- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-151-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35396-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal 215 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir N. S. paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos N. S. 2 laikinajame sulaikyme išbūtos paros, santykiu 1:1, ir laikyta, kad 2 laisvės atėmimo bausmės dienas jis yra atlikęs.
Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo N. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės pagal šį nuosprendį atlikimo arba nuo N. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės naudai automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš N. S. priteistos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 133,10 Eur už nuvežimą ir po 2,43 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 12 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, naudai.
Nukentėjusiojo V. Š. ieškinys tenkintas visiškai ir iš N. S. V. Š. priteistas 330 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Civilinio ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys tenkintas visiškai ir iš N. S. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistas 915,10 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. 2021 m. spalio 11 d. 12.13 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančiame banko AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, neteisėtai, siekdamas įgyti svetimą turtą, inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – V. Š. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele: panaudodamas apgaulę, tai yra į bankomatą įdėdamas svetimą mokėjimo kortelę ir įvesdamas kortelės PIN kodą, elektroninei sistemai, o tuo pačiu ir bankui, pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią finansinę operaciją, taip pažeisdamas – suklaidindamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos (prisijungimo teisė buvo suteikta tik V. Š., autentifikuojamam sistemoje pagal banko jam išduotą elektroninės mokėjimo priemonės vartotojo identifikavimo kodą), nurodė bankomatui išduoti 330 Eur, kuriuos paėmė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. Š. priklausantį turtą – 330 Eur;
1.2. 2021 m. spalio 11 d. apie 23.57 val. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tyčiniais, neteisėtais veiksmais, stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia įjungęs atbulinę eigą trenkėsi į tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, tai yra buferį, taip sugadino svetimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priklausantį, turtą 915,10 Eur vertės;
1.3. nuo 2021 m. spalio 11 d. 23.53 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, itin pavojingai, nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, dideliu greičiu vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. spalio 12 d. apie 00.14 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, buvo priverstinai sustabdytas ir patikrintus policijos pareigūnų alkoholio matuokliu 2021 m. spalio 12 d. 00.23 val. jam nustatytas 2.68 promilių girtumas, o 2021 m. spalio 12 d. 00.39 val. – 2.10 promilių girtumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. N. S. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. gegužės 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, į bausmės laiką įskaitant 2 paras jo išbūtas laikinajame sulaikyme, paskiriant jam subendrintą galutinę 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jį dėl šių veikų išteisinti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Nesutinka su teismo ištirtų byloje įrodymų vertinimu bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kvalifikavimu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2021 m. spalio 11 d. iš namų išėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) nusiimti pinigų iš bankomato. Pinigus galima nusiimti tik (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) yra tik galimybė išsigryninti pinigus parduotuvėje, bet ne visą laiką ten turi, ir tą dieną neturėjo, todėl ir reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Buvo gavęs pašalpą ir jam reikėjo pinigų. Netoli savo namų prie kryžkelės sutiko V. Š., kuriam prasitarė kur važiuojantis. V. Š. jo paprašė nupirkti litrą degtinės ir pakuotę alaus, padavė savo kuprinę, taip pat paprašė nuimti visus pinigus, kiek yra, pats tiksliai nežinojo, kiek yra. V. Š. pats pasakė PIN kodą, davė kortelę. PIN kodą užsirašė telefone, kad nepamirštų. Į (duomenys neskelbtini) pavežė iš matymo pažįstamas. (duomenys neskelbtini) užtruko pusę valandos, nusiėmė pinigų „(duomenys neskelbtini)“, bankomate, nuo savo kortelės 150 Eur. Visus pinigus po to nuėmė nuo V. Š.. Įdėjo kortelę į bankomatą, pažiūrėjo kiek yra ir nuėmė visus - 330 Eur per vieną kartą. „(duomenys neskelbtini)“ nupirko alaus pakuotę ir litrą degtinės, cigarečių, viską, ko prašė V. Š.. Išleido 40 Eur. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), nuvyko pas A. R., kur buvo ir V. Š.. A. R. pasakė, kad jau iškvietė policiją. Bet V. Š. atskambino policijai ir pasakė, kad nebevažiuotų, nes parvežė viską. V. Š. kortelę ir pinigus – 280 Eur jis atidavė kieme, prie durų. Pinigus padavė į ranką ir V. Š. įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Paduodamas suskaičiavo. Taip pat atidavė degtinę, cigaretes ir alaus pakuotę. Tašę su gėrimais padėjo prie suoliuko. V. Š. nieko jam nesakė, pretenzijų nereiškė. Dar su A. R. kalbėjosi, ji pasakė V. Š., kad atiduotų pinigus ir telefoną, nes vėl pames. Jam matant, V. Š. A. R. pinigų nepadavė. A. R. paėmė iš V. Š. tik telefoną. Pabuvęs apie valandą, išėjo į namus. Iki susitikimo su V. Š. buvo vartojęs alkoholio, bet nelabai apsvaigęs. Iš vakaro buvo taip pat vartojęs alkoholio, todėl visų aplinkybių gerai neatsimena. Kodėl V. Š. parašė pareiškimą policijai ir jį apkaltino, nežino. Kai V. Š. geria, viską išmėto. Tą dieną buvo labai girtas ir daug ko nepamena. Policiją kvietė ne V. Š., o A. R., pas kurią gėrė. A. R. pasipasakojo apie kortelę ir pinigus, kad jo neapkaltintų, bet A. R. iškvietė policiją. Išsiblaivęs su kortele pinigų nerado, reikalauja grąžinti. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas motyvavo, kad tokie kaltinamojo parodymai byloje paneigiami ištirtais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais, kurių visuma patvirtina, kad V. Š. jam išduotą „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę kaltinamajam davė ir kortelės PIN kodą atskleidė konkrečiu tikslu – kad kaltinamasis iš parduotuvės nukentėjusiajam nupirktų alkoholio. Kaltinamasis nukentėjusiojo prašymą galėjo įvykdyti, nupirkdamas gėrimų (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, tam vykti į (duomenys neskelbtini) nebuvo būtina. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis iš anksto planavo vykti į (duomenys neskelbtini), patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tai, kad jis vyks į (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nukentėjusiajam iš anksto taip pat neatskleidė. Teigia, kad tokios išvados neatitinka tikrovės, yra tik spėjamos. Abu su V. Š. buvo neblaivūs, V. Š. buvo labai girtas, todėl daug kas galėjo būti nurodyta neteisingai, neprisimenant detalių. Tikėtina, kad abejonių kaip buvo iš tikrųjų daug, todėl kvalifikuoti veiksmai neatitinka baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikaltimų požymių. Su V. Š. buvo susitarimas, o tai nėra baudžiama, susitarti galima dėl įvairių dalykų, tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Jo įvykių versija nėra pagrindo netikėti, nes nėra aplinkybių, kurių pagrindu jo parodymus būtų galima pripažinti visiškai nepatikimais. Jo parodymai sutampa su V. Š. parodymais dėl esminių susitarimo aplinkybių, imant domėn, kad V. Š. apskirtai daug ko nepamena. Tokiu būdu, jo veiksmai turėtų būti pripažinti nenusikalstamais. Yra įsitikinęs, kad jis kaltų veiksmų, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime ir teismo nuosprendyje skundžiamoje dalyje, neatliko toje apimtyje, kurioje nurodoma, kadangi tikslo neturėjo ir to nesiekė, V. Š. sutiko atsitiktinai, pats V. Š. prašė jo paslaugų nupirkti prekių ir nuimti pinigus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino faktines byloje nustatytas aplinkybes. Tačiau teismas sprendė prieš jį ir kaltu pripažino neteisingai. Mano, kad ištirtų įrodymų visuma ir teismo padarytos išvados daugumoje aptartų įrodymų prasme, turėtų būti pripažintos tik prielaidomis bei spėjimais ir tokie įrodymai negali būti pripažinti patikimais, objektyviais ir nenuginčijamais.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi N. S. skundžia priimtą nuosprendį tik dėl jo nuteisimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.
6. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
7. Nagrinėjamu atveju N. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis panaudodamas apgaulę, t. y. į bankomatą įdėdamas svetimą, V. Š. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę ir įvesdamas kortelės PIN kodą, elektroninei sistemai, o tuo pačiu ir bankui, pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią finansinę operaciją, taip pažeisdamas – suklaidindamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, prie kurios prisijungimo teisė buvo suteikta tik V. Š., autentifikuojamam sistemoje pagal banko jam išduotą elektroninės mokėjimo priemonės vartotojo identifikavimo kodą, nurodė bankomatui išduoti 330 Eur, kuriuos paėmė ir taip, apgaule savo naudai įgijo šį svetimą, V. Š. priklausantį, turtą.
8. Pateiktu apeliaciniu skundu N. S. savo kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo neigia. Kritikuoja apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Nurodo, kad V. Š. jam davė kortelę pats ir pasakė PIN kodą, prašydamas nupirkti litrą degtinės, pakuotę alaus ir nuimti visus pinigus. Jis įdėjo kortelę į bankomatą, pažiūrėjo kiek yra pinigų ir nuėmė visus – 330 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ nupirko visko, ko prašė V. Š.. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), nuvyko pas A. R., kur buvo ir V. Š.. Kortelę ir pinigus – 280 Eur V. Š. jis atidavė kieme prie durų. Taip pat atidavė degtinę, cigaretes ir alaus pakuotę.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai N. S. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. N. S. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus ir nesutinka su priimtu nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje apylinkės teismo nuosprendžio dalyje pateiktais motyvais ir išvadomis, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
10. Šiuo atveju ginčo, jog V. Š. N. S. pats davė savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę ir pasakė jos PIN kodą, nėra. Tačiau yra keliamas klausimas, kokius konkrečius veiksmus V. Š. leido N. S. su ja atlikti. Kaip matyti, apeliantas teigia, kad V. Š., duodamas jam savo banko kortelę, paprašė nupirkti alkoholio bei nuimti visus jo sąskaitoje buvusius pinigus, ką jis ir padarė, bei grįžęs prekes ir likusius pinigus V. Š. atidavė. Teisėjų kolegija šiuos jo teiginius vertina tik kaip išimtinai pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
11. V. Š., apklausiamas teisme teigė, jog paprašė, kad N. S. nuvažiuotų nupirkti alkoholio – alaus ir degtinės. Atsimena tik, kad tikrai prašė alkoholio. Nepamena, ar prašė nuimti pinigų. Jam nebuvo poreikio išgryninti visų turimų pinigų. Pasigedo 330 Eur sumos. Nepamena, ar N. S. perdavė pinigus, bet jei taip, tai būtų juos radęs kišenėje. Kartu su kortele pinigų nebuvo, nes kai išsiblaivė, rado tik kortelę. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio dieną nukentėjusysis buvo neblaivus, jam nustatytas 3,19 prom. girtumas, todėl akivaizdu, kad jis visų įvykio aplinkybių gali neatsiminti ar jas nurodyti netiksliai. Tačiau, tai, jog jis, duodamas savo banko kortelę, N. S. prašė nupirkti tik alkoholio, nuosekliai teigė viso proceso metu. Todėl, apeliacinės instancijos teismas šia jo nurodoma aplinkybe neabejoja. Ikiteisminiame tyrime 2021 m. spalio 12 d. vykusios apklausos metu, V. Š. parodė, kad iš savo striukės kišenės išsiėmė savo vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir padavė N. S.. Paprašė jo, kad jis nupirktų vieną pakuotę - 6 litrus alaus ir 2 butelius po 0,5 litro degtinės. Jis N. S. pasakė savo mokėjimo kortelės PIN kodą. N. S. reikėjo ilgai laukti, kol jis nupirkęs atnešė alų ir degtinę. Grižęs N. S. atidavė jo „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę. Jis begerdamas užmigo. Atsikėlęs savo mobiliojo ryšio telefone pamatė, kad gavo pranešimą į mobiliąją „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, kad pasinaudojus jo kortele, kurią buvo davęs N. S., 2021 m. spalio 11 d., apie 12.13 val., per vieną kartą iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), paimta 330 Eur. Dėl paimtų pinigų jam padaryta 330 Eur turtinė žala. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 14 d., metu nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad N. S. 2021 m. spalio 11 d. grąžino tik jo banko kortelę, 1 butelį degtinės, nors turėjo atiduoti 2 butelius, ir 3 butelius alaus, nors turėjo atiduoti 6. Jokių pinigų N. S. jam negrąžino, nei 280 Eur, nei mažiau ar daugiau. Jei nebūtų pamatęs telefone banko žinutės, net nebūtų supratęs, kad jis nuėmė pinigus nuo jo sąskaitos. Puikiai atsimena, kad jam N. S. jokių pinigų nedavė. Iš pateiktų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad V. Š. neprašė N. S. nuimti pinigų nuo jo sąskaitos. Pažymėtina, kad V. Š. vėliau, kartu su juo įvykio dieną buvusiai A. R. taip pat nebuvo nurodęs, kad prašė N. S. nuimti nuo jo banko sąskaitos pinigų, t. y. liudytoja A. R., apklausiama teisme parodė, kad gamino valgyti, grįžo V. Š. ir pasakė, kad padavė N. S. kortelę, kad atneštų alkoholio. Nebuvo kalbos apie pinigų išgryninimą, ji suprato, kad davė kortelę tik alkoholiui nupirkti. Taip pat paaiškino, kad atėjęs N. S. atnešė V. Š. alaus ir degtinės. Ji tuo metu buvo virtuvėje ir girdėjo tik, kaip pasakė, kad kažko per mažai ir susiginčijo. Tuo metu jie nekalbėjo nei apie pinigus, nei apie banko kortelę. Jie ten išgėrė degtinės ar alaus ir N. S. išėjo. Paskui, už kažkiek laiko, V. Š. pasakė, jog N. S. nuėmė pinigų. Liudytoja nurodė, kad girdėjo, kaip V. Š. susikeikė, pamatęs, jog nuo jo banko sąskaitos nuimti pinigai, o tai patvirtina, kad ši aplinkybė V. Š. buvo netikėta, kadangi jis to N. S. padaryti neprašė. Iš to akivaizdu, kad V. Š. N. S. kartu su kortele jokių pinigų neperdavė. Apie tai, kad nuo V. Š. sąskaitos dingo pinigai, liudytoja A. R. nedelsiant pranešė BPC, ką patvirtina byloje esantys garso įrašas ir jo apžiūros protokolas. Iš policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kamerų įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad V. Š. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams patvirtino, kad nuo jo sąskaitos buvo nuimti ir pasisavinti pinigai, ir jis dėl to turi pretenzijų. Be to, tą įrodo ir vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinis pranešimas.
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. Š., duodamas savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę N. S. ir pasakydamas jos PIN kodą, sutiko, jog jis ją panaudodamas, nupirktų tik alkoholinių gėrimų. Leidimo šia kortele atlikti kitus veiksmus, tame tarpe ir nuimti pinigų nuo sąskaitos, V. Š. N. S. nedavė. Šiuo atveju N. S. savavališkai nuėmė nukentėjusiojo sąskaitoje buvusius 330 Eur ir jų jam neatidavė, taip padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikaltimus.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 4 d. vykusios apklausos metu V. Š. parodė, kad N. S. ne kartą jam skambino į mobilųjį telefoną, vis įkalbinėdavo jam atleisti, atsiimti savo pareiškimą, žadėdamas, kad atlygins žalą, nurodydamas, kad tiek pinigų, kad padengti jo ieškinį 330 Eur sumai, jis neturi, tačiau žadėjo žalą padengti dalimis. Apie susitarimą, kad N. S. jam grąžins pinigus, V. Š. teigė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai, apklausiamas teisme, patvirtino ir N. S., V. Š. sakė, kad atsiimtų tą pareiškimą, užsidirbs, atiduos pinigus, kad neturėti problemų. Nagrinėjamu atveju, ši aplinkybė tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikimą, jog N. S. nuo V. Š. sąskaitos nuimtų pinigų jam negrąžino, o juos pasisavino. Nelogiška būtų manyti, kad N. S., atidavęs V. Š. pinigus, dar būtų siūlęs jam sumokėti reikalaujamą sumą, nurodytą ieškinyje.
14. Tai pat paneigiama N. S. versija, jog V. Š. neva jam paduotus pinigus galėjo perduoti A. R., kadangi, kaip nustatyta, jokie pinigai jam atiduoti nebuvo. Be to, aplinkybės apie jai perduotus pinigus nenurodė ir proceso metu apklausta pati A. R..
15. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti V. Š. pareikštą civilinį ieškinį ir jam iš N. S. priteisti 330 Eur turtinės žalos atlyginimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendžio dalį, byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias N. S. padarytomis, BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis, nusikalstamomis veikomis, jo asmenybę, konstatuoja, kad apylinkės teismas N. S. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už šių nusikaltimų padarymą, nustatė jų dydžius, subendrinto tiek tarpusavyje, tiek su kitomis šiuo nuosprendžiu, už BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, skirtomis bausmėmis bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
17. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą N. S. teikė advokatas V. Garla, jo gynybos išlaidos sudaro 146,67 Eur sumą, ir jos turėtų būti priteistos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje nėra tikslių duomenų apie N. S. finansinę padėtį. Žinoma tik tiek, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, gauna pašalpą, dirba pas (duomenys neskelbtini). Jis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, atlyginti nukentėjusiajam V. Š. ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytas turtines žalas bei išlaidas, susijusias su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuvežimu ir saugojimu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra gera. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir atsižvelgiant į nuteistojo galimai apsunkintą turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo N. S. išieškoti 146,67 Eur išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.