- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- 1S-237-318/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36331-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- D. I.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Sigrida Samoškienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundą dėl Kauno apygardos teimo 2021 m. rugpjūčio 23 d. protokolinės nutarties, kuria atmestas advokatės Singridos Samoškienės prašymas pakeisti kaltinamajam D. I. kardomąją priemonę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji bylą, kurioje D. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas. Apskundus nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, šis 2021 m. liepos 7 d. nutartimi kardomąją priemonę – suėmimą paliko, pašalindamas vieną iš suėmimo taikymo pagrindų. 2021 m. liepos 14 d. advokatė pateikė prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. 2021 m. rugpjūčio 23 d. teisiamojo posėdžio metu Kauno apygardos teismo teisėjo protokoline nutartimi prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
2. Kaltinamojo D. I. gynėja pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. protokolinę nutartį, kuria teismas atmetė advokatės prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir priimti dėl skundo naują sprendimą – prašymą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės S. Samoškienės skundą atsisakyta priimti. Nutartyje nurodyta, kad dėl 2021 m. liepos 14 d. prašymo buvo priimta protokolinė nutartis, kurioje nurodyti argumentai dėl šio prašymo atmetimo, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 2 dalį nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, todėl kaltinamojo gynėjo skundą atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo D. I. gynėja S. Samoškienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos skundą bei priimti dėl skundo naują sprendimą – prašymą tenkinti.
5. Skunde nurodo, kad apygardos teismas, vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, turėjo svarstyti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, o ne formaliai remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi. Juo labiau, kad teismui buvo pateikti nauji duomenys apie kaltinamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį. Tačiau teismas naujų duomenų netyrė ir motyvuotos nutarties šiuo klausimu nepriėmė, o priimdamas protokolinę nutartį pažeidė BPK 238 straipsnį.
6. Gynėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog D. I. yra suimtas daugiau negu 10 mėnesių, šiuo metu charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, planuoja dirbti. Byloje dalis liudytojų yra apklausti. 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje bus apklausti ekspertai ir kiti liudytojai, po ko bus sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, dėl to bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl laikyti taip ilgai D. I. suimtą nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į kaltinamojo D. I. gynėjo advokatės S. Samoškienės skundą negauta.
8. Kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės S. Samoškienės skundas paliekamas nenagrinėtas.
9. Teisėja, susipažinusi su skundo argumentais, vadovaudamasi nagrinėjamai situacijai aktualiomis BPK 130 ir 439 straipsnių nuostatomis bei nenukrypdama nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, skundą palieka nenagrinėtą.
10. Pirmiausia pastebėtina, kad skundai dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo yra nagrinėjami BPK 130 straipsnyje numatyta tvarka. Tai reiškia, kad BPK tiesiogiai numatyta, jog teismų nutartys dėl griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo ir jos pratęsimo yra skundžiamos BPK 130 straipsnyje numatyta tvarka. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 7 d. išnagrinėjo dėl šios nutarties pateiktą gynėjos skundą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui išsprendus suėmimo pratęsimo klausimą, gynėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. teisiamojo posėdžio metu pareiškė žodinį prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą. Tai rodo, kad po suėmimo termino pratęsimo gynėja siekė jos ginamajam palankaus rezultato, t. y., pateikė prašymą pakeisti kardomąją priemonę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad gynėja šį veiksmą atliko naudodamasi BPK numatytomis teisėmis, tačiau teisės teikti skundą aukštesniajam teismui dėl nutarties, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas, BPK nenumato.
Šalies argumentai
12. Gynėja pateikė skundą ne dėl nutarties, kuria paskirtas suėmimas, ar kuria pratęstas jo terminas, tačiau dėl teismo protokolinės nutarties, kuria atmestas jos prašymas pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone. Taigi teismas, teisiamojo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių nuomones, motyvuota protokoline nutartimi išsprendė proceso dalyvio žodinį prašymą, pateiktą teisiamojo posėdžio metu. Pastebėtina, kad BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo.
13. BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad BPK nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas pakeisti kardomąją priemonę, tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje, kaip jau minėta, imperatyviai numatyta, jog BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Nėra išskirtos prašymų rūšys ar kategorijos pagal jų turinį, taigi savaime reiškia, kad visos nutartys – tiek žodinės, tiek protokolinės, kuriomis yra atmetami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai, yra neskundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka, o speciali tokių nutarčių apskundimo tvarka BPK nenumatyta. Pažymėtina ir tai, kad BPK 439 straipsnio 2 dalis užtikrina, jog baudžiamoji byla būtų nagrinėjama laikantis proceso operatyvumo principo, be kita ko, užkertant galimybę proceso dalyviams skųsti bet kokias teismo priimtas nutartis, kuriomis atmetami bylos nagrinėjimo metu pateikiami prašymai, taip sudarant prielaidas proceso vilkinimui. Šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškiai pažymėta, jog teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra pateisinami ir galimi.
14. Pažymėtina, kad taisyklė, jog negali būti skundžiamos nutartys, kuriomis yra atmetami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateikti prašymai pakeisti kardomąją priemonę, yra suformuota ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse (pavyzdžiui, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-30-318/2021, 1S-363-387/2020, 1S-362-870/2020, 1S-232-616/2020). Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-232-616/2020, siekdama suvienodinti teismų praktiką, išaiškino, kad BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, jog teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, taikoma ir nutartims, kuriomis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas atmeta proceso dalyvių prašymus dėl procesinių prievartos priemonių pakeitimo. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo ir juo labiau teisės nukrypti nuo formuojamos praktikos, kuri yra formuojama, vadovaujantis jau aptartomis BPK normomis.
15. Tačiau visgi aukštesnysis teismas sutinka su gynėjos skundo argumentais, kad BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo pareiga būti aktyviam procese – teismas privalo panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeisti ją griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Be kita ko, proporcingumo principas įpareigoja teismą nedelsiant nutraukti bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą, kai ji tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas turi būti aktyvus ir nuolat tikrinti, ar suėmimas vis dar yra reikalingas, ar suėmimo pagrindas nėra išnykęs. Tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokia teisė nepasibaigus kardomosios priemonės taikymo terminui, ar tuomet, kai toks terminas nėra aiškiai apibrėžtas, gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai egzistuoja svarbios naujos aplinkybės. Proceso dalyviui piktnaudžiaujant jam suteikta teise ir teikiant pakartotinius prašymus, jie apskritai gali būti palikti nenagrinėti. Toks aiškinimas nesuvaržo asmens teisių, nes proceso dalyviai gali teikti naują prašymą, jeigu jame išdėstomi aiškūs ir svarbūs nauji argumentai, kurių, bylą nagrinėjantis teismas anksčiau nežinojo ir nevertino. Tokius prašymus teismas, o ne vienas iš bylą nagrinėjančių teisėjų, privalo išnagrinėti taip, kaip tą numato BPK 253 straipsnio nuostatos, be kita ko, ir išklausęs visų dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomonės. Tai reiškia, kad tokie prašymai, paprastai turi būti pateikiami ir sprendžiami teismo posėdyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-335-870/2020).
16. Kaip jau minėta 12 pastraipoje, kaltinamojo D. I. gynėjos prašymą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas išsprendė teismo posėdžio metu priimdamas protokolinę nutartį. Pagrindo manyti, jog prašymą pakeisti kaltinamajam D. I. kardomąją priemonę apygardos teismas išnagrinėjo netinkamai, nėra. Prašymas buvo sprendžiamas teismo posėdyje bylą nagrinėjančio teisėjo, išklausant kitų proceso dalyvių nuomones ir priimant motyvuotą protokolinę teismo nutartį kaip tą numato BPK 253 straipsnio nuostatos.
17. Be kita ko, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gynėja skunde iš esmės ginčija kardomosios priemonės termino pratęsimą, dėl ko jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje, išnagrinėjęs gynėjos skundą, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimą atsisakyti pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisių tiek, kiek numatyta BPK, todėl jos negali būti dirbtinai sukuriamos.
18. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad neskundžiama žemesniojo teismo nutartis, kuria atmestas prašymas pakeisti kardomąją priemonę, neužkerta kelio tokį patį prašymą teikti teismui pakartotinai. Taigi jokiu būdu negalima teigti, kad tai, jog nutartis, kuria atmestas gynėjos prašymas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone, užkerta kelia proceso dalyviams naudotis turima teise teikti prašymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi ir 442 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Sigridos Samoškienės skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.