- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-582/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-76-622/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo V. K. (pardavėjo) ir atsakovo A. G. (pirkėjo) buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) – dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir 9 kitos paskirties pastatus. Tą pačią dieną sudarytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad visus nurodytus nekilnojamuosius daiktus priėmė. Bendra sutarties kaina 900 000 Lt, šią sumą atsakovas ieškovui dalimis turėjo sumokėti iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Ieškovo teigimu, atsakovas visos sumos nustatytu terminu nesumokėjo; iki 2008 m. balandžio 1 d. atsakovas iš viso yra sumokėjęs 663 000 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 237 000 Lt skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį, 8 721,60 Lt delspinigių pagal Sutarties 2.5 punktą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2009 m. kovo 23 d. preliminariu sprendimu Klaipėdos apygardos teismas ieškovo ieškinį tenkino. Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad dalis 2007 m. gegužės 29 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytų nekilnojamųjų daiktų atsakovui faktiškai nebuvo perduoti, nes jie nėra išlikę, be to, nėra pašalintos nekilnojamųjų daiktų valdymo kliūtys, t. y. šiuos daiktus valdo (gyvena) ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-285-622/2012, nagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties nutraukimo. Teismo vertinimu, A. G. ieškinio, pareikšto minėtoje byloje, faktinis pagrindas sutampa su A. G. šioje byloje pateiktuose prieštaravimuose dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje byloje teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė A. G. ieškinį; teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pasak teismo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu padaryta išvada, kad A. G. neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl šių aplinkybių nebereikia įrodinėti. Teismas nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sandoris ir daiktų priėmimo–perdavimo aktas yra patvirtinti notaro, kurio pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atsižvelgęs į tai, ir nesant duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui visą sutartyje numatytą daiktų kainą, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą, sutartyje numatytus delspinigius ir įstatymines procesines palūkanas yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas 2009 m. kovo 23 d. preliminarus sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, tokiu būdu pažeidžiant asmenų lygybės įstatymui ir teismui, žodiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teismas buvo nenuoseklus, nes analogiškoje situacijoje ankstesniame teismo posėdyje, kai neatvyko ieškovo atstovė, teismas nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti, nors ieškovo atstovė buvo nenurodžiusi neatvykimo priežasties. Be to, teismas neteisingai aiškino CPK 246 straipsnio normą, pagal kurią atsakovo užimtumas kitoje byloje paprastai, o ne visada nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Minėti procesiniai pažeidimai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
2) Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CK 6.317 ir 6.398 straipsnių reikalavimus. CK 6.317 straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus laikoma įvykdyta be kita ko ir pašalinus bet kokias pirkėjo valdymo teisės kliūtis. Pagal CK 6.398 straipsnio 2 dalį pardavėjo prievolei perduoti nekilnojamąjį daiktą neužtenka pasirašyti dokumentą apie perdavimą pirkėjui, o būtina realiai daiktą perduoti pirkėjui. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas neįvykdė prievolės perduoti nekilnojamuosius daiktus atsakovui. Ieškovas ieškinyje kaip savo gyvenamąją vietą nurodė parduoto nekilnojamojo daikto adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu patvirtindamas, kad ginčo daiktą naudoja kaip savo gyvenamąją patalpą. Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikiama antstolės L. N. informacija patvirtina, kad 2009 m. liepos 22 d., t. y. jau po to kai buvo iškelta civilinė byla, antstolė, vykdydama atsakovo pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, negalėjo patekti į pagal Sutartį parduotą daiktą dėl ieškovo sudarytų kliūčių – užrakintų vartų ir už tvoros buvusio šuns. Šis antstolės raštas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, be to, atsakovas minėtą aplinkybę būtų įrodinėjęs prašydamas antstolę apklausti teismo posėdyje liudytoja. Be to, byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad yra išlikęs tik gyvenamasis namas, 2 garažai ir metalinis šiltnamis, todėl ieškovas net neturėjo ir šiuo metu neturi galimybių įvykdyti Sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad atsakovo atstovas sudarė atstovavimo sutartį su atsakovu žinodamas apie savo užimtumą kitoje byloje. Be to, į teismo posėdį neatvyko ne tik atsakovo atstovas, bet ir atsakovas, nors apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis. Įrodymus dėl antstolės L. N. konstatuotų faktinių aplinkybių, kitus įrodymus ir paaiškinimus atsakovas galėjo teikti paminėtoje civilinėje byloje. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatytų aplinkybių, jų kaip prejudicinių faktų galios, todėl nepaneigė skundžiamo galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl visi kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad ieškovas neįvykdė prievolės perduoti atsakovui nekilnojamuosius daiktus, kad naudoja parduotus nekilnojamuosius daiktus kaip gyvenamąją vietą ir trukdo minėtu turtu naudotis nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant apeliacinį skundą. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, be to, prašymas apklausti antstolę liudytoja suformuluotas nebuvo, užklausimas antstolei pateiktas tik 2013 m. gegužės 31 d., t. y. po galutinio sprendimo paskelbimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl ginčo esmės
Bylos šalis siejo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 str. 1 d.).
Pagal šalių sudarytą 2007 m. gegužės 29 d. sutartį atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo ieškovui (pardavėjui) už įsigytus nekilnojamuosius daiktus dalimis sumokėti 900 000 Lt kainą (Sutarties 2.1-2.4 p.). Atsakovas neginčija nei fakto, kad visos Sutarties kainos nėra sumokėjęs, nei nesumokėtos sumos dydžio (237 000 Lt). Terminas sumokėti šią kainos dalį yra suėjęs.
Nesutikimą mokėti likusią Sutarties kainą atsakovas grindžia ieškovo, kaip pardavėjo, pareigos perduoti turtą pažeidimais. Šie pažeidimai, atsakovo teigimu, pasireiškė dviem aspektais. Pirma, ne visi Sutartyje numatyti nekilnojamieji daiktai atsakovui buvo perduoti tuo pažeidžiant CK 6.398 straipsnio 2 dalį, ir, antra, ieškovas nepašalino perduotų daiktų valdymo kliūčių.
CK 6.398 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (CK 6.398 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2007 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punktu atsakovas patvirtino, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo Sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus; patvirtino, kad nekilnojamieji daiktai atitinka jo keliamus reikalavimus; nurodė, kad dėl nekilnojamųjų daiktų būklės pretenzijų pardavėjui neturi. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudarytas turto priėmimo–perdavimo aktas (b. l. 10-11), kuriuo šalys įformino Sutartyje numatyto turto perdavimą atsakovui. Minėtu aktu atsakovas patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų pardavėjui dėl parduodamų nekilnojamųjų daiktų būklės, o perduoti nekilnojamieji daiktai yra tinkamos kokybės (2.1 p.). Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma perduodamų nekilnojamųjų daiktų, už kuriuos atsakovas sutiko mokėti Sutartyje nurodytą kainą, būklė ir kokybė. Atsakovas nuosavybės teisę į visus Sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus įregistravo nekilnojamojo turto registre (b. l. 53-57), iki šios civilinės bylos iškėlimo ieškovui pretenzijų dėl netinkamo turto perdavimo/dalies turto neperdavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas netinkamai įvykdė pareigą perduoti turtą (CK 6.398 str. 2 d.). Konstatavus, kad atsakovas turto perdavimo metu žinojo apie perduodamų daiktų būklę, antstolės 2009 m. liepos 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 58) nepaneigia fakto, kad ieškovas pareigą perduoti turtą įvykdė tinkamai.
Kitą ieškovo, kaip pardavėjo, pareigos pažeidimą atsakovas sieja su perduotų daiktų valdymo kliūčių nepašalinimu, t. y. atsakovo teigimu, ieškovas gyvena parduotame name, be to, kliudo atsakovui patekti į įsigytą turtą. Kaip minėta, nuosavybės teisė į nusipirktą turtą yra perėjusi atsakovui (Sutarties 3.1 p.). Skirtingai nei nurodė ieškovo atstovė, Sutartyje nenumatyta ieškovo teisė neišsikraustyti iš parduoto iki kol atsakovas visiškai atsiskaitys už įsigytą daiktą. Todėl tuo atveju, jei ieškovas kliudo naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, atsakovas gali savo kaip savininko teises ginti prašydamas iškeldinti ieškovą iš patalpų ar kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, atsakovo nuomone, teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui, pažeidė proceso teisės normas. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
Pagal CPK 246 straipsnio nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas apie 2013 m. balandžio 18 d. paskirtą teismo posėdį buvo informuotas 2013 m. kovo 18 d. (b. l. 88). 2013 m. balandžio 16 d., t. y. likus dviem dienoms iki paskirto teismo posėdžio, atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu S. G. V. (b. l .91), kuris 2013 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį dėl atstovo užimtumo kitoje byloje (b. l. 90). Akivaizdu, kad atsakovo atstovas, sudarydamas atstovavimo sutartį, žinojo, kad paskirtame teismo posėdyje negalės dalyvauti. Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje nelaikė svarbia priežastimi (CPK 185 str.). Be to, teismo posėdyje nedalyvavo ir pats atsakovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 88). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, pažeidė proceso teisės normas.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.