Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir 146 MGL (5 498,36 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, A. Z. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti septynis mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios – neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant A. Z. vienerių metų intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose (adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 06 val.), jeigu tai nenusiję su darbu, taip pat per du mėnesius pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą įpareigojant įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „A“ valst. Nr. XXX, (VIN Nr. XXXX), konfiskuotas kaip uždraustos veikos priemonė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai – radarų detektorius „Radenso Pro M“, distancinio valdymo pulto „Roger“ korpusas, distancinio valdymo pulto „Roger“ vidinė (valdymo) dalis, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, pripažinti menkaverčiai, todėl turi būti sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Z. (toliau – ir A. Z.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimus, nustatančius, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, įsigaliojo 2007 m. rugpjūčio 1 d.), bei 3 punkto reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 10 d.), 2019 m. lapkričio 11 d., nuo tiksliai tyrimo metu nenustatyto momento, iš tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, automobiliu „A“, Š. valstybinio numerio ženklais XXX, neteisėtai gabeno 7 000 vnt. cigarečių pakelių „Premier“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė 24 244 Eur, kol 2019 m. lapkričio 11 d. apie 12 val. 03 min., jam patekus į eismo įvykį B., M.-S. g., ir palikus automobilį įvykio vietoje, šias cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundų argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam A. Z. ir kitų nuosprendyje netinkamai išspręstų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2, 4 punktai).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Iš apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistasis A. Z. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri dėl švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam A. Z., neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

8. Pirmiausia atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Tuo tarpu, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009; Nr. 2K-281-597/2016; Nr. 2K-334-699/2017; Nr. 2K-98-489/2020 ir kt.). Be to, vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 72– 74, 81–82), tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 131, 153–154) kaltę neigė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino bei nurodė savo versiją (t. y. automobilio „A” nevairavo ir akcizais apmokestinamų cigarečių negabeno), kuri buvo paneigta byloje surinktais įrodymais. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. Z. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, nes jam taip patarė jo gynėjas. Todėl tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde savo kaltę pripažįstą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

10. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad nors A. Z. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Akivaizdu, kad A. Z. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra nei savanoriškas, nei nuoširdus, o nulemtas surinktų byloje įrodymų visumos, kurių jis nei padėjo išaiškinti, nei prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Nuteistojo nurodomi vidiniai išgyvenimai šiuo atveju yra susiję tik su paskirtos bausmės griežtumu, t. y. siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Z. argumentai, kad kaltės neprisipažino tik dėl gynėjo patarimo, taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis pakankami kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog nuteistojo skunde išdėstytą prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, būtų galima vertinti kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei atsižvelgęs į A. Z. skundo argumentus bei pateiktus papildomus duomenis, sprendžia, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už BK 199² straipsnio 2 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dalis, t. y. septyni mėnesiai laisvės atėmimo bausmės turi būti nedelsiant atlikta po nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusios – neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio 3, 4 dalis, 5 dalies 5, 7, 8 punktus, nėra tinkamiausia priemonė realizuoti kriminalinės bausmės paskirtį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda. Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė, kaip griežčiausia bausmė už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu kaltininkui negalima skirti įstatymo sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės – baudos. Be to, laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Z. padaryta sunki nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Ir nors šios veikos pavojingumus yra neginčytinas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jis nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Be to, šia nusikalstama veika nuteistasis sunkių padarynių nesukėlė, nes neteisėtai gabentos cigaretės be Lietuvos Respublikos banderolių į apyvartą nepateko. Iš byloje esančių bei apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. Z. sumokėjo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 146 MGL (5 498,36 Eur) dydžio baudą (t. 6, b. l. 187), apeliacinio proceso metu savo veiksmus vertino neigiamai, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi; nuo nusikaltimo padarymo jokių kitų naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kas rodo proceso prevencinę reikšmę; nors baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 3, b. l. 168–176); registruotas užimtumo tarnyboje (t. 6, b. l. 146–147); turi nuolatinę gyvenamąją vietą; šeimą, kurią išlaiko, be to, prižiūri ir rūpinasi neįgalia motina, kuriai nustatytas antro lygio nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2020 m. gegužės 18 d. (t. 6, b. l. 191); neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra; nenustatyta ir atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė ir neprisipažino padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija negali būti pakankamas pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę, ir dėl to paskirti laisvės atėmimo bausmę.

13. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes bei bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Z. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kuri atitiktų BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės dydį arčiau minimumo ribos (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), t. y. 628 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą bei įpareigos nuteistąjį A. Z. iš naujo įvertinti bendražmogiškas vertybes bei ateityje būti atsakingu ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

14. Pažymėtina, kad pagal BK 66 straipsnį, teismas skirdamas bausmes asmenims, kuriems buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtas bausmes. Be to, į paskirtas bausmes yra įskaitomas ir dėl padarytos nusikalstamos veikos paskirtas laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 12 d. 20 val. 12 min. (t. 3, b. l. 47–49), o Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2019 m. lapkričio 26 d. (t. 3, b. l. 112–113). Todėl šis laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis įskaitomas į nuteistajam paskirtą bausmę – baudą, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą bausmių keitimo taisyklę, t. y. vieną laisvės atėmimo dieną (parą) prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

15. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde prašo grąžinti jam priklausiančius daiktus, t. y. radarų detektorių „Radenso Pro M“ bei distancinio valdymo pultą „Roger“, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje pripažino menkaverčiais ir nurodė juos sunaikinti. Skunde pažymi, kad šie daiktai nebuvo naudojami nusikalstamos veikos padarymui, t. y. nėra nei nusikalstamos veikos dalykas, nei priemonės, nei gauti iš nusikalstamos veikos.

16. Pažymėtina, kad teismas priimdamas nuosprendį ar nutaręs nutraukti procesą, turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tokie daiktai gali būti konfiskuojami, perduodami valstybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, sunaikinami, grąžinami teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai, 2 dalis, BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BK 72 ir BK 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu, pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 11 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo rasti ir paimti šie daiktai, t. y. radarų detektorius „Radenso Pro M“, distancinio valdymo pulto „Roger“ korpusas, distancinio valdymo pulto „Roger“ vidinė (valdymo) dalis (t. 1, b. l. 13–31, 124–126), kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino menkaverčiais ir nurodė juos sunaikinti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šie rasti ir paimti daiktai nebuvo pripažinti nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu, dėl ko būtina juos konfiskuoti. Taip pat, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir nepatvirtinta, kad šių daiktų civilinė apyvarta būtų uždrausta, dėl ko būtų pagrindas juos perduoti valstybei ar sunaikinti.

18. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes bei į skunde išdėstytą nuteistojo prašymą, grąžina A. Z. priklausančius daiktus, t. y. radarų detektorių „Radenso Pro M“, distancinio valdymo pulto „Roger“ korpusą, distancinio valdymo pulto „Roger“ vidinę (valdymo) dalį, kurie yra saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

A. Z. panaikinti taikytą bausmių bendrinimą pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, nes Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 146 MGL (5 498,36 Eur) dydžio bauda – sumokėta.

A. Z. panaikinti BK 75 straipsnio 3, 4 dalių, 5 dalies 5, 7, 8 punktų taikymą.

A. Z. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirti 628 MGL (31 400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. (t. y. vieną laisvės atėmimo dieną (parą) prilyginant dviejų MGL dydžio baudai), ir A. Z. paskirti galutinę bausmę – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, nustatyti dviejų metų laikotarpį per kurį nuteistasis A. Z. privalo sumokėti paskirtą baudą.

Išaiškinti A. Z., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per dvejus metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801), skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Sumokėjęs baudą, A. Z. turi pateikti Panevėžio apygardos teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Panaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą, ir nuteistajam A. Z. grąžinti radarų detektorių „Radenso Pro M“, distancinio valdymo pulto „Roger“ korpusą, distancinio valdymo pulto „Roger“ vidinę (valdymo) dalį, kurie saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.