- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e2S-448-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00117-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- R. P., D. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išnagrinėjo ieškovo E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022-05-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3144-857/2022 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams R. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. R., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. K. (toliau – ieškovas), ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų R. P. ir D. P. (toliau – atsakovai) 24 666 Eur skolą, 8 856 Eur delspinigius, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022-02-14 priėmė sprendimą už akių. Panevėžio apylinkės teismas 2022-04-15 nutartimi priėmė atsakovų prieštaravimus ir panaikino priimtą sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022-05-19 nutartimi bylą nutraukė ir ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų R. P. ir D. P. paliko nenagrinėtu bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Nustatė, kad ieškovės velionis tėvas E. R. sudarė notarinės formos paskolos sutartį su atsakovais. 2017-02-09 paskolos sutarties pagrindu, iki sutarties pasirašymo, velionis E. R. atsakovams perdavė paskolos dalyką - 74 000 Eur sumą. Gautą 74 000 Eur paskolą atsakovai įsipareigojo grąžinti per du metus, t. y. iki 2019-02-29 (sutarties 1 p.) pagal šalių sutartą grafiką. Atsakovai sutartinių prievolių nevykdė ir 74 000 Eur paskolos negrąžino. (duomenys neskelbtini) paskolos davėjas E. R. mirė. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį velionio E. R. įpėdinis - sūnus E. R. paveldėjo 1/3 velionio turto, kurį sudaro reikalavimo teisė atsakovų atžvilgiu pagal 2017-02-09 paskolos sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovus su prašymu grąžinti 1/3 skolos, t. y. 24 666 Eur ir proporcingą dalį delspinigių, tačiau nei skola, nei delspinigiai nebuvo sumokėti.
5. Nurodė, kad byloje iškilo ginčas ar ieškovas kreipdamasis į teismą privalėjo laikytis ikiteisminės skolos išieškojimo tvarkos, t. y., ar ieškovas turi kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą.
6. Pirmosios instancijos teismas 2022-02-14 priėmė sprendimą už akių, 2022-04-15 nutartimi priėmė atsakovų prieštaravimus ir panaikino sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismui 2022-02-24 priimant sprendimą už akių, hipotekos sutartis, sudaryta tarp ieškovo tėvo ir atsakovų (toliau – hipotekos sutartis), pateikta nebuvo, ją kartu su prieštaravimais pateikė atsakovai. Iš pateiktų duomenų bei hipotekos teismas nustatė, kad skolos užtikrinimui atsakovai įkeitė 17 žemės sklypų (tai patvirtina ir proceso šalys).
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl įkeisto turto išieškojimo tvarkos bei atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartyje Nr. e2-59-943/2015 pateiktus išaiškinimus, jog notaro išduotas vykdomasis įrašas turi apimti visos skolos iš hipoteka įkeisto turto ir kito skolininko turto išieškojimą, tokio pobūdžio ieškinys, esant įstatyme nustatytai supaprastintai išieškojimo tvarkai, kurią apibrėžia ne ginčo procedūrų visuma, nepriskirtinas teismo kompetencijai, t. y. nenagrinėtinas teisme ir, kad skolininkui negrąžinus paskolos pagal nustatytą grafiką, kreditorius turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, padarė išvadą, jog ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų R. P. ir D. P., esant hipotekos sutarčiai tarp šalių dėl skolos grąžinimo užtikrinimo įkeičiamu turtu, yra nenagrinėtinas teisme, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu jį paliko nenagrinėtu, o byla nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3144-857/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. CK 4.192 str. įtvirtinta ieškovo, kaip hipotekos kreditoriaus teisė, bet ne pareiga kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Ieškovui notaras nėra išdavęs vykdomojo įrašo ir atsakovams priklausančio turto priverstinio realizavimo procedūra nėra pradėta- vykdomasis įrašas dėl netesybų iš atsakovų išieškojimo negali būti išduotas, todėl ieškovas pasirinko pažeistas teises teismine tvarka ginti visoje apimtyje į teismą kreipiantis tiek dėl skolos, tiek dėl netesybų priteisimo;
8.2. CPK normos nenumato galimybės ieškinį palikti nenagrinėtą, kai nustatomas pagrindas bylą nutraukti, o šie savarankiški bylos užbaigimo pagrindai negali būti taikomi kartu, teismas nutartyje padarė prieštaringas išvadas, pripažino, kad yra pagrindas bylą nutraukti ir palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. nepagrįstai vadovautasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-59-943/2015, nes skiriasi šios bylos ir Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtos civilinės bylos ratio decidendi, nes buvo sprendžiamas klausimas ar siekiant išieškojimą nukreipti į kitą, o ne hipoteka įkeistą turtą, privaloma inicijuoti teisminį procesą ir naują vykdymo procesą.
8.4. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo ištirti visi bylai reikšmingi įrodymai, į tai, kad atsakovai byloje pripažino ir neginčijo ieškiniu prašomos priteisti skolos ir netesybų bei jų dydžio, byloje priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai nurodė, kad jie, pasiskolinę pinigus, su kreditoriumi, ieškovo velioniu tėvu E. R., pasirašė Hipotekos sutartį, įkeičiant 17 žemės sklypų, kurių vertė 114 000 (vienas šimtas keturiolika tūkstančių) eurų. Kadangi yra pasirašyta Hipotekos sutartis, kuri užtikrina skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, turi būti laikomasi ikiteisminės skolos išieškojimo tvarkos. Ieškovas turi kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, konstatavus CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos bendros teisės kreiptis į teismą sąlygos pažeidimą, t.y. ginčui esant nenagrinėtinam teisme civilinio proceso tvarka, nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė kreiptis į teismą yra universali, bet ne absoliuti. Jos įgyvendinimas yra siejamas su tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis, kurios vadinamos teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygomis. Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį, o šioms aplinkybėms paaiškėjus bylą iškėlus teisme, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnis) arba ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 297 straipsnis).
13. Siekiant įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.192 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės normą, būtina išsiaiškinti vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą atlikimo ir vykdymo tvarką, atsižvelgiant į šios tvarkos nustatymu siekiamus tikslus, išieškojimo pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą procedūrų paskirtį ir esmę.
14. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka ir forma. Taigi nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms buvo atsisakyta kreipimosi į hipotekos teisėją, nes teismai, įsigaliojus naujoms nuostatoms, nebedalyvauja hipotekos (įkeitimo) registravimo ir priverstinio išieškojimo procese.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-16 nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-98-469/2020) išaiškino, kad notaro diskrecija išduoti vykdomąjį įrašą dėl hipotekos sandoriu užtikrintos skolos išieškojimo ribojama Hipotekos registro duomenimis dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų; notaras negali išduoti vykdomojo įrašo, jeigu kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodyti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenų, todėl jeigu kreditoriaus prašyme nurodyta išieškotinos skolos suma viršija nurodytą Hipotekos registre arba prašoma išieškoti Hipotekos registre neįregistruotas pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumas, notaras turi atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą; šalių ginčai dėl skolų išieškojimo tokiu atveju turi būti sprendžiami bendrąja ginčo teisenos tvarka teismo sprendimu.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notariškai patvirtinta 2017-02-09 paskolos sutartimi ieškovo tėvas paskolino atsakovams 74 000 Eur. Atsakovai įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2019-02-29 (imtinai). Šalys sutartyje sulygo dėl 0,2 proc. negrąžintos sumos dydžio delspinigių už kiekvieną praleisto mokėjimo dieną (paskolos sutarties 4 punktas). 2017-02-09 šalys reikalavimo užtikrinimui sudarė hipotekos sandorį dėl sutartinės maksimalios hipotekos.
17. Maksimaliosios hipotekos ypatybė ta, kad sudarant sandorį nenurodomas konkretus (esamas ar būsimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisenos tvarka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020).
18. Nagrinėjamu atveju hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 74 000 Eur, o maksimaliosios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų, patirtų dėl užtikrintos prievolės nevykdymo ir /ar netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas – 74 000 Eur. Taigi 2017-02-09 sutartinės maksimaliosios hipotekos sandoriu buvo užtikrintas ne tik pačios paskolos ir už naudojimąsi paskola mokėtinų palūkanų grąžinimas, bet ir su paskolos sutarties nevykdymu ir / ar netinkamu jos vykdymu susijusios netesybos ir nuostoliai. Tuo atveju, kai hipotekos kreditorius kreipiasi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, remiantis Aprašo 15 punkto ir Aprašo priedo turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 49 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju hipotekos sandoryje netesybos yra įrašytos, todėl notaras turės teisę į vykdomąjį įrašą įtraukti paskolos sutartyje numatytas netesybas (delspinigius).
20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju jam vykdomasis įrašas dėl netesybų negali būti išduotas ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, atmetamas kaip nepagrįstas.
21. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl skolos dydžio nėra, ieškovas nėra kreipęsis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl visa hipoteka užtikrinta skolos suma turi būti išieškoma ne ginčo tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl visos skolos iš hipoteka įkeisto turto išieškojimo, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ar kreditorius kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių iš skolininkų priteisimo, laikėsi būtinų teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 1 dalyje, motyvuotai konstatavo, kad ginčas nepriskirtinas teismo kompetencijai, t. y. nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir bylą nutraukė, tačiau nepagrįstai nurodė, kad bylą nutraukia o ieškinį palieka nenagrinėtą. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas – pripažino, kad yra pagrindas ir bylą nutraukti, ir ieškinį palikti nenagrinėtą, nors CPK normos nenumato galimybės ieškinį palikti nenagrinėtą, kai nustatomas pagrindas bylą nutraukti, o šie savarankiški bylos užbaigimo pagrindai negali būti taikomi kartu. Aplinkybės, kurios buvo pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą, gali būti pašalinamos ir bylos nagrinėjimo teisme procesas gali būti pradėtas iš naujo (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu byla CPK 293 straipsnio pagrindu nutraukus, kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių bylos procesas tampa neįmanomas, procesas nebegali būti pradėtas iš naujo (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl, nustačius tokias aplinkybes, ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas. Šiuo atveju, konstatavus, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs bylos nutraukimo pagrindus, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintina, kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi nepriteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022-05-19 nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies 1-5 dalis išdėstyti taip:
„Bylą nutraukti.
Iš E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) eurų advokato išlaidų.
Priteisti iš E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 eurų 92 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
Grąžinti per Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM ieškovo E. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų žyminį mokestį (sumokėtą 2022-01-25, mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-10-19 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)).“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeista.