažymėjo, jog kitose savivaldybėse pareiškėjoms buvo aiškiai pasakyta, kad jų teritorijose bokštų statyba negalima.

Atsiliepimas

Atsakovei Anykščių rajono savivaldybei atstovaujanti Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija teigė, kad pareiškėjos neįrodė CK 6.271 straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant gali kilti Savivaldybės civilinė atsakomybė, egzistavimo. Paaiškino, kad Administracija 2020 metų pradžioje suderino pareiškėjų parengtas Projektinių pasiūlymų užduotis, Nurodė, kad nors tai suteikė pareiškėjoms teisę pradėti rengti ir parengti 8 ryšių bokštų Projektinius pasiūlymus, tačiau derinant Projektinių pasiūlymų užduotis, Administracija pateikė pastabas dėl dalies bokštų vietos parinkimo pagal teritorijų planavimo dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjos 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku „Bokštų viešinimas“ buvo informuotos, jog bokštai turi būti suplanuoti teritorijų planavimo dokumentais. Atsakovės atstovė teigė, kad, nepaisant pareiškėjų pateiktų paaiškinimą dėl galimybės statyti bokštus, atsižvelgus į Bendrąjį planą ir prašymą nestabdyti projektavimo procesų, derinant Projektinių pasiūlymų užduotis buvo numatytas poreikis atlikti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais būtų numatyta bokštų statybos vieta, parengimą. Tvirtino, kad tai akivaizdžiai rodo, jog pareiškėjoms buvo žinoma apie poreikį parinktas bokštų vietas pagrįsti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Administracija tvirtino, kad Projektinių pasiūlymų užduočių suderinimas pareiškėjoms teisės ar teisėtų lūkesčių vykdyti visus projektavimo ir tuo labiau statybos darbus nesukėlė, nes derinimo pagrindu tėra inicijuojamas pradinis projektavimo etapas – projektinių pasiūlymų rengimas.

Administracija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais aiškinimais, teigė, kad pritarimai Projektinių pasiūlymų užduotims ir 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. pritarimai Projektiniams pasiūlymams tėra tarpiniai administraciniai aktai, kurie teisinių pasekmių nesukėlė. Vertino, kad tokio pobūdžio aktų neteisėtumas negali būti vertinamas CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo prasme sprendžiant dėl atsakomybės už visą pareiškėjų projekto įgyvendinimą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konkrečiai pasisakyta dėl tarpinio pobūdžio administracinių aktų, priimamų projektavimo proceso metu, ir jų sukeliamų teisinių pasekmių ir išaiškinta, kad vien savivaldybės administracijai pritarus projektiniams pasiūlymams, tai pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukelia, sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, o tam, kad statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija teigė, kad pritarimas statinio projektiniams pasiūlymams savaime nesuponuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė nurodė, kad projektinės dokumentacijos atitikties teritorijų planavimo dokumentams vertinimas yra atliekamas ne tik projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo išdavimo metu, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo statinio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams (jų sprendiniams) yra vertinama ir po projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priede yra aiškiai nustatyta, kad prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracija privalo įvertinti, ar projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir gali atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą jeigu tokie trūkumai yra nustatomi.

Administracija nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjų pateikti prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus bokštų statybai buvo netenkinti. Administracija atsisakė išduoti statybą leidžiančius dokumentus bokštų statybai, nes bokštų projektai neatitiko teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Po šių sprendimų priėmimo pareiškėjos 2020 m. spalio 14 d. elektroniniu laišku „Dėl ryšių bokštų statybos“ pateikė paaiškinimus dėl bokštų statybos atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Administracija, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) išaiškinimą, 2020 m. spalio 19 d. raštu „Dėl inžinerinių statinių statybos“ pareiškėjoms nurodė, kad bokštų statyba teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, ir buvo pasiūlyta inicijuoti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad pareiškėjos, nepaisydamos šio neigiamo atsakymo, 2020 m. gruodžio 31 d. pakartotinai pateikė prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus bokštų statybai. Administracija 2021 m. sausio 4 d. atsisakė išduoti tokius dokumentus, nurodydama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalimi, vienas iš privalomųjų statybos projekto rengimo dokumentų yra teritorijų planavimo dokumentas, Bendrojo plano Aiškinamuoju raštu apspręsta tik bendra nuostata dėl galimybės vykdyti bokštų planavimą ir statybą teisės aktų nustatyta tvarka, bet konkretūs elektroninių ryšių plėtros sprendiniai nėra pateikti.

Administracija teigė, kad pareiškėjų projektuojamiems bokštams taikomos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas) 37 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies nuostatos. Administracija, atsižvelgusi į tai, kad bokštai atitinka nurodytose teisės normose nustatytus kriterijus, įvertino, jog prašymai išduoti bokštų statybas leidžiančius dokumentus negali būti tenkinami, nes Bendrojo plano sprendiniai nėra pakankami, o Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai su numatyta bokštų įrengimo vieta Savivaldybėje nėra parengti. Atsakovės atstovė teigė, kad pareiškėjos neįgyvendino Projektinių pasiūlymų užduočių suderinimo metu pateiktų sąlygų dėl bokštų vietos parinkimo remiantis teritorijų planavimo dokumentais, todėl Projektinius pasiūlymus ir bokštų projektus parengė nesant atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų.

Administracija nurodė, kad pareiškėjų 2018 m. spalio 31 d. sudaryta Paslaugų sutartis nenumatė teritorijų planavimo procedūrų, reikalingų sudaryti prielaidas bokštų statybai, atlikimo. Tokią išvadą patvirtina šios sutarties 3.1 punkto turinys. Atsakovės atstovė, vertindama pareiškėjų skundo teiginius, jog Paslaugų sutartimi buvo susitarta dėl projektavimo rangos, kurios tikslas buvo, parenkant žemės sklypą, parengiant bokšto techninį projektą ir jį suderinant su atsakingomis institucijomis, sukurti galutinį produktą, t. y. gauti bokštų statybą leidžiančius dokumentus, teigė, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjos į Paslaugų sutarties sąlygas neįtraukė vieno parengiamojo etapo – teritorijos planavimo dokumento parengimo etapo, kadangi ypatingųjų inžinerinių statinių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, administracija atkreipė dėmesį, jog Paslaugų sutarties sudarymo metu galiojo aktualios Teritorijų planavimo įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatos, todėl pareiškėjos negali teigti, kad joms buvo nežinoma apie šį reikalavimą.

Administracija tvirtino, kad pareiškėjos nuostolius patyrė dėl jų pačių veiksmų, atliktų dar iki Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių ir Projektinių pasiūlymų suderinimų, kadangi dar iki pateikiant prašymus suderinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, jau buvo parinkusios šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėjusios projektavimo darbų vykdymą. Nurodė, kad Administracija dar nebuvo suderinusi Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių, tačiau pareiškėjos jau buvo parengusios ir suderinusios su atitinkamomis institucijomis žemės sklypų topografinius planus bokštams projektuoti, parengusios bokštų statybos planus. Atsakovės atstovė vertino, kad tai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjų prisiimtą verslo riziką, kai nesant ne tik galutinių, bet ir pradinių, administracinių sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, buvo atlikti projektavimo ir kiti parengiamieji veiksmai, dėl ko patyrė su tuo susijusius kaštus. Be to, atsakovės atstovė tvirtino, kad pareiškėjų projektai buvo parengti nesilaikant STR 1.04.04:2017 nustatytos projekto rengimo tvarkos, pagal kurią, pirmiausia parengiama ir patvirtinama projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir tik tada yra rengiamai projektiniai pasiūlymai, o patvirtinus projektinius pasiūlymus, yra rengiamas techninis projektas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Savivaldybei atstovaujančios Administracijos atstovas advokatas Evaldas Klimas (toliau – E. Klimas) prašė skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisės normų aiškinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teikdamas paaiškinimus, advokatas E. Klimas pabrėžė, kad Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams tėra tarpiniai, procedūrinio pobūdžio aktai, negalintys sukelti jokių lūkesčių, tokį lūkestį gali sukelti tik nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Administracijos atstovas pažymėjo, jog pareiškėjos jokių tiesioginių išlaidų nepatyrė. Teigė, kad Bendrojo plano sprendiniai neribojo pareiškėjų iniciatyvos rengti Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialųjį planą.

Motyvuojamoji dalis

Skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią ūkio subjektai kildina iš galimai neteisėtų vietos savivaldybės administracijos ir jos tarnautojų veiksmų, atlyginimo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ susitarė veikti kartu teikiant 2 141 700 Eur (su PVM) vertės bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skelbtame konkurse „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“ ir tuo tikslu 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį.

UAB „Verslo“ parengto ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skelbtam pirkimui „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“ pateikto pasiūlymo duomenimis, UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ pasiūlytų 60 vienetų žemės sklypų parinkimo, bokštų techninių projektų parengimo ir derinimų, statybą leidžiančio dokumento išdavimo paslaugų kaina buvo 1 815 000, 00 Eur (su PVM), 60 vienetų bokštų statybai reikalingos žemės nuomos 25 metams arba išpirkimo paslaugos kaina – 326 700,00 Eur (su PVM).

UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ laimėjo paskelbtą konkursą 2018 m. spalio 31 d. su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18. Paslaugų sutartimi Bendrovės įsipareigojo suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams) paslaugą, bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas (3 punktas), sutarties kaina (su PVM) – 2 141 700,00 Eur (6.1 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė pagal Paslaugų sutartį Savivaldybės teritorijoje teikė paslaugas dėl 8 bokštų: (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini); planuojamų statyti bokštų aukštis numatytas iki 65 m; bokštai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, inžinierinių tinklų statinių rūšiai, ryšių (telekomunikacijų) tinklų inžinierinių statinių grupei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgęs į ginčo šalių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdyje bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, bylos rašytinius dokumentus, daro išvadą, kad Administracijai 2020 m. pradžioje (tiksli data nenurodyta) buvo pateiktos 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys, o 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. – Projektiniai pasiūlymai, kurių registracijos Nr. PSP-100-200612-01693; PSP-100-200612-01692; PSP-100-200612-01691; PSP-100-200612-01690; PSP-100-200612-01689, PSP-100-200612-01688; PSP-100-200618-01775; PSP-100-200612-01695.

Įvertinus byloje pateiktų Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių duomenis, nustatyta, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas šias užduotis pasirašė, nenurodydamas žymos „pritariu“ ir datos. Įvertinus bylos proceso dalyvių paaiškinimus ir atsižvelgus į tai, kad teismui nebuvo pateikti STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nurodyti rašytiniai dokumentai, kuriuose būtų išdėstyti nepritarimo Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims motyvai, teismas sprendžia, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, pasirašydamas ant pateiktų Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių, išreiškė pritarimą 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims. Pareiškėjų 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. pateiktiems Projektiniams pasiūlymams buvo pritarta 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. R-87 „Dėl ryšio bokštų vietų atšaukimo“ atšaukė užsakymus dėl Savivaldybėje planuojamų statyti 8 ryšių bokštų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – savivaldybė, nulemia šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, viešajai civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos vietos savivaldybės valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjoms padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, Savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjant bylą, pareiškėjos nepateikė tinkamų įrodymų, galinčių pagrįsti, kad būtų realiai patyrusios tam tikrų piniginių išlaidų. Pagal pareiškėjų skunde išdėstytus ir teismo posėdyje jų atstovo pateiktus argumentus, UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ kaip turtinę žalą vertina piniginių lėšų sumą už VšĮ „Plačiajuostis internetas“ perkamas jų paslaugas, susijusias su 8 ryšių bokštais Savivaldybės teritorijoje, kurią, remiantis Paslaugų sutarties 6.5.3 punktu, pareiškėjos būtų gavusios, pilnai įvykdžiusios visą pateikto užsakymo apimtį.

Minėta, kad pareiškėjos skunde ir jų atstovas teismo posėdyje vertino, kad pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektinių pasiūlymams laikytini administraciniais aktais, nes jais buvo patvirtinta, jog 8 bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybėje yra galima. Šie aktai, atsižvelgus į Savivaldybės sprendimų atmesti statybą leidžiančius dokumentus motyvus, kad bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybėje yra negalima, yra neteisėti, priimti neįvertinus, ar bokštų statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pareiškėjos tvirtino, kad pritarimais Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektinių pasiūlymams buvo sukurti lūkesčiai rengti projektus, sukurtos teisinės prielaidos tolesniam bokštų projektavimo darbų (techninių projektų rengimo) vykdymui, teisių į žemę, reikalingų jų projektavimui ir statybai įgyvendinimui, ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti.

Administracija atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje teigė, kad pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektinių pasiūlymams nėra pagrindo laikyti aktais, sukėlusiais pareiškėjoms teisių, teisėtų lūkesčių, kad bus išduoti bokštų statybas leidžiantys dokumentai.

Įstatymų leidėjas CK 6.271 straipsnio 3 dalyje terminą „aktas“, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, apibrėžė kaip bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms, interesams, ir tokiems aktams priskyrė valdžios institucijų priimamus teisės ar individualius aktus, administracinius aktu, fizinius aktus ir pan.

Vertinant pareiškėjų teiginius, kad pritarimais Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektinių pasiūlymams buvo sukurti lūkesčiai rengti projektus, sukurtos teisinės prielaidos tolesniam bokštų projektavimo darbų (techninių projektų rengimo) vykdymui, teisių į žemę, reikalingų jų projektavimui ir statybai įgyvendinimui, ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti, sprendžiama, kad teisėtus lūkesčius asmeniui sukuria ne bet kokie valstybės institucijų veiksmai, o tik tie, kurie leidžia suinteresuotam asmeniui pagrįstai tikėtis, jog jis galės įgyti atitinkamą teisę arba netrukdomai naudotis jau įgyta teise.

Teisės normos nustato, jog naujo ypatingojo statinio statybai privalo būti rengiamas statybos projektas ( Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis) ir gautas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį ( Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas); statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 punkte apibrėžta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Teisminėje praktikoje vieningai pripažįstama, kad teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas yra statybos leidimas, t. y. specialia tvarka kompetentingo subjekto konkrečiam subjektui išduotas dokumentas, kurio išdavimo procedūra susideda iš keleto etapų (žr. , pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020).

Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra parengiamas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas; šie dokumentai paprastai atlieka pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami; tokiais dokumentais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl dažnai suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021).

STR 1.04.04:2017 7 punkte nustatyta, kad projektas rengiamas, vadovaujantis, be kita ko, ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų – projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Pagal šio reglamento 7.2 punktą, projektiniai pasiūlymai rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į reglamento 13 priedo nuostatas.

STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pagal šio priedo 14 punkto nuostatas, jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir jai pritaria arba raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

STR 1.04.04:2017 67 punktas nurodo, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams. Pagal STR 1.04.04:2017 7.4.1 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimo projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti) kopija, projektiniai pasiūlymai (kai jie parengti), kuriems pritarė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), kai projektinius pasiūlymus rengė kitas projektuotojas, turi būti pateikiami projektuotojui. Taigi, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimas projektiniams pasiūlymams leidžia toliau atlikti projekto rengimui reikalingas procedūras.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, gavęs pareiškėjų pateiktas 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir Projektinius pasiūlymus, buvo įpareigotas atlikti STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punkte ir STR 1.04.04:2017 67 punkte nurodytus vertinimus ir padaryti išvadą, ar ypatingų statinių – 8 ryšių bokštų – statyba pareiškėjų parinktose Savivaldybės teritorijos vietose pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus yra galima ar ne, ir pritarti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams arba motyvuotai nepritarti.

Bylos proceso dalyviai nekėlė ginčo dėl aplinkybių, kad Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas, kuriame būtų išdėstyti elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausantys bokštų ir stiebai, priskiriami ypatingiems statiniams, Savivaldybėje nėra patvirtintas, o Savivaldybės teritorijoje galiojančiame Tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintame UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane pareiškėjų projektuotų 8 bokštų vietos nenumatytos.

Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1-TS-322; Teisės aktų registre paskelbta 2016 m. gruodžio 28 d., Nr. 29646; Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 017-02-20, registracijos Nr. T00079835.

Teismas sprendžia, kad Savivaldybėje galiojančio Bendrojo plano Aiškinamojo rašto sprendinių dalyje „ Telekomunikacijos ir ryšiai“ išdėstytos bendro pobūdžio nuostatos, nustatančios, kad siekiama išlaikyti, bei plėsti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą, pagal poreikį ruošiant infrastruktūros plėtros schemas naujiems statiniams, Bendrojo plano sprendiniai neriboja naujų infrastruktūros objektų, nenumatytų sprendiniuose, planavimo, jei tam susidaro poreikis. Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinyje nurodyta, kad pavieniai ypatingi inžinieriniai statiniai – 30 m ir aukštesni (ryšio, stebėjimo, radiolokacijos, elektros energijos perdavimo, apžvalgos bokštai, technologiniai statiniai ir kt.) formuojant žemės sklypą ar jo neformuojant, esant poreikiui, gali būti planuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymui Teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais rengiami Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai, kurių organizavimo, rengimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, tvirtinamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo19 d. įsakymu Nr. 3-306(1.5 E)/D1-632. Pagal šias taisykles, specialiojo teritorijų planavimo objektas yra elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausantys bokštai ir stiebai, priskiriami ypatingiems statiniams (8 punktas), o planavimo tikslai – planuojamoje teritorijoje nustatyti bokštų ir stiebų plėtros prioritetines kryptis ir užtikrinti darnią bokštų ir stiebų plėtrą, numatyti teritorijas šiai plėtrai ir nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus (9 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad ypatingų inžinerinių statinių, kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, sąrašas nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos taikomos, be kita ko, ir rengiant, keičiant, koreguojant savivaldybės bendruosius planus, nustato teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese. Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktus, savivaldybės bendrajame plane turi būti pažymima ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas pažymint visus esamus, rengiamu bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais numatomus 30 m ir aukštesnius ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, kuriam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju neformuojamas atskiras žemės sklypas.

Pagal STR 1.04.04:2017 13 priedo 10 ir 11 punktų nuostatas, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma informacija apie sumanytą projektuoti statinį ar jo dalį (pavadinimas, statybos rūšis, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis), žemės sklypo ir statinio (techniniai ir paskirties) rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius; statinio ar jo dalies naudojimo paskirties keitimo atveju nurodoma esama ir būsima paskirtys; projektinių pasiūlymų paskirtis; projektinių pasiūlymų sudėtis; statytojo pateikiami dokumentai ir kiti duomenys; projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija; kiti duomenys (projektinių pasiūlymų parengimo terminai, statytojui pateikiamų projektinių pasiūlymų kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta projektinių pasiūlymų kopija kiekis ir kita). STR 1.04.04:2017 7.2 punkte nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.

Daroma išvada, kad Administracijos kompetentingas valstybės tarnautojas, gavęs pareiškėjų pateiktus 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir Projektinius pasiūlymus, sprendimą jiems pritarti (nepritarti) privalėjo priimti, remdamasis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu.

Teismas sprendžia, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams pritarė, nesilaikydamas Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendiniams, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų nuostatų.

Vertinant Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams pobūdį, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad vietos savivaldybės administracijos pritarimas projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, kadangi tam, jog statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. pritarimas statinio projektiniams pasiūlymams savaime nesuponuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017); argumentai dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodyti teikiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, nes nesant išduoto statybos leidimo, vien savivaldybės administracijai pritarus projektiniams pasiūlymams, jokių teisių ir pareigų neatsiranda; pritarimas projektiniams pasiūlymams tėra tarpinis procedūrinis dokumentas (žr., pvz., 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020). Nurodytos praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, 2017 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017, laikėsi ir nagrinėjamoje byloje priimdamas 2021 m. kovo 31 d. nutartį, kuriose aiškiai nurodė, kad sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, kadangi tam, kad statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą (administracinė byla Nr. eAS-223-556/2021).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad statybą leidžiančius dokumentus, t. y. ir statybos leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamų dokumentų sąrašas nurodytas statybos įstatymo 5 dalies 1–17 punktuos. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina savivaldybės administracija. STR 1.05.01:2017 5 priedas „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ nustato, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos visus statinio projektus, privalo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (1.8 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y., dėl teisiškai reikšmingas pasekmes sukeliančio individualaus teisės akto, savivaldybės administracija, vykdydama pareigą patikrinti Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, tuo pačiu atlieka ir parengiamųjų, procedūrinio pobūdžio sprendimų, įskaitant ir pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 11 d., o po to – 2020 m. gruodžio 31 d. Administracijai pateikė prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracija 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimus atmesti prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracijos sprendimai, kuriais buvo atmesti prašymai išduoti 8 bokštų statybą leidžiantys dokumentai, nustatyta tvarka nenuginčyti. Bylos duomenimis, Administracija 2021 m. sausio 4 d. sprendimus atmesti pareiškėjų prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus grindė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata, kad vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų yra teritorijų planavimo dokumentai, bei aplinkybėmis, kad Bendrojo plano Aiškinamajame rašte konkretūs elektroninių ryšių plėtros sprendiniai nėra suprojektuoti, o UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane pareiškėjų prašymuose išduoti statybą leidžiančius dokumentus nurodyti bokštai nepažymėti. Teismas vertina, kad Administracijos sprendimai netenkinti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 31 d. pateiktų prašymų išduoti 8 statybą leidžiančius dokumentus statyti bokštų statybai yra motyvuoti ir pagrįsti Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendiniais, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų nuostatomis.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir taikomu teisiniu reguliavimu, teismas neturi pagrindo Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, CK 6.271.straipsnio 3 dalies taikymo prasme vertinti kaip Savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, tiesiogiai dariusių įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams, sukėlusių pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad pareiškėjoms bus išduoti 8 bokštų statybą leidžiantys dokumentai.

CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinį ryšį, nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018 ir kt.). Taigi, sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, nustatoma, pirma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; antra, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.

Minėta, kad STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punktas įpareigoja vietos savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją), gavus projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

Administracijos pateiktas Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. (14)-D8-2998 „Dėl nuomonės pateikimo“ leidžia daryti išvadą, kad Administracijai buvo žinoma, jog, pagal sisteminį Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalių, 50 straipsnio 4 ir 5 dalių, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų aiškinimą, ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima tada, kai šių statinių statyba numatyta kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

Išanalizavus byloje pateiktas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, nustatyta, kad bokštų (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų rengimo užduočių 3-iose dalyse „Projektinių pasiūlymų sudėtis“ yra įrašyti reikalavimai bokštų statybos vietos parinkimą pagrįsti teritorijų planavimo dokumento (-ų) sprendiniais. Be to, byloje pateikta informacija apie susirašinėjimą tarp UAB „Energetikos projektai“ ir Administracijos, patvirtina, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas prieš visuomenės informavimo apie parengtus 8 bokštų projektinius pasiūlymus procedūrą 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku prašė šią pareiškėją pateikti teritorijų planavimo dokumentą, patvirtinantį galimybę projektuoti kiekvieną statinį.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos privalėjo suprasti, kad Administracija kelia reikalavimą projektuojant bokštus laikytis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Tokią išvadą patvirtina ir UAB „Energetikos projektai“ adresuotas Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (14)-D8(E)-1724, kuriame pateikta nuomonė, jog sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima, kai jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pozicija neprieštaravo 2020 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-1724 pateiktai Aplinkos ministerijos nuomonei.

Teismas neturi pagrindo kaip nenuoseklaus ir prieštaringo elgesio vertinti Administracijos veiksmus išduodant leidimą LSNS-92-210219-00022 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų statinių statyti ryšių bokštą. Kaip pagrįsti vertinami Administracijos atstovo paaiškinimai, kad šis ryšių bokštas statomas vėjo elektrinių parkui aptarnauti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nurodytas ryšių bokštas yra vienas iš (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) inžinierinių statinių, statomų siekiant planuojamą statyti vėjo elektrinių parką prijungti prie esamos oro linijos (duomenys neskelbtini), rekonstruojamos į dvi elektros perdavimo linijas.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, kaip pagrįstas vertinamas Administracijos teiginys, jog pareiškėjoms buvo žinoma apie keliamą reikalavimą bokštų statybos vietų parinkimą pagrįsti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Teismas sprendžia, jog pareiškėjos, turėdamos suprasti, kad ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, kuriems priskiriami ir 8 ryšių bokštai, statyba galima, kai jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, turėdamos tikslą pasiekti galutinį rezultatą – gauti 8 bokštų statybos leidimus, rengė Projektinius pasiūlymus, atliko kitus darbus.

Vertinant pareiškėjų teiginius, kad Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, nebūtų sukėlę pagrįstų lūkesčių, jeigu pradiniuose projektavimo etapuose Administracija būtų įvykdžiusi savo pareigas ir nurodžiusi, jog bokštų statyba Savivaldybės teritorijoje negalima, atsižvelgiama į tai, kad teisminėje praktikoje asmens teisėtų lūkesčių apsauga siejama ir su paties asmens veiksmų teisėtumu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kad suinteresuoti asmenys paprastai negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, jeigu patys nesilaiko teisės aktų reikalavimų; sąžiningumo principas, kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, iš asmens reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise (žr., pvz. 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-150/2011; 2013 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-288/2013). Be to, teismas sprendžia, kad ūkio subjektams, t. y. ir UAB „Verslo“ bei UAB Energetikos projektai“, taikomi griežtesni apdairumo ir rūpestingumo kriterijai.

Pareiškėjos nurodė, kad bokštų statybos Savivaldybės teritorijoje įgyvendinimas yra dalis projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ veiklų, finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.1.1-CPVA-V-521 priemonės „Naujos kartos prieigos plėtra“ konkrečiam uždaviniui 2.1.1 „Padidinti infrastruktūros prieinamumą ir naudojimą vietovėse, kuriose naujos kartos prieigos infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka“ įgyvendinti valstybės biudžete Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal programos „Informacinės visuomenės plėtra“ (programos kodas 02.001) priemonę „Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo 2014–2020 m. laikotarpio lėšos“ (programos priemonės kodas 02.001.01.02.02); finansavimo šaltiniai 1.3.2.7.1 („2014?2020 m. ES struktūrinė parama“) ir 1.2.2.7.1 („2014?2020 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos“) numatytų lėšų.

Daroma išvada, kad pareiškėjos privalėjo įvertinti aukščiau nurodyto projekto svarbą ir sudarydamos Paslaugų sutartį, kuria prisiėmė įsipareigojimus suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams), bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas, bei tikėdamosi už šias suteiktas paslaugas gauti piniginį atlygį, elgdamosi apdairiai bei rūpestingai, turėjo būti susipažinusios su teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu jų veiklą Paslaugų sutartyje nurodytose srityse, teisės aktų, įskaitant ir galiojančių Savivaldybėje, nustatytais reikalavimais, reglamentuojančiais ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų ryšių bokštų projektavimą ir statybą. Taigi, pareiškėjos privalėjo žinoti Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų nuostatas, Savivaldybės teritorijoje taikomo Bendrojo plano bei jo Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendinius ir suprasti, kad, nesant Bendrajame plane įtvirtintų konkrečių elektroninių ryšių plėtros sprendinių, 8 bokštų statyba galima tik tuo atveju, jeigu Savivaldybėje galiotų nustatyta tvarka patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas. Minėta, kad Savivaldybėje toks teritorijų planavimo dokumentas nėra patvirtintas.

Be to, išanalizavus byloje pateiktus Bendrosios ekspertizės aktų Nr. BG 20-288 – Nr.BG 20-290, Nr. BG 20-312– Nr. BG 20-314, Nr. BG 20-317, Nr. BG 20-318 bei Inžinierinių tinklų ryšių bokštų projektų duomenis, kaip pagrįsti vertinami Administracijos teiginiai, kad bokštų projektų rengimo procese pareiškėjos parengiamuosius ir projektavimo veiksmus atliko iki buvo gauti Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims bei Projektiniams pasiūlymams: 2019 m. spalio 29 d. – 2021 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu su žemės savininkais sudarė ilgalaikes nuomos sutartis ir jas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, 2019 m. rugpjūčio 7 d. atliko bokštų projektų konstrukcijų dalies ekspertizes, 2020 m. gegužės 15 d. – 2020 m. gegužės 22 d. laikotarpiu gavo projektinių inžinierinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitas ir kt. Teismas pripažįsta, kad pareiga elgtis rūpestingai ir laikytis teisės aktų reikalavimų negali būti aiškinama kaip valdžios institucijoms tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui, tačiau sprendžia, kad aukščiau aptartu nepakankamai rūpestingu ir atidžiu elgesiu pareiškėjos prisiėmė galimą verslo riziką.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad ir padarius prielaidą, jog Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams gali būti CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme vertintini kaip neteisėti Administracijos aktai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šių Administracijos veiksmų ir pareiškėjų nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad šie pritarimai buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad UAB „Verslo“ ir UAB „ Energetikos projektai“ skundo pagrindinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bei išvestinis reikalavimas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti ir netenkinami.

Dėl prašymų atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas

UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktu prašymu prašė priteisti iš Savivaldybės 1 560,42 Eur (su PVM) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas faktūras, atliktų darbų išklotines, apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

Administracija 2021 m. rugsėjo 1 d. pateiktuose rašytiniais paaiškinimais prašė iš UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ priteisti 1 648,57 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir pateikė sąskaitą faktūrą.

Pagal bendrąjį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atmetus UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Sprendžiant dėl Savivaldybės patirtų atstovavimo išlaidų, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu ABTĮ nuostatų, taikomų sprendžiant viešojo administravimo subjektų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, aiškinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra pateikusi aiškinimą, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies iš esmės yra galimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, sprendžiant klausimą, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar byloje keliamas teisinis klausimas yra naujas, ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota, taip pat į bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, skundo pagrindą ir dalyką, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, pagal viešojo administravimo subjektas, veikdamas viešojo administravimo srityje, privalo savo vidinį administravimą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta tokia vidaus administravimo struktūra, kuri leistų šiam subjektui tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, šių funkcijų įgyvendinimui yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Tuo atveju, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą, todėl šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju Administracija ir jos valstybės tarnautojai veikė kaip viešojo administravimo subjektai. Viešai Anykščių rajono savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamais duomenimis, (žr. adresu:https://www.anyksciai.lt/struktura-ir-kontaktai/administracija/51/teises-personalo-ir-civilines-metrikacijos-skyrius/d6), Administracijoje yra įkurtas Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, kurio kompetencijai yra pavesta atstovauti Savivaldybei, Tarybai, Savivaldybės merui, Administracijos direktoriui ir Administracijai teisme ir jų vardu teikti ieškinius, pareiškimus ir kitus procesinius dokumentus teismui, atstovauti kitose institucijose. Pagal keliamus reikalavimus, šiam skyriui vadovaujantis vedėjas turi būti įgijęs teisės studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei turėti ne mažiau kaip 5 metų teisinio darbo patirties, jam priskirta atstovauti Savivaldybės, Savivaldybės institucijų, Administracijos interesams teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, rengti susijusius procesinius ir kitus dokumentus. Be to, Administracijoje yra įkurtas Architektūros ir urbanistikos skyrius, kuriam pavesta koordinuoti kompleksinę architektūros, teritorijų planavimo, kraštovaizdžio, želdynų, paveldosaugos, statybų, statinių priežiūros, žemėtvarkos, georeferencinės sistemos priežiūros veiklą.

Teismas vertina, kad Administracija turėjo galimybę tarnautojų veiklą organizuoti taip, kad jos, kaip atsakovės atstovės, atstovavimas teisme administracinės bylos nagrinėjime būtų užtikrintas, išnaudojus turimus vidinius žmogiškuosius išteklius, t. y. pasitelkus kompetentingus Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojus. Teismas vertina, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog advokato pasitelkimas atstovauti Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas. Dėl šios priežasties Savivaldybės institucijų turimų vidinių resursų neišnaudojimas užtikrinant atstovavimą teisme sprendžiant teisinį ginčą, kurio vertinti kaip ypatingai sudėtingo ar tiesiogiai nesusijusio su Savivaldybės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi nėra pagrindo, negali užkrauti pareiškėjoms nepagrįstos atstovavimo išlaidų atlyginimo naštos.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

uždarųjų akcinių bendrovių „Verslo“ ir „Energetikos projektai“ skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Uždarųjų akcinių bendrovių „Verslo“ ir „Energetikos projektai“, Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė