Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41944-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.10.5.1; 2.6.11.18; 3.1.7.6; 3.1.10.8; 3.2.7.2

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“ atstovui bankroto administratoriui A. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik grupė“ atstovui advokatui Justui Viliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic grupė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltic grupė“ ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Gordon Logistics“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

L Ieškovė 2015 m. lapkričio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurį patikslinusi 2016 m. gegužės 25 d. prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą UAB „Baltic grupė“ ir UAB „Lyvus“ dėl spurgų gaminimo įrangos, kurios identifikacinis Nr. PA3100TN; T300LUX, perdavimo; priteisti iš atsakovės UAB „Baltik grupė“ 4840 Eur nuostolių; įpareigoti atsakovę UAB „Baltik grupė“ per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš ieškovės krovinio vežėjo UAB „Gordon Logistics“ krovinio važtaraščio (serija GL Nr. 0021541) pagrindu 2015 m. liepos 10 d. ieškovei pristatytą įrenginį (identifikacija: modelis SLM-300, serijos Nr. 0434, pagaminimo data - 2016-06), kuris nebuvo pirktas iš pardavėjos UAB „Baltik grupė“ 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo pristatytas spurgyčių gaminimo įrenginys, kurio identifikavimo kodas T300 LUX, dėl kurio pirkimo iš atsakovo UAB “Baltik grupė“ sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP2015-040353, pirkinį finansuojant AB SEB bankui. Ieškovės teigimu, į bylą pateiktas 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktas - klaidingo turinio, nes pasirašytas dėl to, kad būtų užtikrintas sandorio finansavimas pagal SEB banko ir ieškovės 2015 m. gegužės 4 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2015-040353; šis aktas - apsimestinis, nes ieškovė negavo Banko įgyto įrenginio. Atsakovė žodžiu geranoriškai įsipareigojo po akto pasirašymo pristatyti ieškovei spurgyčių gaminimo įrenginį T300LUX. Be to, perdavimo-priėmimo akte nurodyta kita prekės kaina-

7175.30 Eur, o spurgyčių gaminimo įrenginio kaina - 4840 Eur, akte nenurodyta sutarties data ir numeris, tad šis aktas negali būti laikomas pirkimo-pardavimo sutarties dalimi. Atsakovė 2015 m. liepos 10 d. ieškovei pristatė kitokį įrenginį, kuris neatitinka 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio. Bankas, kaip prekės pirkėjas, taip pat tinkamai neatliko pareigų ir pateikė netinkamos formos perdavimo-priėmimo aktą. Byloje nepateiktas įrenginio gabenimo iš Vilniaus į Palangą važtaraštis, tai taip pat įrodo, kad perdavimo-priėmimo aktas yra apsimestinis šalių sandoris. Pardavėja tik 2015 m. liepos 10 d. per krovinių vežėją UAB „Gordon Logistics“ krovinio važtaraščio (serija GL Nr. 0021541) pagrindu pristatė ieškovei kitą įrenginį, kuris nenumatytas 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Važtaraštyje nenurodytas spurgyčių gaminimo įrenginys. Ieškovės teigimu, dėl tokių pardavėjo (UAB „Baltik grupė“) veiksmų ji, sumokėjusi AB SEB bankui įmokas už įrenginį, kurio negavo, patyrė 4840 Eur nuostolių. Ieškovė teikė atsakovei UAB “Baltik grupė” pretenziją dėl sutarties nutraukimo, tačiau ši nesutiko nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus.

3. Atsakovė UAB „Baltik grupė“ nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad AB SEB bankas ir UAB „Baltik grupė“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2016-040353, kurioje apibrėžtas sutarties dalykas, nurodyta sutarties kaina -

7175.30 Eur. Tokia suma bei identifikaciniai kodai nurodyti ir ieškovės ginčijamame perdavimo-priėmimo akte. Įranga pagal Sutartį turėjo būti pristatyta iki 2015 m. gegužės 31 d., tad keista, kad iki 2015 m. liepos 27 d. (kai atsakovė gavo pranešimą iš ieškovės) ieškovė, negavusi įrenginio, nereiškė pretenzijų. Atsakovė įrangą ieškovei pristatė savo įmonės transportu iš Vilniaus į Palangą, todėl važtaraštis neturėjo būti sudarytas ir pasirašytas. Pagal ieškovės nurodomą 2015 m. liepos 10 d. važtaraštį Nr. 0021541 buvo pristatyta tešla, bet ne kitas įrenginys. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo siųsti ieškovei dar vieną įrenginį. Atsakovės teigimu, teismui pateiktas ieškinys - akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė teigia, kad įrangos negavo, nors yra pasirašiusi 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo- priėmimo aktą. Pasak atsakovės, ieškovė akivaizdžiai meluoja, kad pagal važtaraštį Nr. 0021541 gavo kitą įrenginį, nors pati ranka įrašė pastabas, jog pristatyta tešla. Atsakovė pareiškė prašymą skirti ieškovei 5792 Eur baudą, 2896 Eur šios baudos priteisiant atsakovės naudai.

4. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Bankas ir ieškovė UAB „Lyvus“ 2015 m. gegužės 4 d. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2015-040353, pagal kurią ieškovei suteiktas finansavimas spurgų gaminimo įrangai įsigyti. Pagal 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punkto nuostatas lizingo lėšomis finansuojamo turto specifikacija nurodyta pardavėjo ir kliento raštu suderintame ir pirkėjui (šiuo atveju - Bankui) pateiktame komerciniame pasiūlyme, kurio pagrindu apibrėžtas pirkimo-pardavimo sutarties ir lizingo sutarties dalykas. Ieškovė siekė įsigyti spurgų gaminimo įrangą: konditerinį šaldomą stalą (identifikacinis Nr. PA3100TN už 1355,20 Eur), spurgyčių - donatsų įrenginį (identifikacinis Nr. T300LUX už 4840 Eur) ir planetarinį mikserį Plutone 20 (980,10 Eur); bendra sutarties kaina - 7175,30 Eur, iš jos banko finansuota dalis - 4305,18 Eur, o 2870,12 Eur - ieškovo nuosavos lėšos. Tiek specifikacijoje, tiek ginčijamame 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo akte, tiek ir atsakovės išrašytoje 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. NBG00179 įsigijimo kaina papildomai detalizuota pagal atskirus įrenginius, o ginčo akte nurodyta galutinė visos įrangos kaina. Ginčo akte ieškovė patvirtino, kad priimto turto komplektacija atitinka specifikaciją, taigi patvirtino, jog yra visi įsigyjamos įrangos komponentai. Nėra pagrindo teigti, kad ginčo akte nurodyta kita prekės kaina ir kad šis aktas neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties turinio bei specifikacijos. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktą parengto eksploatacijai turto perdavimas pirkėjui įforminamas dvišaliu pardavėjo ir kliento (ieškovės) pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu. Bankas ginčijamo akto nepasirašė ir neturėjo pasirašyti. Be to, pagal Finansinio lizingo sutartį įsigyjamą turtą ir su tuo susijusią dokumentaciją iš pardavėjo atsiima ir visus su turto priėmimu susijusius dokumentus pasirašo klientas, kuris turi apžiūrėti ir įsitikinti, kad turtas atitinka pirkimo sutarties sąlygas (Finansinio lizingo sutarties 4.5, 5.2.1, 5.3 punktai). Ieškovė, prieš priimdama turtą, privalėjo įsitikinti, ar turtas atitinka specifikaciją, ar nepažeistas, kokybiškas. Ginčijamas aktas parengtas vadovaujantis išimtinai pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis bei visų šalių parašais patvirtinta specifikacija. Ieškovė neprivalėjo pasirašyti akto, jeigu jis neatitiko faktinių aplinkybių, t. y. jeigu ieškovė nebuvo gavusi specifikacijoje nurodyto turto arba turtas neatitiko specifikacijos. Be to, galėjo nurodyti pastabas dėl turto trūkumų. Vadovaujantis lizingo, pirkimo-pardavimo sutartimis, ieškovei gera valia pasirašius ginčijamą perdavimo-priėmimo aktą ir atsakovei išrašius PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NBG00179, Bankas privalėjo įvykdyti savo, kaip pirkėjo ir lizingo davėjo, pareigą - pervedė pardavėjui (atsakovei) 7175,30 Eur sumą. Bankas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti kliento raštiško patvirtinimo, kad lizingo lėšomis finansuojama įranga yra gauta. Ieškovė yra įvykdžiusi Finansinio lizingo sutartį, ši sutartis - pasibaigusi, o Bankas vienašaliu 2016 m. gegužės 25 d. perdavimo nuosavybės aktu perdavė turtą ieškovės nuosavybėn. Bankas nėra ginčo akto šalis, jo nepasirašė ir neprivalėjo pasirašyti, o visos teisės, kylančios iš pirkimo-pardavimo sutarties, šiuo metu priklauso ieškovei.

5. Trečiasis asmuo UAB „Gordon logistics“ atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo byla, nes pretenzijų iš šalių nebuvo gauta. 2015 m. liepos 9 d. iš UAB „Baltic grupė“ sandėlių Dariaus ir Girėno g. 187 į UAB „Gordon Logistics“ sunkvežimį buvo pakrautas krovinys ir pagal atsakovo pateiktą informaciją užpildytas krovinio važtaraštis Serija GL Nr. 0021541. Ieškovės atstovas priėmė krovinį, nereiškė pastabų, kad krovinys galbūt ne tas, kurį turėjo gauti. Pastabose nurodyta, kad „tešlos kibirai užklijuoti, tešla išbėgusi į dėžę (nepanaudojamai). Tai leidžia susidaryti įspūdį apie krovinio ar jo dalies turinį. Trečiasis asmuo dėl pareikštų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB Baltic grupė“ 4840 Eur nuostolių; įpareigojo atsakovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš ieškovės, veikiančios per bankroto administratorių, spurgyčių kepimo įrenginį (pagaminimo data I. T. 06 2016, modelis - SLM-300, Tipi-L. T., serijos Nr. 0434); kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei SEB bankui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš bankroto administravimo išlaidų; priteisė iš ieškovės ir atsakovės po 24,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, iš ieškovės priteistas išlaidas sumokant iš bankroto administravimo išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Baltik grupė“ parengtą ieškovei 2015 m. balandžio 27 d. komercinį pasiūlymą dėl spurgų gaminimo įrenginių įsigijimo atsakovė SEB bankas (pirkėja), atsakovei UAB „Baltik grupė“ (pardavėja) ir ieškovė (klientė) pasirašė 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2015-040353, kuria Bankas (pirkėjas) įsipareigojo sumokėti pardavėjui (UAB „Baltik grupė“) už turtą sutarties kainą. SEB bankas ir ieškovas pasirašė 2015 m. gegužės 4 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2015-040353, kuria ieškovei suteiktas 4305,18 Eur finansavimas spurgų gaminimo įrangai įsigyti, o 2870,12 Eur sumą sumokėjo pati ieškovė. 2015 m. gegužės 25 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Baltik grupė“

pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Baltik grupė“ perduoda AB SEB banko nuosavybėn ir UAB „Lyvus“ valdyti bei naudotis finansinio lizingo pagrindais turtą - Spurgų gaminimo įrangą, ident. Nr. PA3100TN, T300LUX. Šio akto ir atsakovės UAB „Baltik grupė“ išrašytos 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. NBG00179 pagrindu AB SEB bankas sumokėjo UAB „Baltik grupė“ (pardavėjai) 7175,30 Eur sumą. Ieškovė įvykdė lizingo sutartį, sumokėjo visas įmokas, todėl Bankas 2016 m. gegužės 25 d. surašė perdavimo nuosavybėn aktą.

8. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktą teismas nurodė, kad pagal CK 1.87 straipsnį sandoris gali būti pripažintas apsimestiniu, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovė nenurodė, kokiam kitam sandoriui pridengti buvo sudarytas ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas, juolab kad šis buvo dalis pirkimo-pardavimo sutarties, kuri lizingo santykiuose yra „lydimasis“ sandoris, įpareigojęs lizingo davėją finansuoti pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovės argumentai, kad pasirašytu 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktu buvo siekiama skubaus prekių finansavimo pardavėjo (atsakovės) naudai, o ne fakto, gavus tinkamas prekes, patvirtinimo, neįrodo jokio kito apsimestinio sandorio pridengimo.

9. Kartu teismas nurodė, kad perdavimo-priėmimo akto nepripažinimas negaliojančiu pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas nesuponuoja vertinimo, jog pats akto pasirašymas neginčijamai patvirtina ieškovės įsigytos ginčo prekės - spurgų gaminimo įrenginio - tinkamumą, ieškovės atstovei patvirtinus pirkimo-perdavimo akte, kad turtas, jo kokybė, komplektacija atitinka specifikaciją, kad jai suteikta visa Turto valdymui ir naudojimui reikalinga dokumentacija. Tiek liudytojos L. J. 2017 m. sausio 13 d. teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas atsiuntus jį paštu ir pasirašytą išsiuntus atgal, tiek atsakovės darbuotojos liudytojos N. J., kuri, kaip UAB „Baltic grupė“ atstovė, bendravo dėl įsigyjamų prekių su L. J., 2017 m. sausio 13 d. teismo posėdyje teikti paaiškinimai, jog neprisimena, kas ir kaip perdavė ieškovės atstovei 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktą pasirašyti, tiek 2016 m. spalio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas ieškovės ir atsakovės atstovių susirašinėjimas dėl pirkimo-pardavimo dokumentų originalų pristatymo per kurjerį bei jų kopijų siuntimo elektroniniu paštu (T. 2, b. 1. 48-50) leidžia vertinti, kad labiau tikėtina, jog priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas kartu su perduodama preke - spurgų gaminimo įrenginiu. Tokia išvada darytina įvertintus ir tai, kad N. J., pasirašiusi perdavimo-priėmimo akte, nebuvo įmonės darbuotoja, atsakinga už prekės pristatymą užsakovams, taigi yra pagrindas teigti, kad aktas jos pasirašytas ne prekės perdavimo-priėmimo momentu.

10. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktas būtų vienintelis objektyvus įrodymas, jog ginčo prekė perduota ieškovei 2015 m. gegužės 25 d., tačiau, įvertinus šio akto pasirašymo aplinkybių tikėtiną neatitiktį jo turiniui, nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad ginčo aparatas buvo pristatytas 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo- pardavimo sutartyje numatytu terminu iki 2015 m. gegužės 31 d., t. y. ginčo šalių atstovams pasirašius 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktą. Teismo nuomone, atsakovės pateikti įrodymai apie transporto priemonės nuomos sutarties sudarymą neleidžia vertinti, kad būtent šia nuomota transporto priemone spurgų gaminimo įrenginys buvo pristatytas ieškovei, nes atsakovė yra verslo subjektas, besiverčiantis prekyba, todėl nuomotą transporto priemonę galėjo naudoti įvairioms reikmėms. Kartu teismas nurodė, kad, ieškovei reikalaujant nuostolių, grindžiamų tuo, jog pardavėja nepristatė pirkimo-pardavimo sutartimi sulygto spurgų gaminimo įrenginio T300LUX, spurgų gaminimo įrenginio pristatymo laiko nustatymas nėra esminis, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, juolab kai ieškovė nereikalauja iš atsakovės nuostolių (tiesioginių ar netiesioginių) dėl vėlavimo pristatyti ieškovės įsigytą prekę.

11. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą, teismas nurodė, kad ieškovė pagal AB SEB banko ir ieškovo pasirašytą 2015 m. gegužės 4 d. lizingo sutartį Nr. 2015-040353 susiklosčiusiose santykiuose veikė kaip lizingo gavėja, kurios naudai 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytas ginčo įrenginys, finansuojant lizingo davėjui AB SEB bankui. Ieškovė, kaip lizingo gavėja, nebūdama pirkimo-pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo- pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo, ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė (pardavėja) pardavė ne tos rūšies prekę, kurią ieškovė buvo užsakiusi, t. y. spurgų gaminimo įrenginį T300LUX, nurodytą 2015 m. balandžio 27 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme. Ieškovės teigimu, dėl šios priežasties ji patyrė įrenginio įsigijimo kainos dydžio nuostolius. Teismas sprendė, kad ieškinys grindžiamas sutartine civiline atsakomybe, ir tam, jog atsirastų ši turtinė prievolė, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovės patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, atsakovės kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

12. CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas - tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrųjų prievolės teisės normų, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

13. Atsakovės vadovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovei buvo pristatytas spurgų gaminimo įrenginys, kurio modelio numeris, prie bylos prijungto katalogo duomenimis, yra SLM300LX Tezgahli, ir tai atitiko 2015 m. balandžio 27 d. komerciniame pasiūlyme pateiktą modelį; tai, kad ant ieškovei pateikto įrenginio nėra kodo T300LUX, nurodyto komerciniame pasiūlyme, pirkimo-pardavimo sutartyje bei perdavimo-priėmimo akte, nereiškia, jog pristatyta ne to asortimento prekė, nes T300LUX yra tik prekės, bet ne įrenginio modelio kodas, ir tai pagrindžia prie bylos pridėtas tokio pobūdžio prekių katalogas (jame nėra modelio su kodu T300LUX).

14. Teismas, vertindamas, ar tos rūšies (asortimento) prekę, dėl kurios buvo susitarta iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, perdavė atsakovė ieškovei, pažymėjo, kad tiek 2016 m. spalio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, tiek atsakovo vadovo 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu patvirtinta, jog pas ieškovę esantis spurgų gaminimo įrenginys, užfiksuotas 2016 m. spalio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei fotonuotraukose, nėra identiškas komerciniame pasiūlyme nurodytajam. Teismas nurodė, kad žodiniai atsakovės atstovo paaiškinimai, jog ieškovei buvo pristatytas komerciniame pasiūlyme nurodytas įrenginys (ko nepagrindžia objektyvūs įrodymai), tačiau dėl nežinomų priežasčių, anot vadovo, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota ne visiškai tokia įrenginio dalis - gaminimo stalas, leidžia spręsti, kad ieškovei pristatytas spurgų gaminimo įrenginys neatitiko ieškovės išsirinktos prekės asortimento. Be to, atsakovės vadovas, teikdamas paaiškinimus dėl vitrininio stiklo kaip esminės detalės, kurios trūksta, pripažino, kad paprastai vitrininiai stiklai užsakomi papildomai, nors ieškovui teiktame komerciniame pasiūlyme ši, kaip paaiškino buvusi vadovė, viena pagrindinių detalių buvo numatyta. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovei buvo perduotas komerciniame pasiūlyme nurodytos komplektacijos įrenginys. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei prekiaujant Turkijos gamintojų įrenginiais, pas ieškovę taip pat esant Turkijos gamintojo įrenginiui, tačiau su skirtingomis sudedamosiomis dalimis, nėra pagrindo abejoti, jog Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas įrenginys būtų kito pardavėjo, kaip teigė atsakovas. Teismas sprendė, kad, nepaisant to, jog ieškovė neįrodinėjo gauto įrenginio veikimo kokybės neatitikties, vadovaujantis technine specifikacija, vien tas faktas, kad byloje, teismo vertinimu, ieškovės įrodyta, jog įrenginys pagal pasiūlymą turėjo būti su vitrininiu stiklu, kas buvo aktualu ieškovei siekiant prekiauti gatvėje, ko nėra gautame įrenginyje, kuriame dar yra papildoma alkūnė, kurios nėra komerciniame pasiūlyme nurodytame įrenginyje bei kataloge prie SLM modelio, leidžia teigti, jog ieškovei pristatyta prekė neatitiko prekės specifikacijos, t. y. buvo pateikta ne to komplektiškumo prekė. Nurodytos įrenginio detalės - vitrininis stiklas, gamybos stalo pobūdis, taip pat sukimo alkūnės - buvo aiškiai individualizuotos atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė (pardavėja) perdavė jai netinkamo asortimento prekę. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitiktimi, jeigu per protingą laiką po to, kai neatitiktį pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Asortimento neatitinkantys daiktai laikomi priimtais, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus (CK 6.332 straipsnio 4 dalis). Iš byloje pateikto 2015 m. liepos 27 d. pranešimo atsakovei matyti, kad ieškovė per protingą terminą pareiškė pardavėjai pretenziją dėl netinkamo daikto pristatymo (2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktas). Teismas nurodė, kad atsakovės įrodinėtos faktinės aplinkybės, jog dėl įrenginio netinkamumo ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas tik po to, kai jai nepavyko tinkamai dirbti su įrenginiu dėl patirties, kvalifikacijos stokos, nekeičia teismo išvados, nes tokios aplinkybės nepaneigia pardavėjo pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, perduodant tokio asortimento prekę, dėl kurios buvo susitarta.

16. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjo, pareigą ir perdavė ieškovei daiktą, neatitinkantį asortimento reikalavimo, sprendė, kad toks atsakovės veikimas lėmė ieškovės išlaidas, sumokant lizingo davėjui už asortimento reikalavimo neatitinkančios prekės įsigijimą, ir pripažino šias išlaidas ieškovės patirtais nuostoliais (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra įmonė, nenugalimos jėgos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos, šalių sudarytoje sutartyje dėl kaltės kitaip, nei nustato CK 6.256 straipsnio 4 dalis, nesusitarta, todėl civilinė atsakomybė atsakovei kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismas, remdamasis tuo, kad už ginčo spurgyčių gaminimo aparatą ieškovė lizingo davėjui sumokėjo 4840 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovės nurodytą sumą kaip ieškovės tiesiogines išlaidas (nuostolius), patirtas sumokėjus lizingo davėjui netinkamo asortimento prekės kainą.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ieškovei pateiktas spurgyčių gaminimo įrenginys, neatitinkantis komerciniame pasiūlyme nurodyto komplektiškumo, yra pas ieškovę, atstovaujamą bankroto administratoriaus, ieškovė dėl daikto saugojimo gali patirti nuostolių, todėl įpareigojo atsakovę per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iš ieškovės pasiimti prekę - spurgų gaminimo įrenginį: Model SLM-300, Tipi- L. T., šeri No. 0434, pagaminimo data - 06 2016.

18. Dėl atsakovu įtraukto SEB banko teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), taip pat pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris

neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo AB SEB banko įtraukimas į bylą perteklinis, jam nepareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Pareikštas materialusis reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu perdavimo-priėmimo akto, pasirašyto ieškovės ir atsakovo, taip pat niekaip nelemia atsakovo AB SEB banko teisių ir pareigų, Bankas neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nes jis nėra šio akto šalis. Lizingo sutartinių santykių ypatumai lemia tai, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.567 straipsnio 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis). Lizingo gavėjas turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, yra pagrindas ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 251-611/2015).

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinį iš

dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų: 188,80 Eur žyminis mokestis, 1694 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 150,00 Eur už antstolio paslaugas. Atsakovė turėjo 1391,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas SEB bankas patyrė 400 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimus į ieškinius. Teismas, remdamasis tuo, kad ieškinys atsakovo SEB banko atžvilgiu atmestas, priteisė šiam atsakovui iš ieškovės 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios turėtų būti sumokėtos iš bankroto administravimo išlaidų. Teismas taip pat nurodė, kad, nepaisant to, jog ieškinys iš dalies patenkintas, sprendžiant dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo proporcingumo principo, nes šalių atstovų įdėtas darbas šioje byloje vertinamas vienodai reikšmingai. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovės advokato procesinis elgesys, tikslinant ieškinį paskirtų parengiamųjų posėdžių dieną, į juos nevykstant, neatvykimas į paskirtą 2017 m. sausio 13 d. posėdį be objektyvių svarbių priežasčių (nepateikti įrodymai dėl buvusių sveikatos problemų), nepagrįsto nušalinimo teisėjai pareiškimas 2017 m. vasario 9 d, posėdžio metu, lėmė bylinėjimosi trukmę bei kitos šalies atstovavimo išlaidas, rengiantis posėdžiams bei vykstant į teismą. Remdamasis nurodytais argumentais, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) teismas nusprendė neskirstyti ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, palikdamas jas kiekvienai iš šalių. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas teismas į valstybės biudžetą priteisė iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis, nurodęs, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014), taigi BUAB „Lyvus“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutuojanti UAB „Lyvus“ prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. protokolinę nutartį, kuria atsisakyta priimti UAB „Lyvus“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui; išspręsti ieškovo 2017 m. vasario 8 d. prašymą dėl termino nustatymo CPK 72 straipsnio tvarka procesiniam sprendimui priimti;

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nenaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi iš atsakovo UAB „Baltic grupė“, o atsakovo AB SEB banko prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą, nes šio atsakovo atžvilgiu 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu nepriimtas joks sprendimas, ieškovo ieškinys atsakovui SEB bankui teismo 2016 m. liepos 11 d. protokoline nutartimi nepriimtas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti apsimestiniu ir niekiniu 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą. Teismas nustatė, kad šio akto pasirašymo dieną UAB „Lyvus“ nebuvo pristatytas akte nurodytas spurgų gaminimo įrenginys. Netinkamo asortimento daiktas pristatytas tik 2015 m. liepos 10 d. Taigi akivaizdu, kad 2015 m. gegužes 25 d. priėmimo-perdavimo aktas buvo apsimestinis, pasirašytas tik tam, jog UAB „Lyvus“ gautų finansavimą iš SEB banko ir šis pervestų UAB „Baltik grupė“ pinigus už perkamą spurgų gaminimo įrangą iki šios įrangos pristatymo. Teismo sprendimas yra prieštaringas: viena vertus, teismas pripažino netinkamo asortimento prekės pristatymo UAB „Lyvus“ faktą, sprendimu įpareigojo UAB „Baltik grupė“ atsiimti netinkamą prekę, tačiau 2015 m. gegužės 25 d. aktą laikė nereikšmingu sandoriu šalių ginčui išspręsti. Teismas, nustatęs netinkamą pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą ir netinkamos prekės pristatymo UAB „Lyvus“ faktą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas yra apsimestinis ir niekinis.

20.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus pripažinti būtinu krovinių vežėjų atstovų dalyvavimą teismo procese, nes UAB „Baltik grupė“ nepateikė teismui krovinio vežimo važtaraščių, kurie patvirtintų ginčo įrenginio pristatymo iš Vilniaus į Palangą faktą.

20.3. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nereikšminga prekės pristatymo UAB „Lyvus“ data, yra nepagrįsta, nes prekės pristatymo datos nustatymas - vienas iš pagrindų, sprendžiant dėl 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Šioje bylos dalyje teismas neatskleidė šalių ginčo esmės.

20.4. Teismo išvados dėl AB SEB banko kaip netinkamo atsakovo yra nepagrįstos. Ieškovė teismui 2016 m. liepos 11 d. pateikė patikslintą ieškinį su reikalavimu panaikinti vienašalį AB SEB banko 2016 m. gegužės 25 d. perdavimo nuosavybėn aktą, kuriuo Bankas vienašališkai, be daikto apžiūros, perdavė ieškovės nuosavybėn ginčo daiktą, kurio atsakovė UAB „Baltik grupė“ niekada nepristatė UAB „Lyvus“. Šį patikslintą ieškinį teismas atsisakė priimti 2016 m. liepos 11 d. protokoline nutartimi, kuri užkirto kelią UAB „Lyvus“ pareikšti reikalavimą AB SEB bankui. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai priteisė iš UAB „Lyvus“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo SEB banko naudai.

20.5. Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. pateikė prašymą, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 72 straipsnio tvarka nustatytų pirmosios instancijos teismo teisėjai terminą procesiniam veiksmui atlikti - 2016 m. liepos 11 d. patikslintam ieškiniui priimti, nes šio procesinio dokumento priėmimo klausimas turėjo būti išspręstas ne žodine, o motyvuota rašytine nutartimi, kurią ieškovė turėtų teisę skųsti apeliacinės instancijos teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, viršydamas savo kompetencijos ribas, nemotyvuota protokoline 2017 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės 2017 m. vasario 8 d. prašymą atmetė ir iki šiol šio prašymo neperdavė pagal kompetenciją Vilniaus apygardos teismui. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo užkirto ieškovui kelią pareikšti ieškinį atsakovui SEB bankui, o tai lėmė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų Bankui priteisimą.

20.6. Kadangi teismas 2016 m. liepos 11 d. protokoline nutartimi nepriėmė ieškinio atsakovo SEB banko atžvilgiu, nebuvo pagrindo atmesti ieškinį kitoje, teismo neįvardytoje dalyje. Dėl šio esminio civilinio proceso teisės normų (CPK 5, 42, 72, 270 straipsniai) pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindu.

20.7. Teismas be jokio pagrindo ir tinkamų motyvų atsisakė paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo išreikšta subjektyvi bylą nagrinėjusios teisėjo nuomonė, tai įrodo akivaizdų teisėjos šališkumą ieškovės atžvilgiu. Teisėja galbūt įsižeidė dėl ieškovės atstovo advokato jai du kartus pareikštų nušalinimų.

21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltic grupė“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovės UAB „Baltic grupė“ šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą tenkinti - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Lyvus“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinio skundo dalį dėl skundžiamu sprendimu atsakovui AB SEB bankui priteistų bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą; dėl kitų skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltic grupė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Lyvus“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Ieškovė ir atsakovė - privatūs juridiniai asmenys, tikėtina, sudarę ne vieną sandorį, juolab pirkimo-pardavimo. Dėl to joms turi būti žinomos teisinės jų veiksmų pasekmės: šalims pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, laikoma, kad atsakovė (pardavėja) perdavė ieškovei tinkamos kokybės ir komplektacijos daiktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo ginčijamas 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas yra vienintelis įrodymas dėl ginčo prekės perdavimo 2015 m. gegužės 25 d., tačiau nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo aparatas buvo pristatytas būtent 2015 m. gegužės 25 d. Atsakovės poziciją, kad spurgyčių gaminimo įranga, be to, tokia, kokia šalių buvo aptarta, pristatyta UAB „Lyvus“ 2015 m. gegužės 25 d., t. y. tą dieną, kurią pasirašytas ieškovės ginčijamas priėmimo-perdavimo aktas, patvirtina ne tik ginčijamas aktas, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: atsakovės pateikta transporto nuomos sutartis, pagal kurią išsinuomota transporto priemone ieškovei pristatyta spurgų gaminimo įranga.

23.2. Ieškovė, teigdama, kad spurgų gaminimo įrangą, tačiau ne tokią, kokią ji norėjo įsigyti, atsakovė pristatė ne 2015 m. gegužės 25 d., bet 2015 m, liepos 10 d., remiasi važtaraščiu, kuriame UAB „Lyvus“ direktorė atliko įrašus: „tešlos kibirai užklijuoti, tešla išbėgusi į dėžę (nepanaudojamai)“. Iš šio važtaraščio aišku, kad ieškovei nurodytą dieną pristatyta ne įranga, bet spurgų tešla. Dėl to visiškai neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog būtent 2015 m. liepos 10 d. atsakovė pristatė ieškovei netinkamą spurgų gaminimo įrangą. Be to, trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas 2017 m. liepos 10 d. krovinį ieškovei pristatęs vežėjas UAB „Gordon logistics“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Lyvus“ atstovas, dalyvavęs priimant krovinį ir pasirašęs, jog krovinys gautas, turėjo įsitikinti, ar prekės skirtos UAB „Lyvus“, tačiau nepareiškė jokių pastabų, kad krovinys galbūt ne tas, kurį turėjo gauti. Taigi net trečiasis asmuo, visiškai nesuinteresuotas šios bylos baigtimi, patvirtino, jog 2015 m. liepos 10 d. ieškovei pristatė ne įrangą, o tešlą.

23.3. Ieškovė, teigdama, kad 2017 m. liepos 10 d. atsakovė pristatė ne tokį įrenginį, koks buvo užsakytas, ginčija ne kažkokius užslėptus daikto trūkumus, bet tai, kas iš karto galėjo būti pastebėta. Tačiau ieškovė ne tik važtaraštyje nenurodė, kad krovinys ne tas, kurį jis užsakė, bet ir vėlesniuose laiškuose Ieškovė 2015 m. liepos 13 d. atsakovei rašė, kad aparato negali naudoti, nes jis neveikia taip, kaip turėtų veikti, siuntė nuotraukas, kokios spurgos gaunasi, reikalavo atvykti į vietą ir parodyti, kaip jis dirba. Taigi, net sutinkant su ieškovės pozicija, kad įrenginys buvo pristatytas tik 2015 m. liepos 10 d., akivaizdu, jog net po trijų dienų nuo įrangos priėmimo ir net ieškovui išbandant įrangą, nepareikšta, kad pristatyta ne ta įranga. Ieškovė nurodė tik tai, kad nemoka įranga naudotis, dėl to ji nepateisina ieškovės lūkesčių. Tokios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio tikrasis tikslas - ne atgauti iš atsakovės pinigus už netinkamą prekę, tačiau atgauti pinigus už prekę (įrenginį), kuriuo ieškovė neišmoko naudotis.

23.4. Ieškinio nepagrįstumą įrodo ir tai, kad pagal Sutarties 3.1 punktą įranga turėjo būti pristatyta iki 2015 m. gegužės 31 d. Sutinkant su tomis aplinkybėmis, kurias nurodo ieškovė, būtų visiškai nesuprantama, kodėl iki 2015 m. liepos 27 d. (kai ieškovė pateikė pranešimą atsakovei), t. y. net du mėnesius, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų UAB „Baltik grupė“ dėl įrangos pristatymo.

23.5. Poziciją, kad atsakovė pristatė ne tokį įrenginį, ieškovė grindžia 2016 m. spalio 26 d. antstolės R. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu net atsakovės vadovas patvirtino, jog Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas įrenginys nėra identiškas komerciniame pasiūlyme nurodytam įrenginiui. Tačiau priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, tai jokiu būdu nepatvirtina ieškovės teiginių, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas netinkamas atsakovės ieškovei pristatytas spurgų gaminimo įrenginys. Teismas, vertindamas įrodymus, niekaip nepatikrino ir neįsitikino, jog Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas tas įrenginys, kurį atsakovė pristatė ieškovei, o ne koks kitas ieškovės gautas savo pozicijai pagrįsti įrenginys.

23.6. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė ieškovei pristatė netinkamo asortimento prekę.

23.7. Net sutinkant, kad ieškovei netinkamo asortimento prekė pristatyta 2015 m. liepos 10 d., ieškovė pretenziją atsakovei pareiškė tik 2015 m. liepos 27 d., t. y. praėjus net 17 dienų po prekės gavimo. Esant akivaizdžiam prekė asortimento neatitikimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pretenzija pareikšta per protingą terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir

24. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

26. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Baltik grupė“ 2015 m. balandžio 27 d. parengė komercinį pasiūlymą KP0150414003 trims prekėms, tarp jų - spurgyčių-donutsų gaminimo įrangai (gamintojas - Turkija, kodas T300LUX) įsigyti (T. 1, b. 1. 7). Ieškovė UAB „Lyvus“ ir atsakovas SEB bankas 2015 m. gegužės 4 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2015- 040353, kuria ieškovei suteiktas finansavimas spurgų gaminimo įrangai įsigyti (T. 1, b. 1. 170, 171-178). Atsakovė UAB „Baltik grupė“ (pardavėjas), atsakovas SEB bankas (pirkėjas) ir ieškovė UAB „Lyvus“ (klientas) pasirašė 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2015-040353, kuria Bankas (pirkėjas) įsipareigojo įsigyti iš pardavėjo (UAB „Baltik grupė“) kliento (UAB „Lyvus“) pasirinktą naują spurgų gaminimo įrangą (pagaminimo metai 2015 m„ identifikavimo Nr. PA3100TN; T300LUX) ir sumokėti sutartyje sulygtą kainą. Pardavėjas įsipareigojo turtą pirkėjui perduoti iki 2015 m. gegužės 31 d., turto perdavimo vieta - Palanga, Druskininkų g. 22-15, UAB „Lyvus“ (Sutarties 3.1, 4.1 punktai) (T. 1, b. 1. 4-6). Ieškovė UAB „Lyvus“ ir atsakovė UAB „Baltik grupė“ 2015 m. gegužės 25 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Baltik grupė“ perduoda AB SEB banko nuosavybėn ir UAB „Lyvus“ valdyti bei naudotis finansinio lizingo pagrindais turtą - Spurgų gaminimo įrangą, ident. Nr. PA3100TN, T300LUX (T. 1, b. 1. 53). Šio akto ir atsakovės UAB „Baltik grupė“ išrašytos 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos- faktūros Nr. NBG00179 pagrindu AB SEB bankas sumokėjo UAB „Baltik grupė“ (pardavėjai) 7175,30 Eur sumą (T. 1, b. 1. 59, 62). Ieškovė UAB „Lyvus“ įvykdė lizingo sutartį, sumokėjo visas įmokas, todėl Bankas 2016 m. gegužės 25 d. surašė turto perdavimo UAB „Lyvus“ nuosavybėn aktą (T. 1, b. 1. 141).

27. Ieškovė UAB „Lyvus“ per notarų biurą 2015 m. liepos 27 d. pateikė atsakovei UAB „Baltic grupė“ pranešimą dėl 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP2015-040353 nutraukimo ir pinigų grąžinimo, remdamasi tuo, kad 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo- pardavimo sutartimi UAB „Baltik grupė“ įsipareigojo parduoti ir iki 2015 m. gegužės 31 d. pristatyti UAB „Lyvus“ spurgyčių gaminimo įrenginį, kurio identifikavimo kodas T300LUX, už šį įrenginį SEB bankas sumokėjo 4840 Eur kainą, tačiau UAB „Baltik grupė“ tik 2015 m. liepos 10 d. pristatė UAB „Lyvus“ kitą įrenginį, nenumatytą 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (T. 1, b. 1. 8, 9). Atsakovė UAB „Baltik grupė“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau, siekdama kilusį ginčą išspręsti taikiai, iš esmės neprieštarauja nutraukti sutartį šalių susitarimu, jeigu UAB „Lyvus“ sumokės 800 Eur + PVM (iš viso - 968 Eur) už įrenginio nuomą, pervežimą, įrengimą, pritaikymą, derinimo darbus bei amortizaciją, taip pat suderins sutarties nutraukimo klausimą (T. 2, b. 1. 146-147).

28. Ieškovė UAB „Lyvus“ 2015 m. lapkričio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, teigdama, kad atsakovė UAB „Baltic grupė“ per krovinių vežėją UAB „Gordon Logistics“ pristatė ieškovei visai kitą spurgų gaminimo įrenginį, nei buvo sulygtas 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo- pardavimo sutartimi, todėl prašo įpareigoti atsakovę UAB „Baltik grupė“ atsiimti iš ieškovės 2015 m. liepos 10 d. pristatytą įrenginį, kuris nebuvo nupirktas 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PP2015-040353, bei grąžinti sumokėtą kainą - 4840 Eur.

29. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Lyvus“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Baltik grupė“ 4840 Eur nuostolių; įpareigojo atsakovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš ieškovės, veikiančios per bankroto administratorių, spurgyčių kepimo įrenginį (pagaminimo data I. T. 06 2016, modelis - SLM-300,

Tipi-L. T., serijos Nr. 0434); ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui SEB bankui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš bankroto administravimo išlaidų.

31. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tiek ieškovė BUAB „Lyvus“, nesutinkanti su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu bei iš ieškovės atsakovo SEB banko naudai priteistos šio atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek atsakovė UAB „Baltik grupė“, nesutinkanti su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4840 Eur nuostolių priteisimo bei įpareigojimo atsiimti ginčo įrangą.

Dėl ieškovės apeliaciniame skunde pareikštų procesinio pobūdžio reikalavimų

32. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. protokolinę nutartį, kuria atsisakyta priimti UAB „Lyvus“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui, taip pat išspręsti ieškovo 2017 m. vasario 8 d. prašymą dėl termino nustatymo CPK 72 straipsnio tvarka procesiniam sprendimui priimti.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje žodine nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Lyvus“ teiktą procesinį dokumentą, pavadintą patikslintu ieškiniu, kuriuo ieškovė siekė trečią kartą patikslinti ir papildyti ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškinį teismui ieškovė padavė dar

2015 m. lapkričio 30 d. Nuo proceso pradžios ieškovei atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokatas. Ieškinio reikalavimai buvo tikslinti 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. gegužės 25 d. (likus vienai dienai iki parengiamojo posėdžio). 2016 m. gegužės 26 d. parengiamajame teismo posėdyje priėmus 2016 m. gegužės 25 d. gautą ieškovės patikslintą ieškinį ir kitą parengiamąjį posėdį paskyrus 2016 m. liepos 11 d., ieškovė posėdžio dieną (2016 m. liepos 11 d.) pateikė trečią kartą patikslintą ieškinį.

34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo proceso eigą iki 2016 m. liepos 11 d. ieškovės pateikto procesinio dokumento, kuriuo buvo siekiama trečią kartą tikslinti ir pildyti ieškinio reikalavimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2016 m. liepos 11 d. pateiktą patikslintą ieškinį, nes nuo proceso pradžios (2015 m. lapkričio 30 d.) ieškovė, atstovaujama advokato, turėjo pakankamai laiko galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus, be to, 2016 m. liepos 11 d. procesinis dokumentas pateiktas parengiamojo posėdžio dieną, nors po 2016 m. gegužės 26 d. parengiamojo posėdžio ieškovė turėjo daugiau kaip mėnesį laiko tikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti juos iki 2016 m. liepos 11 d. posėdžio. Pirmosios instancijos teismo veiksmai, atsisakant priimti ieškovės 2016 m. liepos 11 d. pateiktą procesinį dokumentą, atitiko CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, 72 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias teismas privalo rūpintis, kad nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, taip pat 141 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl teismo teisės atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo. Pažymėtina tai, kad atsisakymas priimti 2016 m. liepos 11 d. ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, kuriame buvo papildomas ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. gegužės 25 d. perdavimo nuosavybėn akto pripažinimo negaliojančiu, neatėmė iš ieškovės galimybės reikšti tokį reikalavimą naujoje byloje.

35. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti

2016 m. liepos 11 d. patikslintą ieškinį, privalėjo priimti rašytinę nutartį, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Teismo nutartis turi būti rašytinė tai atvejais, jeigu pagal CPK normas ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės advokato visiškai teisingai nurodyta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje atsisakė priimti ne pradinį ieškovo procesinį dokumentą (ieškinį), tačiau patikslintą procesinį dokumentą, kuriam taikytinos CPK 141 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimą. CPK 141 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiamą. Taigi pirmosios instancijos teismas, 2016 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje motyvuota žodine nutartimi išsprendęs ieškovės 2016 m. liepos 11 d. procesinio dokumento priėmimo klausimą, nepažeidė proceso teisės normų. Tuo atveju, jeigu atsisakymo priimti 2016 m. liepos 11 d. procesinį dokumentą klausimą pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs rašytine nutartimi, ieškovė nebūtų turėjusi galimybės skųsti tokią nutartį atskiruoju skundu, nes, minėta, pagal CPK 141 straipsnio 4 dalį teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiamą.

36. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas išspręsti ieškovės advokato 2017 m. vasario 8 d. prašymą CPK 72 straipsnio tvarka nustatyti terminą procesiniam sprendimui priimti, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

37. Ieškovės advokatas 2017 m. vasario 8 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui adresuotą prašymą nustatyti terminą, per kurį pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti UAB „Lyvus“ 2016 m. liepos 11 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Pagal CPK 72 straipsnio 3 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje žodine nutartimi išsprendė UAB „Lyvus“

2016 m. liepos 11 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą - motyvuotai atsisakė priimti nurodytą procesinį dokumentą. Dėl to ieškovės advokatas neturėjo teisinio pagrindo teikti prašymą pagal CPK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, o pirmosios instancijos teismas, gavęs

2017 m. vasario 8 d. prašymą, neturėjo pagrindo persiųsti jį apeliacinės instancijos teismui (CPK 72 straipsnio 3 dalis).

38. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį

39. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė UAB „Baltik grupė“ ieškovei pristatė ne tą prekę, dėl kurios buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl akivaizdu, jog 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo- perdavimo aktas buvo apsimestinis, nes atsakovė 2015 m. gegužės 25 d. ieškovei nepristatė sutartyje nurodytos prekės, ginčijamas aktas pasirašytas tik tam, kad ieškovė gautų AB SEB banko finansavimą, t. y. pridengti tikrojo ir teisingo priėmimo-perdavimo akto pasirašymą, kai bus pristatyta sutartyje numatyta prekė. Kadangi atsakovė 2015 m. liepos 10 d. pristatė netinkamo asortimento prekę, kilo šalių ginčas, todėl kitas, t. y. teisingas priėmimo- perdavimo aktas nebuvo pasirašytas.

40. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas - atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštąjį sudariusių asmenų valią.

41. Ieškovė, teigdama, kad 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas buvo apsimestinis, nenurodė kito konkretaus sandorio, kurį pridengė šalys, pasirašydamos ginčijamą priėmimo-perdavimo aktą, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis. Pati ieškovė nurodo, kad, pasirašant 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą, buvo siekiama kuo greičiau gauti banko finansavimą, taigi ne šiame akte nurodytų prekių perdavimo-gavimo patvirtinimo. Tokie ieškovės argumentai paneigia jos poziciją, kad 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas buvo apsimestinis, t. y. kad juo buvo pridengtas kitas konkretus šalių 2015 m. gegužės 25 d. sudarytas sandoris. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu kaip apsimestinio pagal CK 1.87 straipsnį.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu dėl apsimestinumo 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą visa apimtimi, nors iš šio akto turinio matyti, jog jis pasirašytas ne tik dėl spurgų gaminimo įrenginio T300LUX, bet ir dėl dar vieno daikto, kurio identifikacinis Nr. PA3100TN. Pagal 2015 m. balandžio 27 d. komercinį pasiūlymą, kuris yra 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir lizingo sutarties dalis (Pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punktas), kodas PA3100TN yra konditerinio šaldomo stalo. Šio daikto gavimo ieškovė neginčija. Teismo proceso metu ieškovė neatskleidė, kodėl 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktą kvestionuoja visa apimtimi.

43. Kartu pažymėtina tai, kad, ieškovei įrodžius savo poziciją, jog 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas ginčo šalių pasirašytas ne jame nurodyto spurgų gaminimo įrenginio T300LUX perdavimui-priėmimui patvirtinti, bet tam, jog daiktų įsigijimą finansavęs SEB bankas sumokėtų atsakovei akte nurodyto daikto kainą iki jo realaus perdavimo, taip pat kad UAB „Lyvus“ realiai negavo šiame akte nurodyto spurgų gaminimo įrenginio T300LUX, aptariamame akte pareikštas patvirtinimas apie įrenginio T300LUX priėmimą-perdavimą būtų niekinis dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes juo siekta apeiti 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintą sąlygą, jog už perkamus daiktus SEB bankas sumokės tik po realaus šių daiktų perdavimo UAB „Lyvus“ (Sutarties 4.1, 5, 6.1.3, 9.2.2 punktai). Tokiu atveju priėmimo- perdavimo akto dalis dėl spurgų gaminimo įrenginio T300LUX perdavimo UAB „Lyvus“ negaliotų nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

44. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP2015-040353 neginčijama, ieškovė savo pažeistoms teisėms ginti pasirinko nuostolių atlyginimo institutą. Šiam teisių gynimo būdui įgyvendinti 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo akto (jo dalies) pripažinimas negaliojančiu teismo tvarka nėra būtina sąlyga.

Dėl pardavėjo pareigos perduoti šalių suderintos rūšies, modelio daiktą ir atsakomybės už šios pareigos pažeidimą

45. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal AB SEB banko ir ieškovės UAB „Lyvus“ sudarytą 2015 m. gegužės 4 d. lizingo sutartį Nr. 2015-040353 ieškovė UAB „Lyvus“ susiklosčiusiose santykiuose veikė kaip lizingo gavėja, kurios naudai 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytas spurgų gaminimo įrenginys. Lizingo gavėjas, nebūdamas pirkimo-pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo, ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pardavė ne to modelio prekę, kurią UAB „Lyvus“ buvo užsakiusi, t. y. ne spurgų gaminimo įrenginį T300LUX, nurodytą 2015 m. balandžio 27 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme, bet kito modelio spurgų gaminimo įrenginį SLM-300 LOKMA TATLISI. Ieškovės teigimu, dėl šios priežasties ji patyrė įrenginio įsigijimo kainos dydžio nuostolius (ieškovė nereikalauja lizingo davėjui sumokėtų palūkanų sumos).

46. Pagal CK 6.331 straipsnio 1 dalį, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą.

47. Nagrinėjamu atveju AB SEB banko (pirkėjas), UAB „Baltik grupė“ (pardavėjas) ir UAB „Lyvus“ (klientas) sudarytos 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP2015-040353 1 punkte nurodyta, kad Sutarties dalykas - nauja spurgų gaminimo įranga, pagaminimo metai - 2015, rident. Nr. PA3100TN; T300LUX (toliau - Turtas); Turto specifikacija nurodyta pardavėjo su klientu raštu suderintame ir pirkėjui pateiktame pardavėjo komerciniame pasiūlyme, kurio pagrindu apibrėžiamas šios Sutarties ir tuo pačiu Lizingo sutarties dalykas (toliau - Specifikacija), kuri yra neatsiejama šios Sutarties ir Lizingo sutarties dalis (Sutarties 1.1, 1.3 punktai). Prie Sutarties, kaip Specifikacija, pridėtas UAB „Baltik grupė“ 2015 m. balandžio 27 d. komercinis pasiūlymas KP0150414003, patvirtintas visų trijų šalių atstovų parašais (T. 1, b. 1. 7). Iš aptariamo Sutarties priedo aišku, kad atsakovė UAB „Baltik grupė“ įsipareigojo perduoti konkrečios rūšies, modelio, kitų nurodytų požymių spurgų gaminimo įrenginį, kurio kodas - T300LUX. Vadovaujantis CK 6.331 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė ieškovei privalėjo perduoti tokį spurgų gaminimo įrenginį, kuris atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą.

48. Kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos pažeidimo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrųjų prievolės teisės normų (nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.).

49. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą atlyginti 4840 Eur nuostolius ieškovė UAB „Lyvus“ grindžia tuo, kad atsakovė UAB „Baltik grupė“ pristatė ne tokį spurgų gaminimo įrenginį, dėl kurio ji pati pateikė 2015 m. balandžio 27 d. komercinį pasiūlymą ir dėl kurio įsigijimo sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP2015- 040353. Ieškovės teigimu, atsakovės pristatytas įrenginys netiko virti spurgas prekybos vietoje, ginčo įrenginys skirtas gaminti spurgas pramoniniu būdu, toks aparatas netiko pagal ieškovės vykdytos veiklos pobūdį. Atsakovė tvirtina, kad ieškovei perduotas būtent toks spurgų virimo aparatas, dėl kokio sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, ir šią aplinkybę neabejotinai patvirtina pačios ieškovės bei atsakovės pasirašytas 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas, kuriame užfiksuotas spurgų gaminimo įrangos rident. Nr. PA3100TN ir T300LUX perdavimo UAB „Lyvus“ faktas.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė UAB „Baltik grupė“ teisingai nurodo, jog ginčo šalių pasirašytas 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas yra tiesioginis įrodymas jame įvardytų daiktų perdavimui patvirtinti. Kartu pažymėtina tai, kad šio dokumento buvimas negali būti absoliutinamas ir šiuo konkrečiu atveju neeliminuoja galimybės įrodinėti, jog gauta spurgų gaminimo įranga yra ne tokio asortimento, dėl kurio susitarta sudarant 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2015-040353 (Sutarties 1.3 punktas).

51. Spurgų gaminimo įrenginio, dėl kurio įsigijimo susitarė ginčo šalys, modelis vizualiai pateiktas pačios ieškovės UAB „Baltik grupė“ parengtame 2015 m. balandžio 27 d. komerciniame pasiūlyme Nr. KPO150414003, kuris, minėta, yra sudėtinė 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir kartu 2015 m. gegužės 4 d. lizingo sutarties dalis, ir kuriame nurodytas šio daikto kodas - T300LUX, matmenys, tam tikri kiti duomenys (T. 1, b. 1. 7). Teismo proceso metu atsakovės atstovai paaiškino, kad šalys susitarė dėl spurgų gaminimo įrenginio SLM300LX Tezgahli, aprašyto prie bylos pridėtame gamintojo prekių kataloge (antro lapo pirmasis puslapis). Ieškovė pateikė įrodymus apie jai realiai pristatyto spurgų gaminimo įrenginio identifikacinius duomenis: LOKMA TATLISI, SLM-300, pagaminimo data 06 2015 (T. 2, b. L 91 (nuotraukų originalai); T. 2, b. 1. 28-37 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Nurodytų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės realiai gautas spurgų gaminimo įrenginys yra kitokio modelio, nei tas, dėl kurio pateiktas 2015 m. balandžio 27 d. komercinis pasiūlymas bei sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal atsakovės 2015 m. balandžio 27 d. parengtą komercinį pasiūlymą spurgų gaminimo įrenginys buvo su vitrininiu stiklu (tai buvo aktualu ieškovei, siekusiai prekiauti spurgomis gatvėje), ieškovei realiai pristatytas įrenginys neturi vitrininio stiklo, be to, yra papildoma alkūnė, kurios nėra komerciniame pasiūlyme nurodytame įrenginyje bei prekių kataloge nurodytame SLM modelio įrenginyje.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, išklausiusi ginčo šalių atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovės ieškovei pristatytas spurgų gaminimo įrenginys neatitiko ginčo šalių suderinto prekės modelio, realiai ieškovei perduotas ne komerciniame pasiūlyme nurodyto modelio, komplektacijos įrenginys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

53. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės sulygto modelio ir komplektacijos spurgų gaminimo įrenginį, vėliau galbūt iš kito pardavėjo įsigijo kitą spurgų gaminimo įrenginį, kurio neatitiktimi grindžia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad UAB „Baltik grupė“ prekiauja ir tokio modelio spurgų gaminimo įrenginiais, koks užfiksuotas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, negalėjo nurodyti kitų įmonių, kurios Lietuvoje pardavinėtų analogiškus Turkijos gamintojų įrenginius.

54. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatas pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitiktimi, jeigu per protingą laiką po to, kai neatitiktį pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Pagal CK 6.332 straipsnio, reglamentuojančio daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisines pasekmes, 4 dalį laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus.

55. Atsakovė teigia, kad ieškovei ginčo įrenginys buvo pristatytas 2015 m. gegužės 25 d., jos įvardyti daikto komplektacijos trūkumai nebuvo paslėpti, todėl ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti įrenginį, jeigu šis jai netiko. Faktą, kad spurgų gaminimo įrenginys ieškovei pristatytas 2015 m. gegužės 25 d., o ne 2015 m. liepos 10 d., kaip tvirtina ieškovė, atsakovė grindžia, visų pirma, 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktu, pasirašytu abiejų ginčo šalių, taip pat mikroautobuso Ford Transit (duomenys neskelbtini) kuriuo, pasak atsakovės, šis įrenginys buvo pristatytas ieškovei, nuoma 2015 m. gegužės 24-25 d. (T. 1, b. 1. 177-178).

56. Jau pasisakyta, kad 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas negali būti absoliutinamas, jeigu yra kitų įrodymų, teikiančių pakankamą pagrindą abejoti jo turinyje nurodytais duomenimis ir akto pasirašymo aplinkybėmis. Teismas, nagrinėdamas bylas, aiškindamas ir taikydamas teisės aktus, negali taikyti jų formaliai, be kita ko, privalo vadovautis ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

57. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad atsakovės pateikti įrodymai apie transporto priemonės nuomą 2015 m. gegužės 24-25 d., nesant jokių kitų papildomų duomenų, savaime nepatvirtina, jog šia nuomota transporto priemone ieškovei buvo pristatytas ginčo spurgų gaminimo įrenginys. Atsakovė yra prekybos verslą vykdantis subjektas, galėjęs nuomotą transporto priemonę nurodytu laikotarpiu naudoti ir kitiems pristatymams vykdyti.

58. Atsakovės tvirtinimu, ginčo įrenginys ieškovei pristatytas tą pačią dieną, kurią pasirašytas 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio įrenginio identifikacinių duomenų lentelėje pagaminimo data nurodyta 06 2015 (žiūrėti identifikacinės lentelės nuotraukos originalą T. 2, b. 1. 91). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas paaiškino, jog gamintojai praktikoje nurodo pagaminimo datas į ateitį (2018 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tačiau tokiems atsakovės atstovo paaiškinimams pagrįsti byloje nėra kitų įrodymų, todėl tokie teiginiai negali būti laikomi įrodytais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

59. Teismo proceso metu atsakovė papildomai pateikė į bylą sąskaitas dėl spurgų gaminimo įrenginių pirkimo iš Turkijos įmonės, prekių gabenimo iš Turkijos dokumentus (T. 2, b. 1. 135-145). Iš prekių įsigijimo sąskaitų matyti, kad 2015 m. kovo 17 d. ir 2015 m. balandžio 22 d. UAB „Baltik grupė“ įsigijo du spurgų gaminimo įrenginius T300LUX O. L. (T. 2, b. 1. 137-138). Pagal atsakovės pateiktus įrodymus kroviniai iš Turkijos jai pristatyti 2015 m. gegužės 4 d. (užsakymo data - 2015 m. balandžio 17 d.), 2015m. gegužės 8 d. (T. 2, b. 1. 136, 139-142).

60. Visų pirma, pažymėtina tai, kad prekių įsigijimo sąskaitose nurodytas spurgų gaminimo įrenginių modelis - T300LUX O. L., tuo tarpu ieškovei pristatytas modelis - SLM300 L. T.. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pateikė spurgų gaminimo įrenginio, kuris realiai perduotas ieškovei (SLM300 L. T.), įsigijimo dokumentus. Kita vertus, sąskaitose nurodyti įrenginiai įsigyti 2015 m. kovo 17 d. ir balandžio 22 d., atvežti atsakovei iš Turkijos 2015 m. gegužės 4 d., gegužės 8 d. Tuo tarpu iš ieškovės ir atsakovės atstovės (vadybininkės N. J.) susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2015 m. gegužės 13 d. atsakovės vadybininkė elektroniniame laiške ieškovei rašė, kad „lakiame stalo, laukiu ir galutinio patvirtinimo, kada mus pasieks krovinys“ (T. 2, b. 1. 41), o 2015 m. gegužės 21 d. rašė tik dėl galimybės pristatyti mikserį ir šaldomą stalą pirmadienį (t. y. 2015 m. gegužės 25 d.) (T. 2, b. 1. 55). Apie užsakyto spurgų gaminimo įrenginio T300LUX pristatymą 2015 m. gegužės 25 d. nei 2015 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške, nei 2015 m. gegužės 21 d. elektroniniame laiške nieko neužsiminta, nors pagal atsakovės pateiktus dokumentus tokio modelio įrenginiai jam iš Turkijos buvo atvežti 2015 m. gegužės 4 d. ir gegužės 8 d. Be to, jau nurodyta, kad ieškovei realiai perduoto spurgų gaminimo įrenginio modelis yra SLM300 L. T., o ne T300LUX, dėl kurio buvo susitarta.

61. Darytina išvada, kad atsakovės pateikti prekių įsigijimo Turkijoje ir jų atgabenimo į Lietuvą atsakovei dokumentai taip pat nepatvirtina atsakovės pozicijos, kad ieškovei buvo perduotas spurgų gaminimo įrenginys T300LUX, be to, neįrodo ir aplinkybės, jog ginčo įrenginys SLM300 L. T. ieškovei buvo pristatytas dar 2015 m. gegužės 25 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje surinktus duomenis ginčo šalių susirašinėjimas dėl spurgų gaminimo įrenginio prasidėjo 2015 m. liepos 7 d., kai atsakovės atstovė vadybininkė N. J. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką su nuoroda į interneto

puslapį ir nuotraukas, pažymėdama „ten jis apklijuotas dar su apsaugomis“ (T. 2, b. 1. 62). Atsakovės atstovė vadybininkė 2015 m. liepos 8 d. elektroniniame laiške ieškovei rašė „Labai reikėtų, kad vis tik atvažiuotumėt pasižiūrėti, kaip gaminamos spurgos, nes Klaipėdoje meistras tik techniškai gali prijungti, o kepimų niekas nesispecializuoja, mūsų vadovas tik gali tai parodyti ir detaliai paaiškinti, nes jis reguliuoja pačius dozavimus ir pan.“ (T. 2, b. 1. 61). Ieškovės atstovė 2015 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovės atstovei spurgų virimo nuotraukas - „mano darytos foto kai reguliavome aparatą“ (T. 2, b. L 58-60). Ieškovės atstovė 2015 m. liepos 13 d. laiške, pavadintame „dėl pristatyto krovinio“, atsakovės atstovei rašė: „Esu nustebinta, kad krovinį pristatėte be jokių dokumentų, be jokios techninės charakteristikos. Aparato negalime naudoti, nes jis neveikia mums kaip turėtų veikti. Siunčiau foto, kas gaunasi. Jūs net nesureagavote. Jūs nerodote jokio noro mums padėti. Krovinio vertė didelė, bet jis nepatenkina mūsų lūkesčių ir į jį įdėtų pinigų. <...> Prašom paruošti darbui aparatą. Jūs turite atvykti į vietą ir parodyti, kaip jis dirba (T. 2, b. 1. 44). Ieškovės atstovė 2015 m. liepos 20 d. laiške „grąžinimas“ rašė „informuoju, kad aparatas paruoštas grąžinimui. Šią savaitę bus pristatytas Jums į Vilnių“ (T. 2, b. 1. 38).

63. Atsakovė, tvirtindama, kad spurgų gaminimo aparatas ieškovei buvo pristatytas dar 2015 m. gegužės 25 d., teismo proceso metu neteikė į bylą duomenų apie ginčo šalių bendravimą dėl spurgų gaminimo aparato veikimo iki 2015 m. liepos mėn. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovė ginčo spurgų gaminimo aparatą gavo 2015 m. gegužės 25 d. ir juo naudojosi. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nepagrįsta manyti, kad tuo atveju, jeigu, kaip tvirtina atsakovas, ieškovė spurgų gaminimo aparatą gavo 2015 m. gegužės 25 d., pretenzijas dėl šio aparato netinkamo veikimo, nepavykstančių tinkamai išvirti spurgų ėmė reikšti tik liepos 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo naudojimosi aparatu pradžios, vadinasi, vasaros sezono metu daugiau kaip mėnesį negalėdama tinkamai išvirti spurgų.

64. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės poziciją, jog ginčo įrenginys jai buvo pristatytas tik 2015 m. liepos 10 d. vežėjo UAB „Gordon logistics“, paneigia šio vežėjo ieškovei vežto krovinio važtaraštis, iš kurio aiškiai matyti, kad buvo pristatytas ne kažkoks įrenginys, bet spurgų tešla, ir pati ieškovė važtaraštyje įrašė pastabas dėl pristatyto krovinio „tešlos kibirai užklijuoti, tešla išbėgusi į dėžę (nepanaudojamai)“.

65. Dėl šių atsakovės argumentų pažymėtina tai, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Gordon logistics“, be kita ko, nurodė, jog Krovinio važtaraštis Nr. 0021541 užpildytas pagal atsakovės UAB „Baltik grupė“ pateiktą informaciją; važtaraščiui užpildyti nebuvo pateikta informacija, kokios rūšies prekės sudaro krovinį; buvo nurodytas krovinio vietų kiekis, svoris, siuntėjas, gavėjas bei krovinio gabenimo paslaugos užsakovas (T. 1, b. 1. 63-64). Taigi pagal atsakovės pateiktus duomenis užpildytame Krovinio važtaraštyje įrašyta, kad krovinio kiekis (vnt.) - 1, svoris (kg) - 100 (T. 1, b. 1. 194). Ieškovės direktorės pastaba, įrašyta gavus krovinį, patvirtina, kad pagal aptariamą važtaraštį iš tiesų UAB „Lyvus“ buvo atvežta tešla spurgoms gaminti. Atsakovė pateikė į bylą spurgyčių tešlos įsigijimo iš UAB „Gustum“ dokumentą, kuriame nurodyta, kad įsigyta 10 pakuočių tešlos, svoris (netto) - 100 kg (T. 2, b. 1. 66). Kartu pažymėtina tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kurie teiktų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pagal Krovinio važtaraštį Nr. 0021541 ieškovei pristatyta 10 pakuočių, 100 kg spurgyčių tešlos. Ieškovė nurodė, kad už ieškovo užsakymu pristatytą tešlą UAB „Gustum“ 2015 m. liepos 9 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Lyvus“. Iš pateiktos į bylą sąskaitos matyti, kad ji išrašyta už 20,6 kg spurgyčių tešlos ir 20 kg palmių aliejaus (T. 2, b. 1. 57).

66. Pirmiau aptartų bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei atsakovė pristatė ne to asortimento daiktą, dėl kurio buvo sutarta sudarant 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, be to, neįrodyta, jog

ginčo spurgų gaminimo įrenginys ieškovei buvo perduotas 2015 m. gegužės 25 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

67. Jau nurodyta, jog ieškovė per notarų biurą 2015 m. liepos 27 d. pateikė atsakovei pranešimą, kad jai pristatytas ne toks spurgų gaminimo įrenginys, dėl kurio sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis (T. 1, b. 1. 9). Priėjus prie išvados, kad neįrodyta, jog ginčo įrenginys ieškovui buvo perduotas 2015 m. gegužės 25 d., nesant byloje duomenų, kad ginčo įrenginį, kurio identifikaciniai duomenys SLM300 L. T., ieškovė gavo ir pradėjo naudotis anksčiau nei 2015 m. liepos 10 d., konstatuotina, kad 2015 m. liepos 27 d. pranešimą apie daikto, neatitinkančio 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sulygtų kriterijų, pristatymą bei atsisakymą priimti sulygto asortimento neatitinkantį įrenginį ieškovė atsakovei pateikė per protingą terminą (CK 6.327 straipsnio 5 dalis, 6.332 straipsnio 4 dalis).

68. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ta aplinkybė, jog pretenzijas dėl perduoto netinkamo įrenginio ieškovė ėmė reikšti po to, kai jai nepavyko tinkamai juo naudotis, nepaneigia atsakovės, kaip pardavėjos, pardavėjo pareigos perduoti ieškovei tokio asortimento prekę, dėl kurios buvo susitarta (CK 6.331 straipsnio 1 dalis; 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punktas), ir nėra pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už šios pareigos pažeidimą.

69. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visas būtinas sąlygas taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 4 dalis) ir priteisė ieškovei kaip nuostolių atlyginimą sumą, kurią ši sumokėjo lizingo davėjui už atsakovės pristatytą netinkamo asortimento spurgų gaminimo įrenginį (be lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ieškovės sumokėtų palūkanų) - 4840 Eur.

70. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės ieškovei pristatytas netinkamo asortimento spurgų gaminimo įrenginys iki šiol yra pas ieškovę, teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pasiimti šį daiktą, nurodydamas jo identifikacinius duomenis. Tik teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodyta ginčo įrenginio pagaminimo data - 06 2016. Iš byloje esančių ginčo įrenginio nuotraukų originalų (T. 2, b. 1. 91) matyti, jog šios įrenginio pagaminimo data - 06 2015. Ši aplinkybė taip pat išsiaiškinta su ginčo šalių atstovais 2018 m. liepos 31 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog atsakovės atsiimtino spurgų gaminimo įrenginio duomenys: LOKMA TATLISI, modelis - SLM-300, serijos Nr. 0434, pagaminimo data I. T. 06 2015.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui SEB bankui priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakęs priimti 2016 m. liepos 11 d. patikslintą ieškinį, neteisėtai neperdavęs apeliacinės instancijos teismui ieškovės advokato prašymo, pateikto CPK 72 straipsnio tvarka, be teisėto pagrindo užkirto ieškovei galimybę pareikšti ieškinį atsakovui SEB bankui, ir dėl neteisėtų teismo veiksmų iš ieškovės atsakovui SEB bankui nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

72. Tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Jau pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškovės advokato 2016 m. liepos 11 d. pateiktą procesinį dokumentą, kuriuo posėdžio dieną siekta trečią kartą patikslinti ir papildyti ieškinio reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės advokatas nepagrįstai teikė apeliacinės instancijos teismui adresuotą prašymą, grindžiamą CPK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, nes pirmosios instancijos teismas laiku ir tinkamai buvo atlikęs tą procesinį veiksmą, dėl kurio atlikimo termino nustatymo ieškovės atstovas teikė prašymą apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, nurodytina tai, kad 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovas SEB bankas patyrė už atsiliepimo į ieškovės 2016 m. gegužės 25 d. patikslintą ieškinį parengimą (T. 1, b. 1. 179). Tikslindama ieškinio reikalavimą dėl 2015 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovu pagal šį reikalavimą ieškovė UAB „Lyvus“ nurodė ir SEB banką, nors šis aktas pasirašytas tik ieškovės UAB „Lyvus“ ir atsakovės UAB „Baltik grupė“; kitokių reikalavimų SEB bankui nebuvo pareikšta. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bankas neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį dėl priėmimo- perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nes jis nėra šio akto šalis, taip pat nurodęs, jog reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo SEB bankui nereikštas, visiškai pagrįstai priteisė atsakovu įtrauktam dalyvauti SEB bankui šio patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į 2016 m. gegužės 25 d. patikslintą ieškinį parengimą (T. 1, b. 1. 179). Taigi ieškovės teikto 2016 m. liepos 11 d. patikslinto ieškinio priėmimas nebūtų turėjęs reikšmės, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovo SEB banko už atsiliepimo į 2016 m. gegužės 25 d. patikslintą ieškinį parengimą.

73. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo ir tinkamų motyvų atsisakė paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos proceso eigą, turėjo pakankamą pagrindą pasinaudoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, procesinį sprendimą neskirstyti šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, paliekant jas kiekvienai iš šalių, teismas pakankamai išsamiai argumentavo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai neskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

75. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų ginčo šalių apeliaciniai skundai atmesti, šalims neskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus. Tačiau šalys turi teisę prašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimų į priešingos šalies apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą. Tuo tarpu pagal atsakovės UAB „Lyvus“ pateiktus į bylą įrodymus už atsiliepimo į ieškovės UAB „Lyvus“ apeliacinį skundą parengimą ji turėjo 315,37 Eur išlaidų (pagal 2017 m. liepos 11 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą detalizaciją atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti sugaišta 4,5 vai., advokato darbo valandos įkainis - 57,92 Eur + 21 proc. PVM). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodyta išlaidų suma pripažintina pagrįsta visa apimtimi, todėl priteistina iš ieškovės, nurodant, jog ši suma atsakovei turi būti sumokėta iš BUAB „Lyvus“ bankroto administravimo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovės UAB „Baltik grupė“ įpareigojimo atsiiimti ginčo įrenginį, suformuluojant šią dalį taip: „Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Baltik grupė“ (juridinio asmens kodas 302448941) per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“, veikiančios per bankroto administratorių A. S., spurgų kepimo įrenginį, kurio identifikaciniai duomenys: LOKMA TATLISI, modelis - SLM-300, serijos Nr. 0434, pagaminimo data I. T. 06 2015“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltik grupė“ (juridinio asmens kodas 302448941) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“ (juridinio asmens kodas 300585464) 315,37 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sumokant šią sumą iš bankroto administravimo išlaidų.

išlaidų.