Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 198¹ str. 1 d. – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

BK 63 str. 4 ir 6 d. pagrindu, pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, po to ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su pagal BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis, ir M. D. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

Nuspręsta BK 63 str. 4 ir 9 d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės subendrintos galutinės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - aštuonis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti 3 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikotarpis nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d., kada M. D. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal ankstesnįjį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį ir iš dalies jau atlikta su kitu nuosprendžiu jau buvusi subendrinta galutinė bausmė pagal ankstesnįjį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį.

Nuspręsta M. D., kuriam ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, suimti, jį areštuojant teismo posėdžių salėje.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinio ieškovo UAB „4finance“ civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteisiant iš M. D. 273,25 Lt sumą nukentėjusio juridinio asmens naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinio ieškovo UAB „MCB Finance“ civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteisiant iš M. D. 727,59 Lt sumą nukentėjusio juridinio asmens naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. padarė paprastą sukčiavimą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai atliko kelias finansines operacijas su svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

2014 m. kovo 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, M. D., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai pranešęs, kad neva jo banko sąskaita yra užblokuota, paprašė L. M. leisti pasinaudoti pastarosios banko sąskaita ir, apgaulės būdu įgijęs pasitikėjimą, įtikino L. M. duoti jam jos elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą ir slaptažodžių kortelės duomenis, o L. M. perdavus šiuos savo elektroninės bankininkystės duomenis, jis (M. D.) neteisėtai įgijo L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Swedbank“, mokėjimo ir internetinės bankininkystės tikrus identifikavimo, prisijungimo prie jos ir valdymo duomenis,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis (M. D.) 2014 m. kovo 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu melagingai pranešęs D. J., kad neva jam reikia pervesti pinigus į užsienį, paprašė D. J. leisti jam pasinaudoti jos elektroninės bankininkystės duomenimis, o pastarajai iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., atnešus segtuvą, kuriame taip pat buvo ir jos motinos L. J. elektroninės bankininkystės duomenys, šiuos dokumentus atidavė jam (M. D.), ir tokiu būdu, jis (M. D.) apgaule įgijęs pasitikėjimą, neteisėtai įgijo D. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Swedbank“, internetinės bankininkystės tikrus identifikavimo, prisijungimo prie jos ir valdymo duomenis, ir L. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Swedbank“, internetinės bankininkystės tikrus identifikavimo, prisijungimo prie jos ir valdymo duomenis.

Be to, 2014 m. kovo 14 d., 22:00:33 val., M. D., atvykęs į R. A. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., kur tuo metu pas savo brolį svečiavosi M. D. pažįstamas E. T., kurio prašė leisti pasinaudoti kompiuteriu, pasinaudodamas personaliniu kompiuteriu iš kompiuterinės sistemos su įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), registruotas paslaugos „Teo“ vartotojo R. A. vardu, jis (M. D.) neteisėtai įgytais elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ naudotojo L. M. autentifikavimo kodais ir slaptažodžiais elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ tinklalapyje, šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė AB bankas „Swedbank“ kliento L. M. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamą L. M. išduotos identifikavimo kodų kortelės kodą, po ko jis (M. D.), AB bankas „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ tarnybinėse stotyse įdiegtai sistemai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir peradresavus jį į L. M. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/, neteisėtai, t. y. neturėdamas elektroninės bankininkystės sutartimi su AB bankas „Swedbank“ suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyrų, panaudodamas kito asmens - L. M. prisijungimo duomenis ir tokiu būdu apgaule pažeisdamas AB bankas „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie AB bankas „Swedbank“ kliento - L. M. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/ ir tą pačią dieną, 22:00:33 val., neteisėtai panaudodamas svetimus - L. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. AB bankas „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, apgaule, t. y. suformuojant nukentėjusiosios L. M. vardu asmeninį profilį, užsiregistravo www.vivus.lt internetinėje svetainėje, kurią valdo UAB „4finance“, iniciavo finansinę operaciją, iš nukentėjusiosios L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 1 cento registracijos mokestį į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, nukentėjusiosios L. M. vardu sudarė kredito(paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditui 250 Lt sumoje gauti ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, melagingai A. T. pranešęs, kad neva jo banko sąskaita yra užblokuota ir jis negali nusiimti savo pinigų, ir įtikinęs A. T. leisti jam pasinaudoti pastarojo banko sąskaita, jis (M. D.) 2014m. kovo 14 d. neteisėtai įgytais elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ naudotojo - L. J. autentifikavimo kodais ir slaptažodžiais elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ tinklalapyje, šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė AB bankas „Swedbank“ kliento - L. J. nuolatinį atpažinimo(autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamą L. J. išduotos identifikavimo kodų kortelės kodą, po ko jis (M. D.), AB bankas „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ tarnybinėse stotyse įdiegtai sistemai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir peradresavus jį į L. J. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/, neteisėtai, t. y. neturėdamas elektroninės bankininkystės sutartimi su AB bankas „Swedbank“ suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyrų, panaudodamas kito asmens - L. J. prisijungimo duomenis ir tokiu būdu apgaule pažeisdamas AB bankas „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie AB bankas „Swedbank“ kliento - L. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/ ir tą pačią dieną, iš L. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Swedbank“ pervedė 1 litą į A. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš nukentėjusiosios L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“ pervedė pinigus 250 Lt sumoje, kuris (A. T.), neįtardamas apgaulės, banko mokėjimo kortele išsiėmė pinigus AB bankas „Swedbank“ priklausančiame bankomate adresu: Kauno gt. Nr. 16, Ukmergės m., ir šiuos nuo savo sąskaitos nuimtus pinigus perdavė jam (M. D.), ir tokiu būdu M. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB„ 4finance“ priklausantį turtą - 250 Lt, tuo padarydamas UAB „4finance“ 250 Lt turtinę žalą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. D. tą pačią dieną, t. y. 2014 m. kovo 14 d., 22:16:32 val., tebebūdamas R. A. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., pasinaudodamas personaliniu kompiuteriu, iš kitos kompiuterinės sistemos su įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Baitukas ir partneriai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu, neteisėtai įgytais elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ naudotojo - L. M. autentifikavimo kodais ir slaptažodžiais elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ tinklalapyje, šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė AB bankas „Swedbank“ kliento - L. M. nuolatinį atpažinimo(autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamą L. M. išduotos identifikavimo kodų kortelės kodą, po ko M. D., AB bankas „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ tarnybinėse stotyse įdiegtai sistemai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir peradresavus jį į L. M. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/, neteisėtai, t. y. neturėdamas elektroninės bankininkystės sutartimi su AB bankas „Swedbank“ suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyrų, panaudodamas kito asmens - L. M. prisijungimo duomenis ir tokiu būdu apgaule pažeisdamas AB bankas „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie AB bankas „Swedbank“ kliento - L. M. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/ ir tą pačią dieną, 22:16:32 val., neteisėtai panaudodamas svetimus - L. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. AB bankas „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, apgaule, t. y. suformuojant nukentėjusiosios L. M. vardu asmeninį profilį, užsiregistravo www.credit24.lt internetinėje svetainėje, kurią valdo UAB „MCB Finance“, iniciavo finansinę operaciją iš nukentėjusiosios L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 1 cento registracijos mokestį į UAB „MCB Finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, nukentėjusiosios L. M. vardu sudarė kredito(paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditui 500 Lt sumoje gauti ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. D. 2014 m. kovo 15 d. būdamas prekybos centre „Akropolis“ adresu: Ozo g. Nr. 25, Vilniaus m., esančioje internetinėje svetainėje, telefonu paskambino V. D. ir įtikino ją leisti jam pasinaudoti pastarosios banko sąskaita, M. D. 2014 m. kovo 15 d. per du kartus, t. y. iš pradžių iš nukentėjusiosios L. M. sąskaitos pervedė į L. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, 10 litų pabandymui, o po to į V. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, pervedė pinigus 485 Lt. sumoje, V. D., neįtardama apgaulės, banko mokėjimo kortele išsiėmė pinigus AB bankas „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame prekybos centre „Akropolis“ adresu: Ozo gt. Nr. 25, Vilniaus m., ir šiuos nuo savo sąskaitos nuimtus pinigus perdavė M. D., tokiu būdu M. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą -UAB „MCB Finance“ priklausantį turtą - 500 Lt, tuo padarydamas UAB „MCB Finance“ 500 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. D. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė.

BK 182 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 198¹ str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 214 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 215 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

M. D. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 str. 1 d.), bei elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK 198¹ str. 1 d.), taip pat du apysunkius tyčinius nusikaltimus finansų sistemai (BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.). Dėl nuteistojo veiksmų UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“ buvo padaryta turtinė žala. Reikia pažymėti, kad M. D. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, M. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 4 kartus (paskutinį kartą už analogiškas nusikalstamas veikas), 2014 m. lapkričio 7 d. duomenimis apeliantas buvo baustas administracine tvarka 11 kartų (b. l. 94-100). Pirmosios instancijos teismas nustatė M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. D. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei M. D. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, šiuo atveju reikšmingos BK 27 str. 1 d. nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. D. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. D. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad M. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 4 kartus (paskutinį kartą už analogiškas nusikalstamas veikas), 11 kartų baustas administracine tvarka, jog M. D. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Taigi švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai paskirtos griežčiausios įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai artimesni galimos skirti laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad 8 mėnesius praleidęs Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis pasimokė, išėjęs į laisvę planuoja įgyti tolimųjų reisų vairuotojo specialybę ir pradėti dirbti, yra jaunas ir iš savo klaidų pasimokė, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti M. D. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 23 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-587, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 115,80 Eur iš nuteistojo M. D.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Valentinas Giriūnas nuteistajam M. D. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. D. atmetamas.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo M. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.