Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB “Palink“ atstovei advokatei I. J., atsakovo UAB „Telsi“ atstovui advokatui V. P., bendrovės direktoriui A. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „PCS 85“ ieškinį atsakovams UAB “Telsi“ ir UAB “Palink“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Palink“ ir ieškovas nuo 2012 metų sudarė ir vykdė statybos rangos sutartis, pagal kurias užsakanti statybos rangos darbus-užsakovas buvo UAB „Palink“, o darbų vykdytojas-rangovas buvo ieškovas UAB „PCS85“.

UAB „PCS85“ ir atsakovas UAB „Telsi“ 2012-04-27 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 12/04/27B remonto darbai, kurios pagrindu atsakovas UAB „Telsi“ turėjo atlikti ieškovo patalpose priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos darbus.

2012-10-08 UAB „Palink“ ir UAB „PCS85“ ir UAB „Telsi“ pasirašė susitarimą dėl reikalavimo perleidimo pagal rangos sutartį, kuria UAB „Palink“ lėšas, mokėtinas UAB „PCS 85“ , sumokės UAB „Telsi“. Šiuo susitarimu UAB „Palink“ 2012-10-25 atliko 7326 Eur mokėjimą UAB „Telsi“. Ieškovas daro išvadą, kad yra visos būtinosios įstatymo numatytos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais Actio Pauliana pagrindu. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, atlikdamas mokėjimą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių-atsakovui, o tai neatitiko visų tuo metu analogiškoje situacijoje buvusių kreditorių interesų ir neabejotinai pažeidė jų teises. 2013 m. vasario mėnesį UAB „PCS 85“ buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 87222,31 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, reikalavimo perleidimo sudarymo metu jau buvo pradelsti ir nesumokėti mokesčiai valstybei. Prievolių ataskaitoje prievolių mokestinis laikotarpis skaičiuojamas jau nuo 2011 metų, kas įrodo faktą, kad UAB „PCS85“ reikalavimo perleidimo sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų bei įsipareigojimų valstybei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, 2012 metų gruodžio pabaigai, priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių suma sudarė 53572,26 Eur. Bankroto administratorius patikrinęs UAB „PCS 85“ bankroto byloje kreditorių pateiktus ir teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, nustatė, kad reikalavimo perleidimo sudarymo datai UAB „PCS 85“ jau buvo įsiskolinusi eilei kreditorių, tame tarpe UAB „Ryterna“, UAB „Kauno kranai“, UAB „Melina“, UAB „Storent“ UAB „Dudzinsko transporto kompanija“ ir kt. 2012-12-31 įmonės balansas leidžia spręsti, kad įmonė buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Visa tai rodo, kad reikalavimo perleidimas pažeidė BUAB „PCS85“kreditorių teises. UAB „PCS85“ neprivalėjo ir neturėjo teisės šio sandorio sudaryti, nes bendrovės turtas buvo areštuotas kitų kreditorių. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Atsakovo, kaip verslininko, statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Sudarant reikalavimo sutartį, nesąžiningos buvo visos sandorio šalys, ieškovas žinojo, kad jis yra skolingas kitiems kreditoriams ir, kad sudarydamas ginčijamą sandorį, pažeis kitų kreditorių interesus. Tiek ieškovas, tiek atsakovai, elgėsi itin neapdairiai ir nesąžiningai, kadangi privalėjo išsiaiškinti, ar sandoriais nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, tuo labiau, kad turto arešto registrai yra vieši, ir rūpestingas juridinis asmuo turėjo patikrinti ar ieškovas, iš kurio yra gautos lėšos, neturi kitų kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti. Akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovai buvo nesąžiningi, kadangi žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 1.80 str.2 d., prašo taikyti restituciją ir iš UAB „Telsi“ ieškovo naudai priteisti 7326 Eur, šios lėšos bus grąžintos į bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui 2014-08-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ( el.b.l. 13-16, tomas1), teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-24 nutartimi ( el.b.l. 17-20, tomas1). Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ bankroto administratorius, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str.3 d.8p. nustatyta pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, teikia teismui ieškinį LR CK 6.66 str. pagrindu ( actio Pauliana), kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2012-10-08 reikalavimo perleidimą ( el.b.l. 98-99, tomas1 ), kurio pagrindu 2013-10-25 atsakovas UAB „Palink“ atliktas 7326 Eur mokėjimas į atsakovo UAB „Telsi“ banko sąskaitą ( el. b.l.100), tuo buvo pažeistos bankrutuojančios ieškovo bendrovės kreditorių teisės ir interesai.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-04-27 tarp ieškovo UAB „PCS85“ (užsakovo) ir atsakovo UAB „Telsi“ (rangovo) buvo sudaryta rangos sutartis dėl priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos darbų atlikimo adresu Dariaus ir Girėno g.99, už 30250 Lt , atsiskaitymas vykdomas per 30 dienų, skaičiuojant nuo pilno ir kokybiškai atliktų darbų pridavimo, darbų atlikimo terminas iki 2012-08-08 ( el.b.l. 78-80, sutarties 2 skirsnis, 3.2 p., 3.4p., 3.1p. ). 2012-04-27 tarp atsakovo UAB „Palink“ ( užsakovo) ir ieškovo UAB „PCS85“ (rangovo), sudaryta statybos darbų sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus patalpose adresu Dariaus ir Girėno g. 99 iki 2012-06-15 už 692477,24 Lt kainą ( el.b.l. 4-6, tomas 2, sutarties 2p., 3p. ). 2012-10-08 UAB „Palink“ ( užsakovas), UAB „PCS 85“ ( rangovas) ir UAB „Telsi“ ( subrangovas) pasirašė susitarimą dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo sutarties šalys susitarė: užsakovas sutinka su tuo, jog rangovas subrangovui perleistų reikalavimo teises gauti mokėjimus, kylančias iš tarp užsakovo ir rangovo 2012-04-27 sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. PL-ST-12/04/27. UAB „Telsi“ ir UAB „PCS 85“ atliko skolų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad ieškovas buvo neatsiskaitęs su UAB „Telsi“ 25296,25 (7326,30 Eur) ( el.b.l. 99, tomas 1), šią sumą ginčijamo susitarimo pagrindu UAB „Palink“ sumokėjo UAB „Telsi“ ( el.b.l. 100, tomas 1). Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog sudarant ginčijamą susitarimą UAB „Telsi“, atlikęs ieškovo užsakytus rangos darbus, turėjo reikalavimo teisę gauti atlygį, susitarimo pagrindu UAB „Palink“ atsiskaitė už ieškovą, susitarimas atitiko šalių valią, nėra jokių duomenų, kad šis susitarimas prieštarautų įstatymui.

Taip pat ieškovas nurodo, kad ginčijamas susitarimas ne tik neprivalėjo būti sudaromas, bet, kad šio susitarimo šalys neturėjo teisės sudaryti, nes ieškovo turtas buvo areštuotas pagal kitų kreditorių reikalavimus. Su šia ieškovo pozicija nesutiktina, kadangi iš byloje esančio Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašo ( el.b.l. 25-77, tomas 1), nustatyta, jog UAB „PCS 85“ atžvilgiu seniausiai įregistruotas turto areštas yra 2012-11-29, kai ginčijamas susitarimas buvo pasirašytas 2012-10-08. Šio susitarimo datai, nebuvo jokių apribojimų ieškovo turtui. Ginčijamas susitarimas galėjo būti sudaromas, nebuvo jokių priežasčių jo nepasirašyti, šiuo susitarimu šalys, kurias siejo rangos santykiai, susitarė dėl atsiskaitymo būdo. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas susitarimas pažeidė kitų kreditorių teises.

Nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog susitarimo visos šalys, sudarydamos šį susitarimą, buvo nesąžiningos, kadangi jos privalėjo išsiaiškinti, ar sudaromu sandoriu nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, šalys turėjo patikrinti viešuosius registrus, ar ieškovas neturi kitų kreditorių. Kaip jau minėta aukščiau, ginčijamas susitarimas sudarytas apie pusantro mėnesio anksčiau, nei viešajame registre užregistruotas ieškovo turto areštas. Nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog susitarimo pasirašymo datai ieškovo finansinė padėtis buvo bloga. Iš pateikto ieškovo 2012- gruodžio 31 datai balanso, matyti, kad įmonė turėjo turto už 2481089 Lt, o mokėtini įsipareigojimai sudarė 2452004 Lt, po susitarimo pasirašymo ieškovo turtas buvo pakankamas visų įsipareigojimų kreditoriams padengti ( el.b.l. 101, 102, 103-104, tomas 1), ieškovo teikti į bylą rašytiniai įrodymai dėl neatsiskaitymų kreditoriams ( el.b.l. 121-167, tomas1) yra susidarę vėliau, nei pasirašytas ginčijamas susitarimas, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriui – pagrindinės skolos susidarė po ginčijamo susitarimo pasirašymo datos ( el.b.l. 106-116, 118-120, tomas 1). Pastaruosiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos skolinės sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI, susidariusios iki ginčijamo susitarimo pasirašymo, nėra didelės, ir, vertinant ieškovo turimą turtą 2012 metų pabaigai, buvo pakankamas tokias skolas padengti, o pasirašytas ginčijamas susitarimas niekaip negalėjo įtakoti šių kreditorių interesų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų, ieškovo finansinės problemos prasidėjo 2013-2014 metais. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta beveik po dviejų metų nuo ginčijamo susitarimo pasirašymo. Todėl, remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijamas susitarimas buvo pasirašytas esant ieškovo blogai finansinei būklei, ir kad juo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Susitarimas atitiko įprastinę ūkinę praktiką ir nebuvo draudžiamas teisės aktų. Jo privalomumas buvo apspręstas su ieškovu sudarytos rangos sutarties sąlygų- UAB „Telsi“ atliko rangos darbus, už kuriuos UAB „PCS 85“ privalėjo sutartyje nustatytu terminu atsiskaityti. Todėl nesutiktina su ieškovo teiginiu, jog UAB „PCS 85“ ne tik neprivalėjo sudaryti šio susitarimo, bet ir neturėjo tokios teisės, nes šios bendrovės turtas buvo areštuotas kitų kreditorių. Kaip jau nurodytas aukščiau, ieškovo teiginius apie UAB „PCS85“ turto areštą susitarimo pasirašymo datai paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai-turto arešto aktas, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl pasirašyto ginčijamo susitarimo, UAB „PCS 85“ tapo nemokiu, arba, kad būdamas nemokus, suteikė pirmenybę UAB „Telsi“.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

Atsakovai prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą pagal LR CK 6.66 str.3 d. nuostatas, šį terminą skaičiuodami nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2014-10-24.

LR CK 6.66 str.3 d. nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų - ieškovo bankroto administratorius užklausė atsakovą UAB „Palink“ apie sudarytus sandorius tarp UAB „PCS85 ir UAB „Palink“, iš atsakovo UAB „Palink“ atsakymo bankroto administratoriui, darytina išvada, jog pastarasis apie ginčijamą susitarimą sužinojo 2015-10-27, t.y. tada, kai atsakovas UAB „Palink“ atsiuntė ginčijamo susitarimo kopiją ir su tuo susijusių dokumentų kopijas ( el.b.l 117, tomas 1). Todėl, vadovaujantis LR CK 6.66 str.3 d. nuostatomis, darytina išvada, jog apie ginčijamą sandorį bankroto administratorius sužinojo 2015-10-27, su ieškiniu dėl šio sandorio nuginčijimo į teismą kreipėsi 2016-03-07, t.y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl ieškinio senaties ( LR CK 1.131 str.).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 2,04 Eur pašto išlaidų, jos nepriteisiamos iš ieškovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.