- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-603-594/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. Č.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinei ligonių kasai
- Atsakovas
- R. J., E. K.
- Advokatai
- Gintautas Malaveckas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės, Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. (toliau – M. Č.) ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridedant Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir M. Č. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 12 d. 22.20 val. iki 2017 m. birželio 14 d. 14.55 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Iš M. Č. priteista 44,07 eurai žalos atlyginimo civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai. Tuo pačiu nuosprendžiu nustatyta, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio turi būti vykdoma solidariai su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, kuriuo priteista solidariai iš atsakovų R. J. ir E. K. civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai 44,07 Eur žalos atlyginimas.
2019 m. gegužės 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. Č. įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.
2019 m. birželio 3 d. nutartimi iš M. Č. priteista 2612,88 eurų ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. Č. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. birželio 11 d. apie 19.00 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir R. J., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tyčia spyrė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam E. K. (toliau – E. K.) į kairį šoną ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelio srityje, kairės akies apatiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, nugaros vidurinėje dalyje stuburo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, dešinės blauzdos srityje, kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizda kairio skruosto srityje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas advokatas G. Malaveckas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir paskirti M. Č. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmių subendrinimui taikyti BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatas.
12.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje dėstomų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kas sąlygojo per griežtos bausmės paskyrimą. Skundo autoriai neneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto, tačiau mano, kad teismas paviršutiniškai įvertino M. Č. asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, santykius su nukentėjusiuoju po nusikalstamos veikos. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pavojaus ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams. Teigiama, kad M. Č. vaidmuo nusikalstamoje veikoje yra antraeilis, jis nedalyvavo tolimesnėje E. K. egzekucijoje, po konflikto atsiprašė nukentėjusiojo, konfliktas truko trumpai, jo metu nukentėjo tik vienas asmuo, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad M. Č. dėl asmeninių paskatų vartojo smurtą E. K. atžvilgiu, nes jokio privataus konflikto tarp nukentėjusiojo ir jo nebuvo, tik netiesioginės asmeninės paskatos – kerštas už A. M. sužalojimą. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas netiksliai nustatė aplinkybę, kad M. Č. iki sulaikymo nedirbo, kadangi jis dirbo Danijoje.
12.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad remiantis teismų praktika visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala ir panašiai. Šiuo atveju E. K. buvo suduoti du smūgiai, ko pasėkoje liudytoja R. U. atliko pilietišką pareigą pranešdama pareigūnams apie konfliktą, todėl negalima teigti, kad fizinio smurto panaudojimas sukėlė aplinkiniams baimę, jie pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, taip pat nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, nebuvo padaryta didelė materialinė žala ir panašiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. Č. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra tyčia spyrė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam E. K., toks teismo argumentas yra daugiau deklaratyvus, formalus, nes nebuvo jokio išankstinio planavimo pažeisti viešąją tvarką ir tiesioginės tyčios.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems reikalavimams ir nurodytiems argumentams bei prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato G. Malavecko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nuteistojo ir jo gynėjo pateikto apeliacinio skundo, nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas iš esmės nėra ginčijami, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, tačiau įvertinus apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, turinčias reikšmės veikai kvalifikuoti, kolegija glaustai pasisako ir dėl veikos kvalifikavimo.
6. Svarstant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos sutrikdymas) pažymėtina, kad remiantis teismų praktika visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).
12.1. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ginčo, jog konfliktas tarp nuteistojo M. Č., kartu su juo veikusių asmenų ir nukentėjusiojo E. K. kilo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tokioje vietoje, kur bet kokiu momentu gali lankytis bet kokie asmenys, bei dėl M. Č. atliktų veiksmų, t. y. spyrių nukentėjusiajam, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Su šiomis aplinkybėmis nuteistasis iš esmės sutiko bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jų neginčija ir pateiktame apeliaciniame skunde, tačiau nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, nuteistajam kaltinime inkriminuotais veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes aplinkiniai nepasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms nebuvo sukeltas didelis išgąstis, nekilo sumaištis ir pan. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Vertinant kaltinime nurodytus nuteistojo veiksmus BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių plotmėje, pažymėtina, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nuteistasis pavartojo matant pašaliniams asmenims, kurie sureagavo į smurtinius veiksmus ir kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, kvietė policijos pareigūnus dėl vykstančių muštynių (garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (t. 1, b. l. 73-79) bei liudytojos R. U. parodymai (t. 1, b. l. 48-49). Šios aplinkybės patvirtina, kad aplinkiniai buvo šokiruoti tokio nuteistojo ir jo bendrininkų elgesio viešoje vietoje ir patyrė neigiamus išgyvenimus dėl vartojamo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo sutrikdyta jų normali kasdieninė veikla, todėl abejoti tuo, kad minėtais neteisėtais M. Č. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Č. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
12.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, atmetant apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamai įvertintos nuteistojo asmenybės, pažymėtina, kad skirdamas bausmę M. Č. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį, kaltės formą – padaryta viena baigta tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad M. Č. į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, nedirba, praeityje eilę kartų teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės. Spręsdamas M. Č. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
9. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas M. Č. skyrė griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį artimą BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o atsižvelgus ir į tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinus M. Č. kaltės pripažinimą, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, M. Č. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, ir švelninti nuteistojo teisinę padėtį, sumažinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, tokiu būdu tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas, nepaisant jauno M. Č. amžiaus, jam nėra pirmasis, jo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar nesulaukus pilnametystės (pirmasis teistumas – 2015 m. gegužės 26 d.). Siekiant jo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirtos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, bauda), tiek ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyko, ką neabejotinai patvirtina ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės – nusikalstama veika įvykdyta esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu M. Č. pasislėpė nuo teismo ir buvo vykdyta M. Č., kaip asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, paieška (t. 2, b. l. 52-92) kas leidžia pagrįstai teigti, kad jis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų bei jų pasekmių, siekia išvengti atsakomybės, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Šių aplinkybių visuma pagrindžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jų egzistavimas neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju M. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu, į ką, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, buvo neabejotinai atsižvelgta skiriant M. Č. laisvės atėmimo bausmę.
10. Pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę nesudaro ir M. Č. bei jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistojo antraeilio vaidmens nusikalstamoje veikoje, nedalyvavimo tolimesnėje nukentėjusiojo egzekucijoje, nuteistojo santykių su nukentėjusiuoju po nusikalstamos veikos padarymo (susitaikė su nukentėjusiuoju ir nebuvo pareikštas civilinis ieškinys). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, M. Č. buvo nuteistas už viešosios tvarkos sutrikdymą, kurį lėmė tiek jo, tiek ir kitų kartu buvusių asmenų neteisėti smurtinio pobūdžio veiksmai, todėl nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl jo vaidmens, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti ir taip gan švelnią trukmės prasme (įvertinus jo asmenybę) bausmę. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos priteisimo, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo atsakomybę. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis iki jo sulaikymo dirbo Danijoje, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Lietuvoje. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir duomenys apie jo baustumą administracinėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šią aplinkybę (darbą Danijoje) patvirtinančių duomenų byloje nėra, jie nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, netgi bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pats nuteistasis nurodė, kad pastovaus darbo neturėjo (b. l. 135-140, t. 2). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis nustatyta, kad M. Č. jau kurį laiką niekur nedirbo, būdamas pakankamai jauno amžiaus, niekur ir nesimokė, specialybės įgyti nesiekė, kas įvertinus ankstesnius jo teistumus (nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą), suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro, nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą. Šių duomenų visumoje įvertinus nuteistojo nusikalstamą elgesį neabejotina, jog jo apeliacinio skundo argumentas dėl darbo Danijoje tėra siekis sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
11. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo M. Č. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tame tarpe ir galutinės subendrintos bausmės vertinti kaip per griežtos, prieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) nėra pagrindo (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. Č. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę šioje byloje taip pat nenustatyta.
12.
13. Ir nors pagrindo švelninti M. Č. paskirtą bausmę (tame tarpe ir subendrintą) nėra, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bausmių subendrinimui taikytinos BK 63 straipsnio nuostatos.
12.1. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują veiką arba naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
13. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistajam bendrindamas su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi ir BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi ir prie skundžiamu nuosprendžiu skiriamos bausmės dalies pridėjo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę bei M. Č. skyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuose dėl bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais bendrinimo nurodė, kad M. Č. naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas neatlikęs ankstesniu Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė dar ir kitą bausmių bendrinimo pagrindą, t. y. BK 63 straipsnio 1 dalį.
13.1. Kaip jau minėta, nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme priimtas 2017 m. rugpjūčio 2 d., o BK 284 straipsnyje numatyta veika, dėl kurios padarymo M. Č. pripažintas kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padaryta 2017 m. birželio 11 d., tai yra dar iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., nuosprendžio priėmimo. Todėl skundžiamu 2019 m. gegužės 14 d. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su pirmuoju nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, taikant BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalies nuostatas, į subendrintos bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-351/2007), todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo bendrinamos taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, bausmių subendrinimui taikant BK 63 straipsnio nuostatas, taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, nekeičiant galutinės bausmės dydžio.
14. Esant aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu M. Č. paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL dydžio baudos bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį, t. y. 7 (septynis) mėnesius, švelnesnės bausmės, paskiriant M. Č. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 8 MGL (301,287 eurų) dydžio baudą. Pridedant būtent tokią dalį M. Č. paskirtos švelnesnės bausmės, įvertinama M. Č. asmenybė, ankstesni teistumai, jo atžvilgiu praeityje taikytos švelnesnio pobūdžio teisinės priemonės bei jo elgesio korekcijos nebuvimas, pagrįstai manant, jog pridėjus tokią dalį paskirtos bausmės, bus geriausiai įgyvendinti bausmės tikslai bei atspindėtas bausmių bendrinimo instituto efektyvumas. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį. Toks pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos ištaisymas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo padėties nesunkina, kadangi galutinės subendrintos bausmės dydis – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda nesikeičia
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį, dalyje dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, pakeisti:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtą sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudos bausme, prie griežtesnės Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 7 (septynis) mėnesius, ir M. Č. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bei 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudos bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį.
Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.